1982 m. rugsėjo 2 d. devyni Vilniaus arkivyskupijos kunigai — Kunigų Tarybos nariai, kreipėsi pareiškimu į visus Lietuvos vyskupus, nurodydami Kauno Kunigų seminarijos bėdas, reikalaujančias skubaus ir efektyvaus reagavimo.
Šviesesnės ateities padangėje grėsmingai pakibo Damoklo kardas, — rašo vilniškiai kunigai. Dėl blogos kandidatų atrankos ir civilinės valdžios kišimosi į Seminariją pateko nemaža visai netinkamų kandidatų. Tas griaunantis elementas yra tikras Trojos arklys Seminarijoje ir jo pražūtingas vaidmuo jau dabar aiškiai pastebimas, o ateityje jo veiklos vaisiai bus dar liūdnesni. Mūsų ausis pasiekia, rašo Kunigų taryba, aliarmuojantieji signalai apie drausmės pairimą: kai kurie auklėtiniai išdrįsta į Seminariją atsinešti net degtinės; tyčiojamasi iš pamaldžių klierikų, rašinėjami jiems anonimai.
Kunigai apgailestauja, kad Seminarijos vadovybė ir Ordinarai neparodo ryžtingumo netinkamų klierikų atžvilgiu, priešingai, net svarstoma į Seminariją sugrąžinti už amoralų elgesį negrįžtamai pašalintus klierikus. Nuolaidžiavimas civilinei valdžiai, pastebi Kunigų tarybos nariai, yra didelė skriauda Bažnyčiai ir mirtinas smūgis pačiai Seminarijai. Peršasi mintis, kad Kauno Kunigų seminariją tvarko civilinė valdžia. Tokio vadovybės nuolaidžiavimo ir kai kurių auklėtinių suįžūlėjimo atmosferoje kalbėti apie auklėjimą yra nerealu.
Tenka girdėti, tvirtina Tarybos nariai, kad patys Ordinarai, motyvuodami kunigų stoka, yra priešingi netinkamų auklėtinių atleidimui. Bet kam daugiau pasitarnauja netinkami kunigai: Bažnyčiai ar bedievybei? Pasitraukus iš darbo porai šimtų vyresnės kartos kunigų, jų vietas užims nauji kunigai, kurių žymi dalis bus tik samdiniai, o kai kurie net aktyvūs Bažnyčios griovėjai. Jie, remiami civilinės valdžios, užims Seminarijos vadovybės ir Ordinarų postus bei atsakingiausias vietas.
Vilniaus Kunigų tarybos nariai prašo visus vyskupus, nepaisant jokių sunkumų, atstatyti Tarpdiecezinės Kunigų seminarijos dvasią.
* * *
1982 m. Kunigų seminarijos pirmajame kurse mokosi šie klierikai:
Balionas Jonas Birbilas Ričardas
Gražulis Kazimieras Jasonis Antanas
Jurevičius Liudas Kasiukevičius Jonas
Kaušas Rolandas Kiškis-Zajančauskas Vilius
Kurtinaitis Vytautas Kusas Jonas
Petkūnas Algimantas Petrikas Jeronimas
Projara Vytautas Putramentas Antanas
Sadauskas Jonas Seniutis Antanas
Šimkus Antanas Ridzykas Edvardas
Ručinskas Romualdas Rumšas Robertas
Tutkus Algimantas Zubavičius Valius
* * *
KGB labai intensyviai stojančiuosius verbavo šnipinėjimo darbui.
1982 m. rugsėjo 7 d. į Kunigų seminariją atvažiavo Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis ir, susikvietęs pirmo kurso klierikus, ilgai juos „švietė". Tai pirmas atvejis Seminarijos istorijoje, kad klierikai nuo pačių pirmųjų dienų būtų valdžios pareigūnų grubiai spaudžiami ruoštis būti ne kunigais, o kulto tarnais.
Pradžioje P. Anilionis perskaitė buvusio klieriko Aloyzo Volskio pareiškimą-apgailestavimą dėl savo elgesio Seminarijoje. (Aloyzas Volskis buvo „diplomatų" kunigų įkalbėtas parašyti P. Anilioniui tokį „atgailos" pareiškimą, ir tada galbūt valdžia leisianti jam grįžti į Seminariją. Nors sovietinė valdžia tuo pareiškimu labai apsidžiaugė ir jį nuolat cituoja, tačiau į Seminariją Aloyzui Volskiui ir šiais metais neleido grįžti. Turbūt ji tikisi visiškai palaužti jaunuolio idealizmą.).
Po to įgaliotinis koneveikė aktyvius kunigus, sakydamas, kad jie siekia karo (!), dezinformuoja užsienį, neleidžia įkurt devocionalijų įmonę ir t.t.
P. Anilionis teigė, kad sovietinė valdžia nesiruošia daryti nuolaidų Religinių susivienijimų nuostatų atžvilgiu ir neleis ekstremistams reikštis.
Įgaliotinis, baigdamas kalbą, perspėjo, kad dar dažnai jiems teksią su juo susitikti.
* * *
ŽVILGSNIS Į BAŽNYČIA PRO RRT LANGĄ
1982 m. gegužės 10 d. Vilniaus Marksizmo-leninizmo universitete RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas būsimiems propagandistams skaitė paskaitą tema — „Valstybė ir religija". Paskaitos tikslas — sustiprinti ateistų vedamą kovą prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Todėl paskaitoje Juozėnas bandė bendrai nušviesti valstybės ir religijos tarpusavio santykius, iškelti propagandistų darbo trūkumus bei klaidas, kartu nurodant gaires ateičiai.
Juozėno nuomone, didelės įtakos žmonėms turi Vatikano radijas, kuris savo laidas į Sovietų Sąjungą transliuoja net septyniomis kalbomis: ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, gruzinų bei armėnų. Pastaruoju metu jos ruošiamos kvalifikuotai — atsirado pastovi valandėlė jaunimui, laidose dažnai remiamasi „Kronikoje" pateikta medžiaga, o žmonės kur kas labiau domisi, kai išgirsta apie vieną ar kitą netoli gyvenantį, pažįstamą asmenį.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", pabrėžė Juozėnas, — savo korespondentų turi įvairiose respublikos vietose, o ją remia ir palaiko ne vien tik ekstremistiškai nusiteikę kunigai. Lektoriaus turimomis žiniomis respublikoje yra užregistruota 1200 vienuoliaujančių moterų, kurių skaičius kasmet padidėja 10%, ir dar tiek pat manoma yra neužregistruota. RRT įgaliotinio pavaduotojas propagandistams pasiūlė užmiršti dar gana dažnai dvasininkijai jų taikomą „tamsybininkų" terminą: Vatikanas Romoje turi 17 aukštųjų mokslo įstaigų, Europoje veikia 45 katalikiški universitetai. Mūsų respublikoje, — aiškino Juozėnas, — yra virš 10 Jėzuitų Ordino narių. Kaip jie tapo jėzuitais, dažniausiai lieka paslaptyje, — manoma, kad didelį vaidmenį vaidina kaimyninė Lenkija. Apskritai, Juozėno žodžiais tariant, lenkai turi didelės įtakos Lietuvai, ypatingai Vilniui ir Vilniaus kraštui.
Kalbėdamas apie gyventojų religingumo laipsnį Lietuvoje, Juozėnas pateikė kai kuriuos statistinius duomenis. Pagal juos šiuo metu 41% Lietuvos gyventojų krikštija savo vaikus, 35% laidojami su bažnytinėmis apeigomis, 22% jaunavedžių tuokiasi bažnyčioje; 22.000-23.000 paauglių kasmet prieina prie pirmos Komunijos ir priima Sutvirtinimo sakramentą.
— šie duomenys gauti iš dvasininkijos, bet jie žymiai sumažinti, — nusiskundė lektorius.
Daug dėmesio paskaitoje buvo skirta 1978 m. susikūrusiam Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, kuris jungia k. kunigus, Juozėno nuomone, visus ekstremistus. Propagandistams buvo pasiūlyta užsirašyti jų pavardes ir adresus.
— šios grupės susiformavimas ne atsitiktinis, — kalbėjo Juozėnas, — jos psirodymas sutapo su atakomis už žmogaus teisės ir disidentų judėjimu Maskvoje; aišku, kad čia turėjo būti postūmių iš šalies. Blogiausia, kad aplink tą grupę būriuojasi apie 60 kunigų, irgi ekstremistų. Iš 1200 vienuolių didesnė pusė taip pat yra jų įtakoje. Autonomiškai nuo ekstremistų veikiančių nėra. Oficialusis Bažnyčios aktyvas labai skirtingas, be to, tiek bažnytinius komitetus, tiek choristus veikia kunigai.
Lektorius piktinosi, kad žmonės nesutinka viešai pasisakyti prieš savo kunigus.
Paskaitoje įgaliotinio pavaduotojas stengėsi apimti kunigų ekstremistų veiklos sritis: „LKB Kronika" — išėjo 52 numeris. Tai leidinys, siekiantis iki 40 psl. mašinraščiu rašytų lapų. Be jos pogrindyje dar yra leidžiama apie 20 įvairių leidinių. Visų jų tiražas nedidelis, tikslas — persiųsti į užsienį.
— Žmonių kurstymas prieš religinių susivienijimų nuostatus ir prieš įstatymus.
— Atitinkamai paruošti pamokslai. Viešai bažnyčiose renkami parašai ir siunčiami pirmiausia į užsienį, o tik dėl akių valstybės vadovams.
— Nepaiso įstatymo, draudžiančio organizuotai mokyti vaikus religijos.
Juozėno nuomone, ekstremistiškai nusiteikę kunigai kvalifikuotai pasinaudoja „pasitaikančiais atskirais neapgalvotais" faktais ir klaidomis, kaip „nesusipratimais" ligoninėje (lektorius tvirtino, kad ligoninės administracija ne gali, o privalo suteikti atskirą patalpą ligoniams, norintiems priimti religinius patarnavimus), įvairiais perlenkimais mokyklose: įžeidžiančio pobūdžio ateistiniais piešiniais, kurie tik sukursto tėvus, įsitikinimų įrašymu į mokinių charakteristikas, nevykusiais mokytojų pokalbiais su tikinčiais mokiniais ateistine tema, kai mokinys pastatomas viešai, kaip prie gėdos stulpo, ir kamantinėjamas, elgesio sumažinimu tikintiems mokiniams iki patenkinamo. Gali būti labai nepatogu, jei tėvai taip besielgiančius mokytojus paduos į teismą.
— Išaiškink paskui, — kalbėjo Juozėnas, — kuo mokinio elgesys nepavyzdingas, ir tuoj žinios į užsienį.
— Praėjo tie laikai, kai „smulkūs" perlenkimai likdavo nepastebėti.
Lektoriaus nuomone, ekstremizmą skatina ir nemokšiška ateistinė propaganda. Nemalonus dalykas, kai rajoniniuose laikraščiuose pasirodo straipsniai, besiremiantys pilnai nepatikrintais faktais. Atsiranda nemažai atvejų, kai kunigai paduoda į teismą rajoninių laikraščių redakcijas. Teisėjai atsiduria labai nepatogioje padėtyje, o apie tai tuojau praneša ir Vatikano radijas. Tokių atvejų neturėtų būti iš viso. Atsakingų darbuotojų neapgalvoti išsireiškimai atneša tik žalą. Jie mano, — aiškino Juozėnas, — kad viskas liks paslaptyje, ir užmiršta, kad turi žmonas, uošves, o jos tuoj bėga pas kunigą, ir jau skelbia Vatikanas.
Mokinių kvietimai į direktoriaus kabinetą smegenų praplovimui toli gražu ne visada pasiteisina. Su darbininkų perauklėjimu irgi ne ką geriau. Mat prie staklių kartu dirba ir tikintis, ir netikintis. Tikintį pradėjus kviestis pokalbiams, netikinčiam gali pasirodyti, kad čia jau persekiojimas, atsiranda užuojauta . . .
Ideologiniame darbe reikia užsiimti konkrečiu aiškinamuoju darbu. Aiškinti įstatymus ir tikrą padėtį. Ypatingą dėmesį atkreipti į bažnytinius komitetus.
— Norėčiau būsimuosius propagandistus pakviesti į talką, — kalbėjo Juozėnas. — Reikia ne vien tik aiškinti faktus, bet ir labiau atkreipti dėmesį į ateistines paskaitas, ruošti jas žymiai praktiškesnes, atsižvelgiant į vietos sąlygas — netiks ta pati paskaita skaityti universitete ir kolūkyje.
— Taigi, įsidėmėkite, tie reiškiniai, kurie vyksta Katalikų Bažnyčioje, administracinėmis priemonėmis nebus panaikinti. Reikia kruopštaus darbo, — tokiais žodžiais baigė paskaitą RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas.
P.S. Iš RRT įgaliotinio Juozėno žodžių susidaro vaizdas, kad RRT įstaiga žino daug faktų apie ateistų nusikaltimus, vedant ateistinę propagandą, tačiau nėra girdėta, kad jie būtų baudžiami už įstatymų laužymą, nors tikinčiųjų skundai nuolat plaukia į įvairias valstybines įstaigas.
* * *
