Kiekvieni atlaidai įneša daug gaivumo ir dvasinio džiaugsmo į pilką ir monotonišką Lietuvos kataliko gyvenimą. Juo labiau to gyvumo įneša didieji Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos ar Aušros Vartų atlaidai. Jie jau seniai peržengė Lietuvos ribas: atvažiuoja maldininkai iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir net tolimo Kazachstano. Nors bedieviška valdžia visaip trukdo maldininkams, bet į atlaidus kasmet suvažiuoja tūkstančiai žmonių, o po jų tikintieji dar ilgai dalijasi patirtais vargais ir džiaugsmais.
Pernai, prieš didžiuosius Šiluvos atlaidus, bedieviai paskelbė „kiaulių marą", o atšaukti jį — drąsos taip ir neužteko, šiemet žmonės laukė naujų bedievių fantazijos „perliukų", kurie paprastai stebina ne tik Lietuvą, bet ir viešąją pasaulio opiniją.
Kadangi jau antri metai valdžia visais būdais trukdo jaunimui ir maldininkams organizuotai eiti į Šiluvą (čekistai nuolat kartoja: „Ir Lenkijoje viskas prasidėjo nuo rožančiaus!"), šiemet nuo ankstyvo pavasario tikintieji pavieniui ir po kelis, kalbėdami rožančių, pėsti eina į Šiluvą iš Tytuvėnų (9 km.), iš Raseinių (19 km) ir net iš Kauno (apie 95 km).
1982 m. rugpiūčio 29 d., sekmadienį, būrelis tikinčiųjų, kalbėdami rožančių, patraukė iš Tytuvėnų bažnyčios Šiluvos link. Vieškeliu, vedančiu į Šiluvą, ten ir atgal zujo milicijos ir KGB mašinos. Kaip ir reikėjo tikėtis, pareigūnai, sulaikę einančius maldininkus, pradėjo kamantinėti: „Kur einate? Kas esate tokie? Duokite pasus!" Užpultieji paaiškino, jog jie eina į Šiluvą melstis. Čekistai, apkaltinę juos tvarkos pažeidimu (negalima einant garsiai kalbėti rožančiaus, nors aplinkui tušti laukai) ir užsirašę kai kurių šiauliečių: Ievos Galdikienės, Juozo šileikio, Jadvygos Petkevičienės, Angelės Žalienės ir kitų — pavardes bei adresus, įsakė visiems sėstis milicijos mašinon ir žadėjo vežti į Šiaulius. Maldininkams atsisakius paklusti ir reikalaujant netrukdyti maldos, čekistai, palikę žmones milicininkų globoje, patys nuvažiavo į Šiluvą ir, ten pasitarę, po keliolikos minučių sugrįžo. Atvykęs iš Šiluvos milicijos papulkininkas pranešė, kad pėstiems tęsti kelionę draudžiama ir įsakė visus susodinti į mašiną ir vežti į Šiluvą. Prievarta susodinti maldininkai buvo nuvežti į Šiluvą ir ten paleisti.
Vieną rugpiūčio mėn. vakarą būrelis Kauno jaunimo pradėjo atgailos kelionę iš Kauno pėsčiomis į Šiluvą. Vos išėjus iš miesto, juos pradėjo lydėti „budrios akys". Saugumiečiai būrelį apšviesdavo, aplenkdavo su mašinomis ir vėl sukdavo ratą. Kadangi atgailotojai buvo daugiau panašūs į turistus, didelio įtarimo nesukėlė, — čekistai paliko juos ramybėje. Nors kelionė buvo sunki, — tekdavo numigti tik ant griovio kranto, ar javų guboje, — bet jaunimas jautėsi be galo laimingas, kai pasiekė šventovę.
Prieš atlaidus netoli Raseinių, prie Dubysos, vyko milicijos festivalis. Po šios šventės 400 milicininkų buvo palikti Raseiniuose Šiluvos atlaidams. Rugpiūčio mėn. antroje pusėje Tytuvėnų kempinge, išvaikę pionierius, įsikūrė 40 saugumiečių, o Tytuvėnų miestelio Vykdomajame komitete įsisteigė naujas specialus štabas su radijo stotimi. Žodžiu, valdžia labai rimtai ruošėsi prieš Lietuvos katalikus, ginkluotus maldaknygėmis ir rožančiais.
Nuo pat ankstyvo rugsėjo 8 d. ryto visuose Betygalos, Ariogalos ir Viduklės keliuose tikrino pravažiuojančių autobusų dokumentus, kai kam nukabinėjo mašinų numerius, o vienam vairuotojui, truputį pasiginčijus, inspektoriai pagrasino supjaustysią mašinos padangas. Ne vienam vairuotojui pažymėjimo talone išmušė skylę. Maldininkų išnuomotus autobusus pareigūnai varėsi į Šiluvos saugumo punktą, o iš ten be žmonių grąžindavo į namus. Taip atsitiko vilniečiams, kartu su kun. Stanislovu Puidoku vykstant į Šiluvos atlaidus, toks pat likimas ištiko klaipėdiškius ir kt.
Šiluvoje milicininkai ir čekistai demonstratyviai užrašinėjo suvažiavusių automašinų numerius. Vienas komunistas iš Tytuvėnų jau sekantį, rugsėjo 9 d., rytą buvo pašauktas į Kelmės raj. partijos komitetą, kur jam pasiūlė grąžinti partinį bilietą vien už tai, kad rugsėjo 8 d. važiavo į Šiluvą. Vargšelis aiškinosi vežęs žmoną ir uošvę, o mašina pirkta juk drauge su žmona. Kitaip negalėjęs pasielgti, nes priešingu atveju, žmona grasino skyrybomis. Tik po tokio rimto motyvavimo jam pasisekė išgelbėti savo partinį bilietą.
Šiluva per aštuonias dienas buvo paversta tikra pafrontės zona. Sekmadienį milicijos malūnsparnis taip žemai skraidė virš Šiluvos miestelio, kad triukšmas trukdė pamaldoms. Žmonėse sklido kalbos, kad pats autoinspekcijos viršininkas pulk. Vaitasius iš lėktuvo žvalgėsi į tikinčiųjų minias.
Įspūdinga buvo pirmoji atlaidų diena. Susirinko didelės minios tikinčiųjų ir virš 80 kunigų iš įvairiausių diecezijų. Apie 60 kunigų, apsirengusių liturginiais rūbais, išėjo pasitikti vyskupų — Liudo Povilonio ir Antano Vaičiaus. Mišios buvo laikomos už dvasinį tautos atgimimą ir blaivybę. J. E. vysk. L. Povilonis pasakė turiningą pamokslą. Pasibaigus šv. Mišioms, žmonės susikaupę, pilni džiaugsmo pagiedojo „Marija, Marija", virtusią religiniu himnu.
Rugsėjo 12 d., Šiluvos atlaidų sekmadienį, po sumos, jaunimas ir suaugę, tęsdami pernai gimusią tradiciją, keliais ėjo nuo didžiojo altoriaus per visą bažnyčią į šventorių. Pradžioje kun. A. Svarinskas pasakė pamokslą, faktais pademonstruodamas sunkią dabartinę Bažnyčios padėtį Lietuvoje ir bedievių atviras pastangas ją likviduoti. Pamokslininkas pacitavo LKP CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus žodžius, pasakytus 1981 m. gegužės 17 d. LKP CK 2-me plenume: „Reikia visokeriopai stiprinti internacionalinio ir patriotinio auklėjimo ryšį su kova už religinių atgyvenų likvidavimą". Valdiškiems bedieviams „atgyvena" — Dievas, Bažnyčia, tikėjimas, o žodis „likviduoti" jau savaime komentarų nereikalauja.
Kun. Alfonsas Svarinskas kvietė visus susirinkusius melstis už J. E. vysk. Julijoną Steponavičių, kurį bedieviai nori suniekinti — deda pastangas suklaidinti net Vatikaną. Pamokslo metu virš miestelio vis skraidė malūnsparnis, todėl žmonės, kurie buvo toliau nuo garsiakalibų, beveik negirdėjo dėl triukšmo kunigo pamokslo. Po pamokslo kunigas su kryžiumi rankose, jaunimas ir suaugę, — visi, kalbėdami rožančių pradėjo eiti keliais apie bažnyčią. Ėjo vaikai, studentai, inteligentai, o šalimais — senukai ir ligonys. Žmonės, stovėję šventoriuje, klaupėsi ant kelių. Apėję bažnyčią keliais sugrįžo prie didžiojo altoriaus. Visų širdys džiaugsmingai plakė meile Dievui ir Tėvynei.
Procesija apie bažnyčią truko daugiau negu pusantros valandos.
Per visus atlaidus Šiluvoje buvo išdalinta 38.000 šv. Komunijų. Pernai — 28.000.
Atlaidų metu tikintieji rinko parašus po pareiškimais, reikalaujančiais sugrąžinti valdžios atimtą Klaipėdos ir visos Lietuvos tikinčiųjų aukomis pastatytą Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią.
Prieš parašų rinkėjus buvo imtasi represijų: bažnyčioje, koplyčioje, šventoriuje ir kapinėse slampinėjo saugumiečiai ir, visaip gąsdindami žmones, plėšė iš rankų pareiškimus. Rinkusias parašus moteris — Jadvygą Baronienę ir Genę Paleckienę — saugumiečiai įgrūdo į mašiną ir nusivežė į miliciją. Čia joms buvo padaryta smulki asmeninė krata, kurios metu pareigūnai bandė atplėšti Jadvygos Baronienės net batų padus.
Tomis dienomis saugumiečiai areštavo rinkusią parašus senutę ir, iš jos atėmę apie 2000 parašų, kumščiuodami įstūmė ją į mašiną ir nusivežė į saugumą. „Nebijau mirti už Bažnyčios reikalus ... O parašus vis tiek rinksiu!" — tvirtino senutė. Vėliau ji savo artimiesiems rodė dideles mėlynes ant rankų.
Laikas nuo laiko milicininkai ir draugovininkai, užpuldinėdavo prekiautojas devocionalijomis ir viską iš jų atimdavo.
Milicijos pareigūnai nesistengė palaikyti tvarkos miestelio gatvėse ir keliuose, bet priešingai — visaip ją trukdė. Jau antrą atlaidų dieną gatvėse pasirodydavo girti milicininkai. Turimomis žiniomis, apie 13 aukštų valdininkų atlaidų metu girti neteko vairuotojo pažymėjimų. „Jei atlaidai būtų pratęsti dar vienai savaitei, — visi rajono vadovai būtų vaikščioję pėsti," — kalbėjo raseiniškiai. Ir kaip gi negerti? — blaiviam sunkiau pulti nekaltus tikinčiuosius.
Rugsėjo 16 d. Raseinių raj. laikraštis „Naujas rytas" atspausdino tokią žinutę:
„Rajono prokuratūra praneša, kad 1982 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos VAI kelių patrulinės priežiūros autoinspektorius, milicijos eilinis L. Norgilas, vairuodamas tarnybinį automobilį Raseinių miesto Komjaunimo gatve, nepraleido pagrindiniu keliu (K. Požėlos g.) važiuojančio motociklo, kurį vairavo A. Jankauskas, neturėdamas motociklisto pažymėjimo, jį kliudė ir lengvai sužalojo. Įvykis tiriamas, avarijos kaltininkas bus nubaustas. Autoįvykio tyrimo metu atskiri, chuliganiškai besielgiantys asmenys trukdė atlikti įvykio vietos apžiūrą ir pažeidė viešąją tvarką. Atliekamas tyrimas. Kaltininkai bus patraukti atsakomybėn. Raseinių raj. Prokuratūra."
O buvo taip: keli girti milicininkai važiavo Klaipėdos milicijos mašina Komjaunimo gatve į parduotuvę degtinės ir užkliudė pagrindine gatve motociklu važiavusį abiturientą. Jaunuolis buvo nublokštas ant šaligatvio. Išgėrę milicininkai nukentėjusiam įsakė dingti iš akių. Jaunuolis pasiliko vietoje laukti milicijos. Avarijos kaltininkai kartu su Raseinių milicijos darbuotojais, apsukę ratą, vėl atvažiavo į įvykio vietą ir, radę ten belaukiantį jaunuolį, pradėjo jį mušti. Į ten buvusių žmonių šauksmą subėgo darbininkai iš siuvimo fabriko „Šatrija" bendrabučio ir, apsupę milicijos mašiną, neleido jai pabėgti, o vėliau mašina buvo apversta. Atvažiavusi didesnė grupė milicininkų bandė apsiaustuosius išvaduoti, bet veltui. Minia griebėsi obuolių, akmenų ir pradėjo atakuoti milicininkus, kiti mėtė iš balkonų net gėlių vazonus. Žmonės šaukė: „Čia jums ne rožančius Šiluvoje atiminėti! Žvėrys, ką jūs darote?!" Susirinkusieji reikalavo, kad iš Vilniaus atvyktų VAI viršininkas pulk. Vaitasius. Rajono vadovai iškvietė Raseinių, Girkalnio ir Viduklės gaisrininkų mašinas, bet šie, motyvuodami, kad jie mokėsi gaisrą gesinti, o ne žmones malšinti, atsisakė paleisti vandenį į minią. Naktį atvyko valdžia iš Vilniaus ir, pašalinusi milicininkus bei pažadėjusi nubausti kaltininkus, prašė visus išsiskirstyti. Po vidurnakčio žmonės pradėjo skirstytis, šalutinėse gatvėse milicija gaudė ir mušė žmones. Pareigūnai dar prieš tai išjungė gatvių šviesą, kad būtų lengviau susidoroti su žmonėmis. Yra daug suimtų. Tikslesnių žinių nėra, nes viskas labai slepiama.
