Tarybų Sąjungos ATP Pirmininkui L. Brežnevui
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
P a r e i š k i m a s
Mums kelia susirūpinimą paskutiniu metu spaudoje pasirodę pikti išpuoliai prieš religiją. Lietuvos KP pirmojo sekretoriaus P. Griškevičiaus kalboje sakoma: „Reikia visokeriopai stiprinti internacionalinio ir patriotinio auklėjimo ryšį su kova už religinių atgyvenų likvidavimą" (LKP 2-me plenume Vilniuje 1981 m. birželio 17 d.). Prieš religiją ir gerus kunigus drastiškai yra pasisakęs ir KP sekretorius L. šepetys, o RRT įgaliotinis P. Anilionis griežtai reikalauja, kad būtų vykdomi LTSR ATP 1976.VII.28 patvirtinti Religinių susivienijimų nuostatai.
Lietuvos katalikų dvasininkija mielai sveikintų normalius santykius tarp LTSR Vyriausybės ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Mes ir mūsų tikintieji neatsisakome vykdyti teisėtų tarybinės vyriausybės reikalavimų, kurie neprieštarauja Romos Katalikų Bažnyčios dogmoms ir moralei. Mes pasiruošę kartu su ja kovoti prieš moralines blogybes mūsų tautoje: alkoholizmą, šeimų irimą, chuliganizmą, negimusios gyvybės žudymą, ypač plačiai paplitusią vyriausybei legalizavus abortus.
Tačiau dar kartą pabrėžiame, kad mes neturime teisės ir negalime vykdyti Religinių susivienijimų nuostatų, kadangi tai nesiderina su mūsų sąžine. Kai kurie tų nuostatų straipsniai nesiderina su Kristaus Evangelija, su Vatikano II Susirinkimo nutarimais, o taip pat su TSRS Konstitucija, Lenino 1918.1.23 direktyvomis, Kompartijos 1954.XI.10 nurodymais, su Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, Helsinkio Baigiamojo Akto nutarimais, kuriuos pasirašydama, Tarybų Sąjunga įsipareigojo visus savo įstatymus priderinti prie Helsinkio deklaracijos nuostatų.
Todėl pareiškiame:
Mes neturime teisės Romos Katalikų Bažnyčios vyskupijų ir parapijų valdymą atiduoti civilinei valdžiai ar eilinių tikinčiųjų sudarytiems komitetams, nes Katalikų Bažnyčioje paties Viešpaties Jėzaus Kristaus yra įstatyta hierarchinė santvarka (Mt. 16, 18-19). Bažnyčią valdo Popiežius, vyskupai ir jų padėjėjai kunigai. Tą patį sako Vatikano II-jo „Lumen gentium" (st. 10, 19, 20, 22); Codex Iuris Canonici (can. 218, 219, 329, 451). Minėtų kanonų pažeidimas baudžiamas atskyrimu nuo Bažnyčios (žr. can. 2333 ir 2334-2).
Mes, kunigai, įpareigoti skelbti Evangeliją pamokslais ir katekizacija (Vatikano II „Christus Dominus", nr. 14, can. 1329 ir 1330. šios pareigos atlikimą, ypač kur valstybė atskirta nuo Bažnyčios, tvarko ne civilinė valdžia, o tiktai vyskupas (can. 1337).
Mes įpareigoti ir negalime atsisakyti teikti sakramentus prašantiems, ypač ligoniams ir mirštantiems, kiekvienoje vietoje, neatsižvelgiant į mūsų aptarnaujamos vietos ribas (can. 882).
Mes prašome ir reikalaujame panaikinti civilinės vyriausybės nustatytą Kauno Kunigų seminarijos auklėtinių limitą, nes pagal kanonus (can. 1352 ir 1357) vyskupai ir vyskupijų valdytojai savo nuožiūra priima kandidatus į Kunigų seminariją, skiria dėstytojus ir prižiūri mokymą bei auklėjimą.
Mes reikalaujame, kad nebūtų daroma iš vyriausybės pusės kliūčių Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams laisvai ir tik savo nuožiūra skirti dvasininkus įvairioms dvasinėms pareigoms be Lietuvos Religijų reikalų tarybos įgaliotinio sutikimo (can. 147-2, 152, 455-1).
Mes reikalaujame, kad tarybiniai valdžios pareigūnai mums, kunigams, netrukdytų aplankyti savo tikinčiųjų, jeigu jie to prašo. Lankymo pareigą mums uždeda Bažnyčios kanonai (can. 467-1). Dabar gi lankymas yra uždraustas. Pavyzdžiui, tarybiniai pareigūnai trukdė kunigams aplankyti savo tikinčiuosius Alytuje, Kalvarijoje, o Prienuose kun. Antanas Gražulis buvo net nubaustas administracine tvarka.
Mes reikalaujame, kad Ordinarai laisvai galėtų lankyti savo vyskupijos parapijas.
Aukščiau išvardintas pareigas mums, Lietuvos katalikų dvasininkams, uždeda Katalikų Bažnyčios kanonai, Santarybų ir Sinodų nutarimai. Tuo tarpu Religijų susivienijimų nuostatai šias pareigas atlikti mums draudžia. Kokias sankcijas tarybinė valdžia mums betaikytų, mes turime elgtis pagal šv. Rašto nurodymą: „Dievo reikia labiau klausyti, negu žmonių" (Apd. 5,19).
Katalikų Bažnyčios normalius santykius su Lietuvos tarybine valdžia nuolatos drumsčia grubi tikinčiuosius įžeidžianti antireliginė propaganda, tarybinių pareigūnų išsišokimai, tikinčiųjų diskriminavimas darbavietėse, tarnautojų, mokytojų, moksleivių persekiojimas už religinių pareigų atlikimą; kryžių naikinimas, švč. Sakramento išniekinimai, bažnyčių uždarinėjimai, bažnyčių ir kunigų apiplėšimai. Tikintieji ir dvasininkai buvo labai įžeisti dėl kelis kartus sunaikinto Kryžių kalno (Šiaulių r. Jurgaičių km.) ir Alkakalnio arba Panų kalno nusiaubimo (Telšių r. Pasruojės km.). Vilniaus Arkikatedra paversta Paveikslų galerija, šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje — ateistiniu muziejumi, Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia —filharmonijos sale, nors Klaipėdos tikintieji neturi kur melstis.
Artinantis įžymiems jubiliejams — 500 m. šv. Kazimiero mirties 1984 m. ir 600 m. nuo krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1987 m. — Lietuvos kunigai ir tikintieji laukia iš Partijos ir Vyriausybės šių geros valios gestų:
grąžinti katalikams uždarytas ir atimtas bažnyčias, o ypač Vilniaus Arkikatedrą, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią;
uždrausti naikinti istorines-religines vertybes: kryžius, koplytėles, paminklus; uždrausti naikinti tikinčiųjų gerbiamas ir šventomis laikomas vietas;
1976 m. liepos 28 d. priimtus Religinių susivienijimų nuostatus pakeisti taip, kad jie derintųsi su Katalikų Bažnyčios kanonais, tokiu būdu sudarant kunigams ir tikintiesiems sąlygas jų laikytis;
grąžinti į pareigas jau daugiau kaip 20 metų be teismo ištremtą į Žagarę Vilniaus arkivyskupijos vyskupą Julijoną Steponavičių;
peržiūrėti prievartos ir apgaulės būdu parapijos komitetams primestas su valdžia sutartis;
įspėti rajonų ir apylinkių pareigūnus nutraukti kunigų ir tikinčiųjų diskriminaciją, nes tikintieji sudaro didžiąją Lietuvos gyventojų dalį ir pasižymi sąžiningu darbu; jie neturėtų būti netaktiškais pareigūnų veiksmais skatinami neigiamai žiūrėti į tarybinę valdžią;
leisti pasistatyti bažnyčias besikuriančiuose miestuose, o taip pat augančių miestų mikrorajonuose;
leisti atlikti religines apeigas mirusiems šarvoti skirtose vietose.
1982 m. liepos-rugpiūčio mėn.
Po pareiškimu pasirašė šie kunigai:
Telšių vyskupijoje iki 1982 m. lapkričio 1 d.
Abramavičius Vladas Mitkus Petras
Alminas Adomas Motekaitis Vytautas
Arlauskas Klemensas Olšauskas Juozapas
Augustis Antanas Orantas Aloyzas
Arnašius Albinas Pačinskas Juozapas
Bagužas Brunonas Pakalniškis Jonas
Baikauskas Jonas Bakšys Aloyzas
Beniušis Antanas Bernotas Petras
Birbilas Jurgis Bučinskas Jonas
Budrikis Julius Bukauskas Juozapas
Bunkus Antanas Burneikis Bronius
Butkus Juozapas Dambrauskas Liudas
Eičas Jonas Garjonis Antanas
Gasiūnas Juozapas Gasčiūnas Kazimieras
Gauronskas Anupras Gauronskis Vincentas
Gedgaudas Juozapas Gedvila Jonas
Germanas Edmundas Giedra Domininkas
Gylys Antanas Gorodeckis Stanislovas
Grabauskas Juozapas Grubliauskas Juozapas
Gunta Juozapas Ilskis Jonas
Ivanauskas Antanas Jakutis Aleksandras
Jankauskas Juozapas Jasas Petras
Jasinevičius Jonas Jurgaitis Antanas
Juškys Izidorius Juškys Vladislovas
Kadys Vytautas Kauneckas Jonas
Kerpauskas Anicetas Pakamanis Algirdas
Paliukas Jonas Palšis Petras
Paulauskas Jonas Petrauskas Jonas
Petrikas Konstantinas Petronaitis Antanas
Poška Tadas Prialgauskas Kazimieras
Pridotkas Alfonsas Pudžemys Adolfas
Puidokas Klemensas Puzaras Petras
Racevičius Bronislovas Radveikis Vladas
Ričkus Antanas Rimkus Kazimieras
Rudzinskas Jonas Ružė Pranciškus
Senkus Vincentas Serapinas Liudvikas
Skiparis Vytautas Skirmantas Domininkas
Stirbys Vaclovas Striukas Antanas
Stukas Petras Šatkus Pranciškus
Šeškevičius Antanas Šikšnys Valentinas
Širvaitis Juozapas Šiurys Juozapas
Šlevas Vladas Šukys Juozapas
Šulcas Henrikas Švambarys Tomas
Talaišis Bernardas Tamašauskas Julius
Vaitelis Stanislovas Valaitis Feliksas
Kiela Antanas Klebonas Vincentas
Klimavičius Alfonsas Kusas Jonas
Latakas Bronislovas Lideikis Aloyzas
Liutkevičius Juozapas Lukoševičius Alfonsas
Macelis Kazimieras Maželis Juozapas
Merliūnas Petras Mikutavičius Vytautas
Venckus Petras Venckus Pranciškus
Velioniškis Konstantinas Vėlavičius Vincentas
Vičiulis Jonas Zdanavičius Antanas
Žilys Ferdinandas Žukas Anupras
Žukas Kazimieras Žulpa Romualdas
Miklovas Juozapas Miškinis Julijonas
Viso: 114 kunigų; be to, raštą yra pasirašęs Leningrado klebonas kun. Pavilonis ir vienas kunigas iš kitos vyskupijos, kurio parašas neišskaitomas.
N. B. parašai dar renkami
* * *
Po Vilkaviškio vyskupi šie kunigai:
Adomaitis Juozas Adomaitis Pranas
Akelis Vincas Akevičius Antanas
Aleksandravičius Antanas Alesius Jonas
Ambrasas Konstantinas Andrišiūnas Algirdas
Balanda Petras Bandža Vincas
Baranauskas Jonas Bekasovas Kęstutis
Berteška Juozas Bilius Vladas
Bobinas Vladas Burba Kazimieras
Būdas Vytautas Būga Jonas
Kupstaitis Juozas Lešinskas Leonas
Liubšys Antanas Liutvinas Pranas
Maksvytis Jonas Malinauskas Jonas
Matulaitis Juozas Matulevičius Juozas
Mieldažys Antanas Mieldažys Juozas
Mikalajūnas Stasys Montvila Kazimieras
Naujokaitis Viktoras Paltanavičius Bronius
Palukaitis Jonas Pangonis Antanas
Pasiliauskas Juozas Pečiukonis Juozas
Čegelskas Boleslovas Čėsna Vincas
Degutis Vaclovas Deltuva Albinas
Diškevičius Antanas Dovydaitis Gvidonas
Dumbliauskas Petras Dumčius Vincas
Gražulis Antanas Gražulis Juozas
Grudzinskas Jonas Gumauskas Juozas
Guogis Vytautas mons. Gustaitis Andriejus
Gustaitis Vytautas Insoda Vytautas
Jakaitis Juozas Jalinskas Vincas
Jančiauskas Povilas Jarušauskas Boleslovas
Jaudegis Albinas Juškaitis Juozas
Juškevičius Kazimieras Kavaliūnas Leonardas
Kražauskas Petras Kriščiūnas Juozas
Kubilius Jonas Kudirka Kazimieras
Kunevičius Lionginas Zdebskis Juozas
mons. Žemaitis Juozas Radzevičius Juozas
Petruševičius Vincas Pilipaitis Juozas
Plioraitis Ignas Preikšas Juozas
Račiūnas Pranas Račkauskas Antanas
Račkauskas Stasys Radzevičius Vaclovas
Ražukas Boleslovas Rimas Andriejus
Rusinas Jonas Sadauskas Alfonsas
Sitka Petras Sakalauskas Gracijus
Samuolis Salemonas Skučas Gintautas
Skučas Kazimieras Stakėnas Vaclovas
Steponaitis Gintautas Sventickas Jurgis
Šalčius Juozas Šulskis Pranciškus
Tamkevičius Sigitas Tėvelis Vytautas
Urbonas Vitas Užkuraitis Vytautas
Užupis Juozas Vaitauskas Vytautas
Varkala Jonas Vitkus Antanas
Brilius Kęstutis Matulionis Jonas
Viso pasirašė — 100 kunigų: atsisakė pasirašyti 9 kunigai; 3 kunigams nebuvo pateikta, nesitikint, kad pasirašytų.
* * *
Po Kauno arkivyskupijos tolygiu pareiškimu pasirašė šie kunigai:
Gudanavičius Gustavas Razmantas Juozapas
Dobilaitis Juozapas Vanagas Alfredas
Tamoševičius Vaclovas Stasuitis Boleslovas
Polikaitis Vaclovas Vaičiulionis Lionginas
Nemeikšis Bronius Kaknevičius Juozapas
Bastys Pranciškus Voveris Jonas
Perminas Albertas Liubonas Petras
Girdzevičius Jonas Vaira Boleslovas
Grinevičius Zigmas Vaičeliūnas Juozapas
Pesliakas Vytautas-Kazimieras Dunda Gerardas
Tamonis Jonas Gimžauskas Bronius
Ščepavičius Pranas Vaicekauskas Juozapas
Povilaitis Jonas Račaitis Jonas
Baliūnas Feliksas Valavičius Vladas
Butkus Izidorius Petkevičius Vladas
Semaška Liudas Buožius Mykolas
Meilus Petras Svarinskas Alfonsas
Šauklys Viktoras Jurgutis Antanas
Pranckūnas Povilas Močius Algirdas
Vysk. Steonavičius Julijonas Macevičius Romualdas
Kadys Stanislovas Raudonikis Jonas
Petraitis Petras Čepėnas Juozapas
Ylius Antanas Sirūnas Kazimieras
Jakaitis Kleopas Stankevičius Jonas
Bubnys Prosperas Aleksiūnas Jonas
Mikutis Petras Brilius Vytautas
Požėla Vladas Radzevičius Vytautas
Daknevičius Kęstutis Kalinauskas Leonas
Užusienis Jurgis Survila Jonas
Brusokas Viktoras Augustauskas Jonas
Žiugžda Pijus Juodelis Antanas
Kazlauskas Jonas Markaitis Aleksandras
Milašius Antanas Mikutavičius Ričardas
Simaška Vladas Radavičius Boleslovas
Petraitis Alfonsas Slavinskas Antanas
Fabijanskas Jonas Indriūnas Juozapas
Rakauskas Jonas Bartulis Eugenijus
Žemaitis Jonas Želvys Juozapas
Juknevičius Krizantas Grušas Adolfas
Jokūbauskas Eugenijus Pilka Steponas
Ramanauskas Vaclovas Kazlauskas Antanas
Mizaras Romualdas Matulaitis Pranciškus
Imbras Antanas Počiulpis Aleksandras
Dobrovolskis Algirdas Simaška Eduardas
Danyla Antanas Vosylius Juozapas
Griganavičius Vytautas Varvuolis Juozapas
Gudas Jonas Grauslys Vaclovas
Tavoraitis Petras Albanavičius Jonas
Lapinskas Kazimieras Matusevičius Bronius
Zeidotas Edvardas Melkūnas Vytautas
Bulota Alfonsas Statkevičius Kazimieras
Ramanauskas Aleksandras Veselka Žygintas
Liukas Rapolas Jakubauskas Leonas
Sriubas Juozapas Kurmauskas Stanislovas
Frainas Juozapas Lapė Alfonsas
Vilutis Kęstutis Šukevičius Antanas
Luzgauskas Vladas Jagminas Leonardas
Jokūbauskas Antanas Mačiūta Petras
Povilanskis Boleslovas Pranskietis Vincas
Čižauskas Pijus Katinas Jonas
Gaižauskas Pranciškus Martinkus Petras
Ligeika Antanas Graužinis Albinas
Pasirašyti atsisakė — 6 kunigai.
Į Kuriją ir Seminarijos darbuotojus — nesikreipta. 6 kunigams dėl įvairių kliūčių neduota pasirašyti.
* * *
Po analogišku pareiškimu pasirašė šie Panevėžio vyskupijos kunigai:
Adomonis Petras Antanaitis Bronius
Antanavičius Juozas Arlauskas Vincentas
Bagdonas Jonas Bagdonas Juozas
Balaiša Bronius Ivanovskis Tadas
Jančys Alfonsas Jankevičius Povilas
Janulis Juozas Jasiūnas Vytautas
Jatulis JonasJuodelis Jonas
Balaišis Antanas Balašauskas Vytautas
Balčiūnas Jonas Balčiūnas Juozas
Balickaitis Jurgis Balsys Kostas
Baltuška Petras Baniulis Algis
Baronas Kazimieras Blynas Laimingas-Feliksas
Braukyla Vladas Breivė Adolfas
Budriūnas Petras Buliauskas Jonas
Butkys Jonas Ciuckis Povilas
Dubnikas Juozas Dulksnys Kazimieras
Galvydis Stepas Garška Juozas
Giedraitis Juozas Girnius Kazimieras
Gylys Mykolas Gobis Antanas
Gražys Alfonsas Gružauskas Antanas
Gutauskas Klemensas Ikamas Gaudentas
Inkratas Vincentas Mozūras Kazimieras
Nagulevičius Jonas Narušis Algirdas
Neniškis Lionginas Nykštas Petras
Paltanavičius Albinas Pelešynas Steponas
Petrauskas Antanas Pipiras Albinas
Pranevičius Jonas Juozėnas Povilas
Jurgaitis Jonas Juška Antanas
Kadžius Alfonsas Kairys Antanas
Kapočius Vytautas Keršulis Lionginas
Kiela Petras Kietis Antanas
Kisielius Anicetas Klezys Povilas
Krasauskas Petras Kremenskas Vladas
Krumpliauskas Stanislovas Kuzmickis Petras
Labakojis Jonas Lapinskas Jonas
Liesis Antanas Lukšas Juozas
Lukšas Leonas Markevičius Petras
Marozas Vytautas Masys Aleksandras
Masys Vytautas Merkys Juozas
Mikulėnas Antanas Miškinis Algirdas
Miškinis Povilas Mitrikas Antanas
Sungaila Aloyzas Svirskis Paulius
Šaučiūnas Ignas Šlapelis Bronius
Šliauteris Povilas Šukys Gediminas
Šumskis Juozas Talačka Albertas
Tamošauskas Leonardas Tamulionis Pranciškus
Pranskietis Augustinas Tamulionis Stanislovas
Pratkelis Leopoldas Tarulis Petras
Pukenis Robertas Tijušas Petras
Puriuškis Izidorius Tvarijonas Vytautas
Rameikis Antanas Uogintas Jonas
Raščius Pranciškus Urbonas Benediktas
Rauduvė Petras Uždavinys Sigitas
Rimša Jonas Vaičiūnas Jonas
Rinkevičius Edmundas Valančiūnas Antanas
Sabaliauskas Pranciškus Valantinas Antanas
Saprigonas Raimundas Varnas Juozas
Senulis Petras Varžinskas Povilas
Simsonas Bronius Vaškevičius Antanas
Skardinskas Leonardas Vaškevičius Juozas
Vysk. Sladkevičius VincentasZakrys Vytautas
Stonys Mykolas Zubavičius Stanislovas
Stankevičius Vincentas Zulonas Antanas
Strazdas Bronius Žilinskas Bronius
Strėlčiūnas Alfonsas Žvinys Serafinas
Šį pareiškimą pasirašė visi Panevėžio vyskupijos kunigai — viso 130. Nepasirašė tik Kurijos darbuotojai.
Kaišiadorių vyskupijoje ir Vilniaus arkivyskupijoje parašai dar renkami.
Jų Ekscelencijoms Lietuvos Vyskupams ir jų Prakilnybėms
Vyskupijų Valdytojams
P a r e i š k i m a s
1. Liturginiai reikalai. Po 1977 m. Lietuvos vyskupų ir valdytojų aplinkraščio dėl naujo mišiolo ir dėl kai kurių Mišių dalių gimtąja kalba įvedimo, pasigendame naujo ganytojų aplinkraščio, kuriuo būtų praplečiamos gimtosios kalbos vartojimas Mišiose. Vieni Ordinarai laikosi 1977 m. aplinkraščio nurodymų, nedarydami jokių pakeitimų, kiti gi, nesulaukdami naujų patvarkymų, patys ėmė daryti pakeitimus, net atlikinėti visas apeigas gimtąja kalba. Dėl šios priežasties liturgijoje atsirado didelis nevienodumas.
Norint pašalinti atsiradusius nevienodumus, būtina išleisti potvarkį, kuriuo būtų praplėstas gimtosios kalbos vartojimas Mišiose. Reikėtų gimtąja kalba kalbėti bent gailesčio aktą, Gloria ir visas Aukos liturgijos maldas, esančias po Tėve mūsų.
Per Vilniaus Televiziją Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis kalbėjo, kad visi lietuviški mišiolai bus baigti spausdinti tik 1985 m. ir tik tada bus užbaigta liturginė reforma. Mus pasiekė žinia, kad šiais metais bus atspausdintas pirmasis mišiolo tomas, kuriame tilps pastovios Mišių dalys. Eucharistinės maldos ir visų sekmadienių Mišių formuliarai. Mes įsitikinę, kad su liturgine reforma nereikia delsti ir, gavus pirmąjį mišiolo tomą, tuojau praplėsti gimtosios kalbos naudojimą Mišiose.
Dėl naujų instrukcijų stokos pastebimas nevienodumas atliekant švč. Sakramento išstatymą bei laikant pridedamas pamaldas, ypač kai jos jungiamos su Mišiomis.
2. Lietuvos vyskupų konferencija. Iš Katalikų kalendoriaus-žinyno sužinojome, kad Lietuvos Vyskupų konferenciją sudaro du vyskupai ir keturi kunigai. Dviejų sukliudytųjų eiti pareigas vyskupų konferencijos sudėtyje nėra. Lietuvos kunigai šituo yra labai susirūpinę, — juk Popiežius paskyrė šituos vyskupus pareigoms ir nuo jų nenušalino.
3. Kunigų tarybos. Tarp dvasinės vyriausybės ir kunigų esama nesutarimų Kunigų tarybų klausimu. Girdime vienus sakant, jog šv. Tėvas nepritariąs, kad Lietuvoje būtų Kunigų tarybos; kiti teigia, kad tik Religijų reikalų tarybos įgaliotinis nenorįs tarybų. Per Vatikano radiją girdėjome, kad Kunigų tarybos turi būti kuo greičiau įkurtos. Kad įgaliotinis priešingas Kunigų taryboms, patvirtina jo žodžiai, pasakyti vienam Valdytojui: „Užsidėjai sau pavalkus ant kaklo, leisdamas veikti Kunigų tarybai!"
Mes laukiame, kad Lietuvos Ordinarai patvirtintų slaptu balsavimu jau išrinktas Kunigų tarybas, kurios „savo patarimais galėtų sėkmingai padėti vyskupui valdyti vyskupiją" (II Vatikano Susirinkimo dekretas apie kunigų gyvenimą ir tarnystę, p. 236).
4. Slaptumas bažnytiniuose reikaluose. Mes žinome, kad yra daug klausimų, kuriuos spręsdami Ordinarai turi laikytis slaptumo. Tačiau Lietuvos kunigus štai kas skaudina: dažnai Ordinarų planus žino Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, Kompartijos ir saugumo atstovai, o kartais net eiliniai vykdomųjų komitetų pareigūnai, — tik tų planų nežino kunigai, kuriems rūpi Bažnyčios likimas. Toks „slaptumas" vargu ar gali pasitarnauti Bažnyčios reikalams. Todėl mes prašome, kad visa tai, ką gali žinoti Bažnyčios priešai, laiku žinotų ir Lietuvos kunigai.
5. Kunigų skaldymas. Pasinaudodami dėsniu: divide et impera, tarybinės valdžios pareigūnai ėmė skirstyti kunigus į reakcingus ir gerus, ekstremistus ir lojalius valdžiai. Gaila, kad toks kunigų paskirstymas girdimas ir kai kuriose mūsų Kurijose ir Kunigų seminarijoje. Vykdantys visus valdžios reikalavimus laikomi išmintingais ir tinkamais užimti bet kuriuos bažnytinius postus; atsisakantys gi paklusti ateistams, bet ištikimi Bažnyčiai — laikomi naiviais, netinkamais į atsakingus postus. Toks padalinimas Bažnyčiai yra svetimas. Bažnyčiai yra žinomi tik geri, pamaldūs ir uolūs kunigai ir blogi, apsileidę pamaldume ir sielovados darbe, o kartais net bendradarbiaujantys su bedieviais Bažnyčios griovimo darbe.
6. Seminarai dekanams. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis kiekvienais metais „moko" dekanus, kaip turi būti vykdomi Religinių susivienijimų nuostatai. Mes norėtume, kad Ordinarai laikas nuo laiko sukviestų dekanus ir aptartų su jais, kaip turi būti vykdomi II Vatikano Susirinkimo nutarimai, kaip geriauu turi būti atliekamas sielovados darbas.
7. Seminarai parapijų komitetams. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio ruošiamuose seminaruose parapijų komitetams stengiasi griauti hierarchinę Bažnyčios santvarką. Pagal tarybinius pareigūnus kunigas esąs tik samdinys, o komitetą, vadinamą „asmenimis", norima padaryti rajono ar miesto LDT Vykdomojo komiteto filialu. Mes pageidaujame, kad Ordinarai savo pasisakymais pristabdytų, kad tarp kunigų ir tikinčiųjų nebūtų kurstoma nesantaika.
8. Kunigų seminarija. Pastaraisiais metais Kauno Kunigų seminarijoje yra susidariusi nenormali padėtis. Į Seminariją pateko neigiamo elemento, kuris atlieka destruktyvų darbą. Gerieji klierikai turi trauktis į šalį, o kai kurie — tiesiog griauna Seminarijos dvasią. Klierikai tvirtina, kad dabartinėje Seminarijoje sunku rimtai ruoštis kunigystei; net dėstytojai pastebi, kad kai kurie klierikai, keletą metų pasimokę Seminarijoje, pasikeičia į blogąją pusę.
Mums atrodo, kad Kunigų seminarijoje reikia pravesti reformą. Kadangi Seminarija yra tarpdiecezinė, tai ja rūpintis ir už ją atsakyti kolegialiai turėtų visi Lietuvos Ordinarai. Taip pat būtina kontroliuoti, kad į Seminariją nepatektų asmenys, kurie net negalvoja rimtai ruoštis kunigystei.
9. Blaivybės klausimas. Savo laiku Lietuvos Ordinarai parašė ganytojinius laiškus blaivybės reikalu, kuriuos perskaitė Vatikano radijas. Gaila, kad tuo viskas ir pasibaigė; kiek toliau nueita tik Telšių vyskupijoje. Žemaičių Kalvarijoje didžiųjų atlaidų metu ruošiamos įspūdingos blaivybės pamaldos, kuriose dalyvauja apie šimtas kunigų, sakomi blaivybės tema pamokslai, kunigai atgailos dvasioje eidavo Kalnus. Pageidaujama, kad visose vyskupijose kasmet vyktų blaivybės pamaldos, į kurias būtų pakviesti dalyvauti visi vyskupijos kunigai.
10. Politinės konferencijos. Eilė metų civilinė valdžia reikalauja, kad pavieniai kunigai arba jų grupės vyktų į politines taikos konferencijas.
Prievartinis dalyvavimas taikos konferencijose nieko bendro neturi su taikos gynimu. Norint taikos, reikia pašalinti įtampą keliančias priežastis. Viena iš tokių priežasčių yra tikėjimo laisvės varžymas. Mums žinomi šv. Tėvo Jono-Pauliaus II enciklikos „Redemptor hominis" žodžiai: „Taikos pagrinduose yra žmogaus nepažeidžiamų teisių gerbimas, juk taika — tai teisingumas, o karas kyla iš tų teisių pažeidimo". Todėl kunigai, dalyvaujantys taikos gynimo konferencijose, turėtų iškelti žmogaus teisių negerbimo ir tikinčiųjų persekiojimo faktus bei reikalauti religinės laisvės. Jeigu šie faktai nutylimi, tada tokie taikos gynėjai talkininkauja pasaulio viešosios nuomonės klaidinime, nes sudaro įspūdį, kad pas mus esanti pilna tikėjimo laisvė.
Tikintieji su pasipiktinimu klausia, kieno įgalioti tokie konferencijų dalyviai deda parašus visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios vardu?
Gerbiamus Ordinarus prašome kolegialiai apsvarstyti mūsų iškeltas problemas, nes jų sprendimas yra pilnai pribrendęs.
1982 m. liepos-rugpiūčio mėn.
Po šiuo pareiškimu pasirašė šie Vilkaviškio vyskupijos kunigai, išrinkti į Kunigų Tarybą:
Mons. Andriejus Gustaitis Kun. Sigitas Tamkevičius
Mons. Juozas Žemaitis Kun. Petras Dumbliauskas
Kun. Albinas Deltuva Kun. Juozas Adomaitis
Kun. Jonas Maksvytis Kun. Antanas Gražulis
Po analogišku pareiškimu pasirašė Telšių vyskupijos Kunigų Tarybos nariai:
Julius Budrikis Adolfas Pudžemys
Jonas Gedvila Petras Puzaras
Jonas Kauneckas Vincentas Senkus
Alfonsas Lukoševičius Antanas Šeškevičius
Tadas Poška Vincentas Vėlavičius
Panevėžio vyskupijoje po šiuo pareiškimu pasirašė šie Kunigų Tarybon išrinkti kunigai:
Prel. Leopoldas Pratkelis Kan. Bronius Antanaitis
Dek. Jonas Pranevičius Petras Baltuška
Petras Budriūnas Petras Adomonis
Stanislovas Krumpliauskas Juozas Šumskis
Juozas Janulis Antanas Balaišis
