1982 m. liepos 2-9 d. didieji atlaidai Ž. Kalvarijoje vyko budint milicijos ir kariuomenės daliniams. Aplinkinių miestų mokyklose-internatuose buvo apgyvendinti milicijos kursantai, atgabentos iš Vilniaus kelios didelio galingumo ugniagesių mašinos, paruošta daugybė dengtų mašinų su pasiklausymo aparatūrą. Tikinčiųjų mašinas, vykstančias į atlaidus, tikrino 41 Valstybinės autoinspekcijos postas — jie visi turėjo tiesioginį radio ryšį su radiocentru, įrengtu Pasruojės žuvų ūkyje — Juodėnų II kaime. Atvyko net Respublikinės autoinspekcijos viršininkas Vaitasius ir generolas Žemaitis. Pasruojėje įrengė skaičiavimo centrą, į kurį perduodavo visus patikrintų mašinų numerius, ir taip nustatydavo kelintą kartą mašina vyksta į Žemaičių Kalvariją. Čia apsilankę kelis kartus vairuotojai, buvo kaltinami uždarbiavimu. Neišskirdavo net ir kunigų.
Kaimyninės Tirkšlių parapijos klebonas Vincentas Gauronskis kasdien vakare vykdavo namo. Kartais jis atveždavo į atlaidus savo kaimynus, Mažeikių kunigus, todėl autoinspekcija jį sustabdė ir nukabino valstybinį mašinos numerį, replikuodami: „Daugiau nebekursuosi!"
Liepos 5 d. vakare Sedos kleboną Petrą Serapiną, talkinantį atlaiduose, iškvietė pas ligonį į Plinkšes. Sugrįžus vairuotojui Paulauskui valstybinė autoinspekcija atėmė vairuotojo teises.
Liepos 3 d. vakare, grįžtant iš atlaidų, autoinspekcija sulaikė kun. Kaunecką netoli Sedos ir nebeleido toliau važiuoti asfaltu, bet įsakė grįžti ir važiuoti žvirkeliu per Alsėdžius.
Per visą oktavą Ž. Kalvarijos gatvėmis visą laiką vaikštinėjo milicininkų bei draugovininkų būriai, važinėjo autoinspekcijos mašinos. Nors pakelėse spoksodavo didžiuliai būriai autoinspektorių ir milicininkų, bet prie posto eilėje kartais tekdavo laukti patikrinimo net pusę valandos. Visose autobusų stotyse budėdavo milicininkai. Tikinčiųjų pasamdytus autobusus sulaikydavo, keleivius išlaipindavo ir jie kelionę turėdavo baigti pėsčiomis, o vairuotojams atimdavo teises. Visa tai buvo daroma, norint įbauginti ir išgąsdinti tikinčiuosius.
Jau iš anksto aplinkinių rajonų apylinkių darbuotojai skleidė kalbas, kad šiais metais nebus leidžiama vykti į Ž. Kalvariją, — ją saugos milicija ir kariuomenė. Tokios kalbos buvo paskleistos ir visoje Lietuvoje. Net iš Vilniaus ir kitų tolimų vietovių pažįstami skambindavo telefonu tikintiesiems ir kunigams klausdami, ar bus leidžiama atvykti į atlaidus.
Nežiūrint visokių provokacijų, šiais metais maldininkų buvo ypač gausiai. į kryžiaus kelio kalnus tikintieji kasdien eidavo su procesija, nešant po baldakimu didžiąją kryžiaus relikviją. Didžiąją Kalvarijos dieną ir kunigų tradicinį trečiadienį relikviją nešė pats vyskupijos valdytojas kun. Antanas Vaičius. Kalnuose sakė pamokslus, skelbė kryžiaus kelių intencijas. Beveik kasdien eidavo kryžiaus kelius, atsiteisimo intencija už Panų kalno koplyčios išniekinimą.
Liepos 7 d. (trečiadienį) šv. Mišias už tautos blaivybę ir tyrumą koncelebravo vyskupijos valdytojas ir apie 80 Telšių vyskupijos kunigų bei svečių iš kitų vyskupijų.
Atlaidų dienomis milicija ypatingai saugojo Panų kalną. į Pasruoję ir Panų kalną uždarė visus įvažiavimus. Miške, ties Pasruoje pastatė ženklus, draudžiančius 5 km sustoti (jų nenuėmę visą liepos ir rugpiūčio mėn.), panaikino Pasruojės ir Paplinkšės autobusų stoteles, dėl to vietiniams gyventojams tenka eiti pėsčiomis 10 ir daugiau kilometrų. Net laidotuvių dalyvius (laidotuvės buvo Staškauskų šeimoje) praleido tik po ilgų patikrinimų, įrodžius savo giminystės ryšius. Viena tolima giminaitė buvo visai parai sulaikyta su gedulingu vainiku, įtariant, jog norėjusi patekti į Panų kalną. Uršulė Motuzienė bandė nuvesti į Panų kalną savo giminaičius anksti rytą, dar neišaušus. Iš miškelio iššokę milicininkai ir kareiviai visus, net mažą vaiką, smarkiai sumušė.
Telšių telefonistės privalėjo visą laiką palaikyti tiesioginį Pasruojės ryšį su Vilniumi.
Sąryšyje su atlaidais tardė daug jaunimo ir vaikų. Saugumiečiai demonstratyviai stebėjo ir fotografavo procesijose ir kryžiaus kelio kalnuose dalyvaujantį jaunimą ir vaikus. Draugovininkai, su raudonais raiščiais, grįžtant iš kalnų procesijai, ateidavo net į šventorių. Milicininkai ir draugovininkai gaudydavo pavieniui į miestelį išėjusius vaikus, ir juos versdavo rašyti pasiaiškinimus, kaip jie pateko į Ž. Kalvariją, kas juos atvežė ir kas organizavo? Dar kitus suėmė jau grįžusius į namus. Pvz.: liepos 7 d. trylikametį Romualdą Grušą milicininkai pagrobė vėlai vakare Telšiuose prie pat namų ir nuvežė į milicijos skyrių tardymui. Kitą vakarą jį vėl sulaikė prie namų ir nuvežė į milicijos postą Ž. Kalvarijoje, kur tardė iki 3 val. nakties. Tardant reikalavo rašyti milicininkų diktuojamą pasiaiškinimą. Kai Romualdas atsisakė tai padaryti, čekistai užsuko jam ausį ir įmetė į rūsį, kur buvo ir daugiau vaikų. Juos paleido tik 6 val. ryte. Vaikas iš rūsio nuėjo tiesiai į bažnyčią ir tą dieną vėl dalyvavo kryžiaus kelių procesijoje. Panašiai buvo tardyti daugelis 10-15 metų vaikų. Diktuojant pasiaiškinimus, tarp kita ko buvo reikalaujama rašyti tokį tekstą: „Telšių kun. J. Kauneckas liepė mums rinktis į Alsėdžius, o iš ten su kryžiais ir vėliavomis turėjome žygiuoti į Panų kalną." Be to, vaikai turėjo aprašyti, kokiais rūbais buvo apsirengę, kas juos davė, kas atvežė į Ž. Kalvariją, kas organizavo procesijas? Po to lape, palikus daug vietos, buvo reikalaujama pasirašyti lapo apačioje. Vaikai buvo gąsdinami, kad jie nusikalto, dalyvaudami procesijose, nes nepilnamečiams tai draudžia įstatymas.
Kunigų trečiadienio (VII.7) kryžiaus kalnų procesija buvo pavadinta politiniu nusikaltimu, — joje 6 mergaitės, aprengtos geltonomis, žaliomis ir raudonomis suknelėmis, eidamos paskui kryžių, „sudarė buržuazinės Lietuvos vėliavą." Nors vaikai aiškinosi nematę tos „vėliavos", o Telšiuose procesijoje visada būna tokios suknelės, bet jos esančios salotinės, samaninės ir bordo spalvos, — jie buvo kaltinami politika ir gąsdinami, jog būsią teisiami, šitaip buvo tardomi vaikai iš Tauragės, Telšių ir kitų vietovių: Romualdas Grušas, Alma Andrijauskaitė (sulaikyta Ž. Kalvarijoje ir tardyta iki nakties), Violeta Ričkutė (paimta Telšiuose su motina), Saulė Gaižauskaitė, Rasa Kačinskytė (su motina), Jolanta Juodžytė, Alma Dimbinskytė, Rėda Uksaitė (su motina, ji atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir tardoma nepasakė nė žodžio), Romas Žalionis (sulaikytas Ž. Kalvarijoje), Elena Gudaitė (paimta iš namų), Aurelija Gaučytė ir kt.
Po atlaidų į Plungės raj. vyk. komitetą buvo pakviestas Ž. Kalvarijos klebonas kun. Alfonsas Lukoševičius ir įspėtas, kad ateityje jis bus baudžiamas, jei atlaiduose kalbės valdžios nepatvirtinti pamokslininkai, o tokie šiais metais pasakė net 9 pamokslus.
Kun. Alfonsui Svarinskui Viduklės apylinkėje Raseinių raj. vyk. k-to pirm. pav. O. Stonienė perskaitė tokio turinio įspėjimą: „Religinių susivienijimų nuostatų 19 str. yra pasakyta, kad kulto tarnų, religinių pamokslininkų veiklos rajonas apribojamas jų aptarnaujamo susivienijimo narių gyvenamąja vieta ir atitinkamų maldos namų buvimo vieta.
Nustatyta, kad kun. Alf. Svarinskas be vietos valdžios sutikimo atlikinėjo religines apeigas, sakė antivisuomeninio ir šmeižikiško turinio pamokslus 1982 liepos 2-9 dienomis Varduvoje.
Tenka pažymėti, kad kun. Alf. Svarinskas už minėtų kultų įstatymų pažeidimą jau buvo įspėtas 1981.X.l.
Dar kartą reikalauju, kad kun. Alf. Svarinskas laikytųsi įstatymų apie religinius kultus ir įspėju, kad už jų pažeidimą Jūs galite būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. 1982 m. liepos 12 d. Pasirašė — RRT Įgaliotinis P. Anilionis".
