Tarybų Sąjungos ATP Pirmininkui L. Brežnevui 
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams

P a r e i š k i m a s


Mums kelia susirūpinimą paskutiniu metu spaudoje pasirodę pikti išpuoliai prieš religiją. Lietuvos KP pirmojo sekretoriaus P. Griškevičiaus kalboje sakoma: „Reikia visokeriopai stiprinti internacionalinio ir patriotinio auklėjimo ryšį su kova už religinių atgyvenų likvidavimą" (LKP 2-me plenume Vilniuje 1981 m. birželio 17 d.). Prieš religiją ir gerus kunigus drastiškai yra pasisakęs ir KP sekretorius L. šepetys, o RRT įgaliotinis P. Anilionis griežtai reikalauja, kad būtų vykdomi LTSR ATP 1976.VII.28 patvirtinti Religinių susivienijimų nuostatai.

Lietuvos katalikų dvasininkija mielai sveikintų normalius santykius tarp LTSR Vyriausybės ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Mes ir mūsų tikintieji neatsisakome vykdyti teisėtų tarybinės vyriausybės reikalavimų, kurie neprieštarauja Romos Katalikų Bažnyčios dogmoms ir moralei. Mes pasiruošę kartu su ja kovoti prieš moralines blogybes mūsų tautoje: alkoholizmą, šeimų irimą, chuliganizmą, negimusios gyvybės žudymą, ypač plačiai paplitusią vyriausybei legalizavus abortus.

 Tačiau dar kartą pabrėžiame, kad mes neturime teisės ir negalime vykdyti Religinių susivienijimų nuostatų, kadangi tai nesiderina su mūsų sąžine. Kai kurie tų nuostatų straipsniai nesiderina su Kristaus Evangelija, su Vatikano II Susirinkimo nutarimais, o taip pat su TSRS Konstitucija, Lenino 1918.1.23 direktyvomis, Kompartijos 1954.XI.10 nurodymais, su Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, Helsinkio Baigiamojo Akto nutarimais, kuriuos pasirašydama, Tarybų Sąjunga įsipareigojo visus savo įstatymus priderinti prie Helsinkio deklaracijos nuostatų.

Todėl pareiškiame:

Mes neturime teisės Romos Katalikų Bažnyčios vyskupijų ir parapijų valdymą atiduoti civilinei valdžiai ar eilinių tikinčiųjų sudarytiems komitetams, nes Katalikų Bažnyčioje paties Viešpaties Jėzaus Kristaus yra įstatyta hierarchinė santvarka (Mt. 16, 18-19). Bažnyčią valdo Popiežius, vyskupai ir jų padėjėjai kunigai. Tą patį sako Vatikano II-jo „Lumen gentium" (st. 10, 19, 20, 22); Codex Iuris Canonici (can. 218, 219, 329, 451). Minėtų kanonų pažeidimas baudžiamas atskyrimu nuo Bažnyčios (žr. can. 2333 ir 2334-2).

Mes, kunigai, įpareigoti skelbti Evangeliją pamokslais ir katekizacija (Vatikano II „Christus Dominus", nr. 14, can. 1329 ir 1330. šios pareigos atlikimą, ypač kur valstybė atskirta nuo Bažnyčios, tvarko ne civilinė valdžia, o tiktai vyskupas (can. 1337).

Mes įpareigoti ir negalime atsisakyti teikti sakramentus prašantiems, ypač ligoniams ir mirštantiems, kiekvienoje vietoje, neatsižvelgiant į mūsų aptarnaujamos vietos ribas (can. 882).

Mes prašome ir reikalaujame panaikinti civilinės vyriausybės nustatytą Kauno Kunigų seminarijos auklėtinių limitą, nes pagal kanonus (can. 1352 ir 1357) vyskupai ir vyskupijų valdytojai savo nuožiūra priima kandidatus į Kunigų seminariją, skiria dėstytojus ir prižiūri mokymą bei auklėjimą.

Mes reikalaujame, kad nebūtų daroma iš vyriausybės pusės kliūčių Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams laisvai ir tik savo nuožiūra skirti dvasininkus įvairioms dvasinėms pareigoms be Lietuvos Religijų reikalų tarybos įgaliotinio sutikimo (can. 147-2, 152, 455-1).

Mes reikalaujame, kad tarybiniai valdžios pareigūnai mums, kunigams, netrukdytų aplankyti savo tikinčiųjų, jeigu jie to prašo. Lankymo pareigą mums uždeda Bažnyčios kanonai (can. 467-1). Dabar gi lankymas yra uždraustas. Pavyzdžiui, tarybiniai pareigūnai trukdė kunigams aplankyti savo tikinčiuosius Alytuje, Kalvarijoje, o Prienuose kun. Antanas Gražulis buvo net nubaustas administracine tvarka.

Mes reikalaujame, kad Ordinarai laisvai galėtų lankyti savo vyskupijos parapijas.

Aukščiau išvardintas pareigas mums, Lietuvos katalikų dvasininkams, uždeda Katalikų Bažnyčios kanonai, Santarybų ir Sinodų nutarimai. Tuo tarpu Religijų susivienijimų nuostatai šias pareigas atlikti mums draudžia. Kokias sankcijas tarybinė valdžia mums betaikytų, mes turime elgtis pagal šv. Rašto nurodymą: „Dievo reikia labiau klausyti, negu žmonių" (Apd. 5,19).

Katalikų Bažnyčios normalius santykius su Lietuvos tarybine valdžia nuolatos drumsčia grubi tikinčiuosius įžeidžianti antireliginė propaganda, tarybinių pareigūnų išsišokimai, tikinčiųjų diskriminavimas darbavietėse, tarnautojų, mokytojų, moksleivių persekiojimas už religinių pareigų atlikimą; kryžių naikinimas, švč. Sakramento išniekinimai, bažnyčių uždarinėjimai, bažnyčių ir kunigų apiplėšimai. Tikintieji ir dvasininkai buvo labai įžeisti dėl kelis kartus sunaikinto Kryžių kalno (Šiaulių r. Jurgaičių km.) ir Alkakalnio arba Panų kalno nusiaubimo (Telšių r. Pasruojės km.). Vilniaus Arkikatedra paversta Paveikslų galerija, šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje — ateistiniu muziejumi, Klaipėdos Taikos  Karalienės bažnyčia —filharmonijos sale, nors Klaipėdos tikintieji neturi kur melstis.

Artinantis įžymiems jubiliejams — 500 m. šv. Kazimiero mirties 1984 m. ir 600 m. nuo krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1987 m. — Lietuvos kunigai ir tikintieji laukia iš Partijos ir Vyriausybės šių geros valios gestų:

grąžinti katalikams uždarytas ir atimtas bažnyčias, o ypač Vilniaus Arkikatedrą, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią;

uždrausti naikinti istorines-religines vertybes: kryžius, koplytėles, paminklus; uždrausti naikinti tikinčiųjų gerbiamas ir šventomis laikomas vietas;

1976 m. liepos 28 d. priimtus Religinių susivienijimų nuostatus pakeisti taip, kad jie derintųsi su Katalikų Bažnyčios kanonais, tokiu būdu sudarant kunigams ir tikintiesiems sąlygas jų laikytis;

grąžinti į pareigas jau daugiau kaip 20 metų be teismo ištremtą į Žagarę Vilniaus arkivyskupijos vyskupą Julijoną Steponavičių;

peržiūrėti prievartos ir apgaulės būdu parapijos komitetams primestas su valdžia sutartis;

įspėti rajonų ir apylinkių pareigūnus nutraukti kunigų ir tikinčiųjų diskriminaciją, nes tikintieji sudaro didžiąją Lietuvos gyventojų dalį ir pasižymi sąžiningu darbu; jie neturėtų būti netaktiškais pareigūnų veiksmais skatinami neigiamai žiūrėti į tarybinę valdžią;

leisti pasistatyti bažnyčias besikuriančiuose miestuose, o taip pat augančių miestų mikrorajonuose;

leisti atlikti religines apeigas mirusiems šarvoti skirtose vietose.
1982 m. liepos-rugpiūčio mėn. 
Po pareiškimu pasirašė šie kunigai: 
Telšių vyskupijoje iki 1982 m. lapkričio 1 d.
Abramavičius Vladas Mitkus Petras
Alminas Adomas  Motekaitis Vytautas
Arlauskas Klemensas Olšauskas Juozapas
Augustis Antanas Orantas Aloyzas
Arnašius Albinas  Pačinskas Juozapas
Bagužas Brunonas Pakalniškis Jonas

Baikauskas Jonas   Bakšys Aloyzas 
Beniušis Antanas   Bernotas Petras 
Birbilas Jurgis Bučinskas Jonas 
Budrikis Julius   Bukauskas Juozapas 
Bunkus Antanas Burneikis Bronius 
Butkus Juozapas Dambrauskas Liudas 
Eičas Jonas   Garjonis Antanas 
Gasiūnas Juozapas Gasčiūnas Kazimieras 
Gauronskas Anupras Gauronskis Vincentas 
Gedgaudas Juozapas   Gedvila Jonas 
Germanas Edmundas   Giedra Domininkas 
Gylys Antanas Gorodeckis Stanislovas 
Grabauskas Juozapas   Grubliauskas Juozapas 
Gunta Juozapas  Ilskis Jonas 
Ivanauskas Antanas Jakutis Aleksandras 
Jankauskas Juozapas   Jasas Petras 
Jasinevičius Jonas   Jurgaitis Antanas 
Juškys Izidorius  Juškys Vladislovas 
Kadys Vytautas   Kauneckas Jonas 
Kerpauskas Anicetas Pakamanis Algirdas 
Paliukas Jonas Palšis Petras 
Paulauskas Jonas Petrauskas Jonas 
Petrikas Konstantinas   Petronaitis Antanas 
Poška Tadas Prialgauskas Kazimieras 
Pridotkas Alfonsas Pudžemys Adolfas 
Puidokas Klemensas Puzaras Petras 
Racevičius Bronislovas  Radveikis Vladas 
Ričkus Antanas Rimkus Kazimieras 
Rudzinskas Jonas Ružė Pranciškus 
Senkus Vincentas Serapinas Liudvikas 
Skiparis Vytautas Skirmantas Domininkas 
Stirbys Vaclovas   Striukas Antanas 
Stukas Petras  Šatkus Pranciškus 
Šeškevičius Antanas Šikšnys Valentinas 
Širvaitis Juozapas Šiurys Juozapas 
Šlevas Vladas Šukys Juozapas 
Šulcas Henrikas   Švambarys Tomas 
Talaišis Bernardas Tamašauskas Julius 
Vaitelis Stanislovas  Valaitis Feliksas

Kiela Antanas Klebonas Vincentas 
Klimavičius Alfonsas   Kusas Jonas 
Latakas Bronislovas Lideikis Aloyzas 
Liutkevičius Juozapas Lukoševičius Alfonsas 
Macelis Kazimieras Maželis Juozapas 
Merliūnas Petras Mikutavičius Vytautas
Venckus Petras  Venckus Pranciškus 
Velioniškis Konstantinas Vėlavičius Vincentas 
Vičiulis Jonas Zdanavičius Antanas 
Žilys Ferdinandas Žukas Anupras 
Žukas Kazimieras   Žulpa Romualdas 
Miklovas Juozapas  Miškinis Julijonas 

Viso: 114 kunigų; be to, raštą yra pasirašęs Leningrado klebonas kun. Pavilonis ir vienas kunigas iš kitos vyskupijos, kurio parašas neišskaitomas. 

N. B. parašai dar renkami

* * *


Po Vilkaviškio vyskupi šie kunigai:

Adomaitis Juozas   Adomaitis Pranas 
Akelis Vincas Akevičius Antanas 
Aleksandravičius Antanas   Alesius Jonas 
Ambrasas Konstantinas Andrišiūnas Algirdas 
Balanda Petras Bandža Vincas 
Baranauskas Jonas Bekasovas Kęstutis 
Berteška Juozas Bilius Vladas 
Bobinas Vladas Burba Kazimieras 
Būdas Vytautas Būga Jonas
Kupstaitis Juozas Lešinskas Leonas 
Liubšys Antanas   Liutvinas Pranas 
Maksvytis Jonas Malinauskas Jonas 
Matulaitis Juozas Matulevičius Juozas 
Mieldažys Antanas Mieldažys Juozas 
Mikalajūnas Stasys Montvila Kazimieras 
Naujokaitis Viktoras  Paltanavičius Bronius 
Palukaitis Jonas   Pangonis Antanas 
Pasiliauskas Juozas  Pečiukonis Juozas

Čegelskas Boleslovas   Čėsna Vincas 
Degutis Vaclovas Deltuva Albinas 
Diškevičius Antanas Dovydaitis Gvidonas 
Dumbliauskas Petras Dumčius Vincas 
Gražulis Antanas Gražulis Juozas 
Grudzinskas Jonas   Gumauskas Juozas 
Guogis Vytautas mons. Gustaitis Andriejus 
Gustaitis Vytautas   Insoda Vytautas 
Jakaitis Juozas Jalinskas Vincas 
Jančiauskas Povilas  Jarušauskas Boleslovas 
Jaudegis Albinas  Juškaitis Juozas 
Juškevičius Kazimieras  Kavaliūnas Leonardas 
Kražauskas Petras Kriščiūnas Juozas 
Kubilius Jonas Kudirka Kazimieras 
Kunevičius Lionginas Zdebskis Juozas 
mons. Žemaitis Juozas Radzevičius Juozas
Petruševičius Vincas Pilipaitis Juozas 
Plioraitis Ignas Preikšas Juozas 
Račiūnas Pranas Račkauskas Antanas 
Račkauskas Stasys Radzevičius Vaclovas 
Ražukas Boleslovas  Rimas Andriejus 
Rusinas Jonas Sadauskas Alfonsas 
Sitka Petras Sakalauskas Gracijus 
Samuolis Salemonas Skučas Gintautas 
Skučas Kazimieras Stakėnas Vaclovas 
Steponaitis Gintautas Sventickas Jurgis 
Šalčius Juozas  Šulskis Pranciškus 
Tamkevičius Sigitas   Tėvelis Vytautas 
Urbonas Vitas   Užkuraitis Vytautas 
Užupis Juozas   Vaitauskas Vytautas 
Varkala Jonas Vitkus Antanas 
Brilius Kęstutis Matulionis Jonas 

Viso pasirašė — 100 kunigų: atsisakė pasirašyti 9 kunigai; 3 kunigams nebuvo pateikta, nesitikint, kad pasirašytų.

* * *


Po Kauno arkivyskupijos tolygiu pareiškimu pasirašė šie kunigai:


Gudanavičius Gustavas Razmantas Juozapas 
Dobilaitis Juozapas   Vanagas Alfredas 
Tamoševičius Vaclovas   Stasuitis Boleslovas 
Polikaitis Vaclovas Vaičiulionis Lionginas 
Nemeikšis Bronius Kaknevičius Juozapas 
Bastys Pranciškus Voveris Jonas 
Perminas Albertas Liubonas Petras 
Girdzevičius Jonas Vaira Boleslovas 
Grinevičius Zigmas Vaičeliūnas Juozapas
Pesliakas Vytautas-Kazimieras Dunda Gerardas
Tamonis Jonas Gimžauskas Bronius 
Ščepavičius Pranas Vaicekauskas Juozapas 
Povilaitis Jonas Račaitis Jonas 
Baliūnas Feliksas Valavičius Vladas 
Butkus Izidorius Petkevičius Vladas 
Semaška Liudas Buožius Mykolas 
Meilus Petras   Svarinskas Alfonsas 
Šauklys Viktoras Jurgutis Antanas 
Pranckūnas Povilas Močius Algirdas
Vysk. Steonavičius Julijonas   Macevičius Romualdas
Kadys Stanislovas Raudonikis Jonas 
Petraitis Petras  Čepėnas Juozapas 
Ylius Antanas Sirūnas Kazimieras 
Jakaitis Kleopas Stankevičius Jonas 
Bubnys Prosperas Aleksiūnas Jonas 
Mikutis Petras Brilius Vytautas 
Požėla Vladas Radzevičius Vytautas 
Daknevičius Kęstutis Kalinauskas Leonas 
Užusienis Jurgis Survila Jonas 
Brusokas Viktoras Augustauskas Jonas 
Žiugžda Pijus Juodelis Antanas 
Kazlauskas Jonas Markaitis Aleksandras 
Milašius Antanas Mikutavičius Ričardas 
Simaška Vladas   Radavičius Boleslovas 
Petraitis Alfonsas Slavinskas Antanas 
Fabijanskas Jonas Indriūnas Juozapas 
Rakauskas Jonas  Bartulis Eugenijus 
Žemaitis Jonas Želvys Juozapas 
Juknevičius Krizantas Grušas Adolfas

Jokūbauskas Eugenijus Pilka Steponas 
Ramanauskas Vaclovas Kazlauskas Antanas 
Mizaras Romualdas  Matulaitis Pranciškus 
Imbras Antanas   Počiulpis Aleksandras 
Dobrovolskis Algirdas Simaška Eduardas 
Danyla Antanas Vosylius Juozapas 
Griganavičius Vytautas Varvuolis Juozapas 
Gudas Jonas Grauslys Vaclovas 
Tavoraitis Petras Albanavičius Jonas 
Lapinskas Kazimieras   Matusevičius Bronius 
Zeidotas Edvardas   Melkūnas Vytautas 
Bulota Alfonsas Statkevičius Kazimieras 
Ramanauskas Aleksandras   Veselka Žygintas 
Liukas Rapolas Jakubauskas Leonas 
Sriubas Juozapas   Kurmauskas Stanislovas 
Frainas Juozapas Lapė Alfonsas 
Vilutis Kęstutis Šukevičius Antanas 
Luzgauskas Vladas Jagminas Leonardas 
Jokūbauskas Antanas Mačiūta Petras 
Povilanskis Boleslovas Pranskietis Vincas 
Čižauskas Pijus Katinas Jonas 
Gaižauskas Pranciškus Martinkus Petras 
Ligeika Antanas Graužinis Albinas 

Pasirašyti atsisakė — 6 kunigai.
Į Kuriją ir Seminarijos darbuotojus — nesikreipta. 6 kunigams dėl įvairių kliūčių neduota pasirašyti.

* * *


Po analogišku pareiškimu pasirašė šie Panevėžio vyskupijos kunigai:

Adomonis Petras Antanaitis Bronius 
Antanavičius Juozas Arlauskas Vincentas 
Bagdonas Jonas   Bagdonas Juozas 
Balaiša Bronius Ivanovskis Tadas 
Jančys Alfonsas Jankevičius Povilas 
Janulis Juozas  Jasiūnas Vytautas 
Jatulis JonasJuodelis Jonas

Balaišis Antanas   Balašauskas Vytautas 
Balčiūnas Jonas Balčiūnas Juozas 
Balickaitis Jurgis Balsys Kostas 
Baltuška Petras Baniulis Algis 
Baronas Kazimieras Blynas Laimingas-Feliksas 
Braukyla Vladas Breivė Adolfas 
Budriūnas Petras Buliauskas Jonas 
Butkys Jonas Ciuckis Povilas 
Dubnikas Juozas Dulksnys Kazimieras 
Galvydis Stepas Garška Juozas 
Giedraitis Juozas Girnius Kazimieras 
Gylys Mykolas Gobis Antanas 
Gražys Alfonsas Gružauskas Antanas 
Gutauskas Klemensas  Ikamas Gaudentas 
Inkratas Vincentas  Mozūras Kazimieras 
Nagulevičius Jonas   Narušis Algirdas 
Neniškis Lionginas   Nykštas Petras 
Paltanavičius Albinas   Pelešynas Steponas 
Petrauskas Antanas Pipiras Albinas 
Pranevičius Jonas Juozėnas Povilas 
Jurgaitis Jonas Juška Antanas 
Kadžius Alfonsas Kairys Antanas 
Kapočius Vytautas Keršulis Lionginas 
Kiela Petras Kietis Antanas 
Kisielius Anicetas Klezys Povilas 
Krasauskas Petras Kremenskas Vladas 
Krumpliauskas Stanislovas Kuzmickis Petras 
Labakojis Jonas Lapinskas Jonas 
Liesis Antanas Lukšas Juozas 
Lukšas Leonas Markevičius Petras 
Marozas Vytautas Masys Aleksandras 
Masys Vytautas Merkys Juozas 
Mikulėnas Antanas Miškinis Algirdas 
Miškinis Povilas Mitrikas Antanas 
Sungaila Aloyzas   Svirskis Paulius 
Šaučiūnas Ignas Šlapelis Bronius 
Šliauteris Povilas Šukys Gediminas 
Šumskis Juozas Talačka Albertas 
Tamošauskas Leonardas Tamulionis Pranciškus

Pranskietis Augustinas   Tamulionis Stanislovas 
Pratkelis Leopoldas Tarulis Petras
Pukenis Robertas Tijušas Petras
Puriuškis Izidorius Tvarijonas Vytautas
Rameikis Antanas Uogintas Jonas
Raščius Pranciškus Urbonas Benediktas
Rauduvė Petras Uždavinys Sigitas
Rimša Jonas Vaičiūnas Jonas
Rinkevičius Edmundas Valančiūnas Antanas 
Sabaliauskas Pranciškus  Valantinas Antanas 
Saprigonas Raimundas  Varnas Juozas 
Senulis Petras Varžinskas Povilas
Simsonas Bronius  Vaškevičius Antanas
Skardinskas Leonardas   Vaškevičius Juozas 
Vysk. Sladkevičius VincentasZakrys Vytautas 
Stonys Mykolas  Zubavičius Stanislovas
Stankevičius Vincentas Zulonas Antanas 
Strazdas Bronius  Žilinskas Bronius
Strėlčiūnas Alfonsas  Žvinys Serafinas

Šį pareiškimą pasirašė visi Panevėžio vyskupijos kunigai — viso 130. Nepasirašė tik Kurijos darbuotojai.

Kaišiadorių vyskupijoje ir Vilniaus arkivyskupijoje parašai dar renkami.

Jų Ekscelencijoms Lietuvos Vyskupams ir jų Prakilnybėms 
Vyskupijų  Valdytojams

P a r e i š k i m a s


1. Liturginiai reikalai. Po 1977 m. Lietuvos vyskupų ir valdytojų aplinkraščio dėl naujo mišiolo ir dėl kai kurių Mišių dalių gimtąja kalba įvedimo, pasigendame naujo ganytojų aplinkraščio, kuriuo būtų praplečiamos gimtosios kalbos vartojimas Mišiose. Vieni Ordinarai laikosi 1977 m. aplinkraščio nurodymų, nedarydami jokių pakeitimų, kiti gi, nesulaukdami naujų patvarkymų, patys ėmė daryti pakeitimus, net atlikinėti visas apeigas gimtąja kalba. Dėl šios priežasties liturgijoje atsirado didelis nevienodumas.

Norint pašalinti atsiradusius nevienodumus, būtina išleisti potvarkį, kuriuo būtų praplėstas gimtosios kalbos vartojimas Mišiose. Reikėtų gimtąja kalba kalbėti bent gailesčio aktą, Gloria ir visas Aukos liturgijos maldas, esančias po Tėve mūsų.

Per Vilniaus Televiziją Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis kalbėjo, kad visi lietuviški mišiolai bus baigti spausdinti tik 1985 m. ir tik tada bus užbaigta liturginė reforma. Mus pasiekė žinia, kad šiais metais bus atspausdintas pirmasis mišiolo tomas, kuriame tilps pastovios Mišių dalys. Eucharistinės maldos ir visų sekmadienių Mišių formuliarai. Mes įsitikinę, kad su liturgine reforma nereikia delsti ir, gavus pirmąjį mišiolo tomą, tuojau praplėsti gimtosios kalbos naudojimą Mišiose.

Dėl naujų instrukcijų stokos pastebimas nevienodumas atliekant švč. Sakramento išstatymą bei laikant pridedamas pamaldas, ypač kai jos jungiamos su Mišiomis.

2. Lietuvos vyskupų konferencija. Iš Katalikų kalendoriaus-žinyno sužinojome, kad Lietuvos Vyskupų konferenciją sudaro du vyskupai ir keturi kunigai. Dviejų sukliudytųjų eiti pareigas vyskupų konferencijos sudėtyje nėra. Lietuvos kunigai šituo yra labai susirūpinę, — juk Popiežius paskyrė šituos vyskupus pareigoms ir nuo jų nenušalino.

3. Kunigų tarybos. Tarp dvasinės vyriausybės ir kunigų esama nesutarimų Kunigų tarybų klausimu. Girdime vienus sakant, jog šv. Tėvas nepritariąs, kad Lietuvoje būtų Kunigų tarybos; kiti teigia, kad tik Religijų reikalų tarybos įgaliotinis nenorįs tarybų. Per Vatikano radiją girdėjome, kad Kunigų tarybos turi būti kuo greičiau įkurtos. Kad įgaliotinis priešingas Kunigų taryboms, patvirtina jo žodžiai, pasakyti vienam Valdytojui: „Užsidėjai sau pavalkus ant kaklo, leisdamas veikti Kunigų tarybai!"

Mes laukiame, kad Lietuvos Ordinarai patvirtintų slaptu balsavimu jau išrinktas Kunigų tarybas, kurios „savo patarimais galėtų sėkmingai padėti vyskupui valdyti vyskupiją" (II Vatikano Susirinkimo dekretas apie kunigų gyvenimą ir tarnystę, p. 236).

4. Slaptumas bažnytiniuose reikaluose. Mes žinome, kad yra daug klausimų, kuriuos spręsdami Ordinarai turi laikytis slaptumo. Tačiau Lietuvos kunigus štai kas skaudina: dažnai Ordinarų planus žino Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, Kompartijos ir saugumo atstovai, o kartais net eiliniai vykdomųjų komitetų pareigūnai, — tik tų planų nežino kunigai, kuriems rūpi Bažnyčios likimas. Toks „slaptumas" vargu ar gali pasitarnauti Bažnyčios reikalams. Todėl mes prašome, kad visa tai, ką gali žinoti Bažnyčios priešai, laiku žinotų ir Lietuvos kunigai.

5. Kunigų skaldymas. Pasinaudodami dėsniu: divide et impera, tarybinės valdžios pareigūnai ėmė skirstyti kunigus į reakcingus ir gerus, ekstremistus ir lojalius valdžiai. Gaila, kad toks kunigų paskirstymas girdimas ir kai kuriose mūsų Kurijose ir Kunigų seminarijoje. Vykdantys visus valdžios reikalavimus laikomi išmintingais ir tinkamais užimti bet kuriuos bažnytinius postus; atsisakantys gi paklusti ateistams, bet ištikimi Bažnyčiai — laikomi naiviais, netinkamais į atsakingus postus. Toks padalinimas Bažnyčiai yra svetimas. Bažnyčiai yra žinomi tik geri, pamaldūs ir uolūs kunigai ir blogi, apsileidę pamaldume ir sielovados darbe, o kartais net bendradarbiaujantys su bedieviais Bažnyčios griovimo darbe.

6. Seminarai dekanams. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis kiekvienais metais „moko" dekanus, kaip turi būti vykdomi Religinių susivienijimų nuostatai. Mes norėtume, kad Ordinarai laikas nuo laiko sukviestų dekanus ir aptartų su jais, kaip turi būti vykdomi II Vatikano Susirinkimo nutarimai, kaip geriauu turi būti atliekamas sielovados darbas.

7. Seminarai parapijų komitetams. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio ruošiamuose seminaruose parapijų komitetams   stengiasi   griauti   hierarchinę   Bažnyčios santvarką. Pagal tarybinius pareigūnus kunigas esąs tik samdinys, o komitetą, vadinamą „asmenimis", norima padaryti rajono ar miesto LDT Vykdomojo komiteto filialu. Mes pageidaujame, kad Ordinarai savo pasisakymais pristabdytų, kad tarp kunigų ir tikinčiųjų nebūtų kurstoma nesantaika.

8. Kunigų seminarija. Pastaraisiais metais Kauno Kunigų seminarijoje yra susidariusi nenormali padėtis. Į Seminariją pateko neigiamo elemento, kuris atlieka destruktyvų darbą. Gerieji klierikai turi trauktis į šalį, o kai kurie — tiesiog griauna Seminarijos dvasią. Klierikai tvirtina, kad dabartinėje Seminarijoje sunku rimtai ruoštis kunigystei; net dėstytojai pastebi, kad kai kurie klierikai, keletą metų pasimokę Seminarijoje, pasikeičia į blogąją pusę.

Mums atrodo, kad Kunigų seminarijoje reikia pravesti reformą. Kadangi Seminarija yra tarpdiecezinė, tai ja rūpintis ir už ją atsakyti kolegialiai turėtų visi Lietuvos Ordinarai. Taip pat būtina kontroliuoti, kad į Seminariją nepatektų asmenys, kurie net negalvoja rimtai ruoštis kunigystei.

9. Blaivybės klausimas. Savo laiku Lietuvos Ordinarai parašė ganytojinius laiškus blaivybės reikalu, kuriuos perskaitė Vatikano radijas. Gaila, kad tuo viskas ir pasibaigė; kiek toliau nueita tik Telšių vyskupijoje. Žemaičių Kalvarijoje didžiųjų atlaidų metu ruošiamos įspūdingos blaivybės pamaldos, kuriose dalyvauja apie šimtas kunigų, sakomi blaivybės tema pamokslai, kunigai atgailos dvasioje eidavo Kalnus. Pageidaujama, kad visose vyskupijose kasmet vyktų blaivybės pamaldos, į kurias būtų pakviesti dalyvauti visi vyskupijos kunigai.

10. Politinės konferencijos. Eilė metų civilinė valdžia reikalauja, kad pavieniai kunigai arba jų grupės vyktų į politines taikos konferencijas.

Prievartinis dalyvavimas taikos konferencijose nieko bendro neturi su taikos gynimu. Norint taikos, reikia pašalinti įtampą keliančias priežastis. Viena iš tokių priežasčių yra tikėjimo laisvės varžymas. Mums žinomi šv. Tėvo Jono-Pauliaus II enciklikos „Redemptor hominis" žodžiai: „Taikos pagrinduose yra žmogaus nepažeidžiamų teisių gerbimas, juk taika — tai teisingumas, o karas kyla iš tų teisių pažeidimo". Todėl kunigai, dalyvaujantys taikos gynimo konferencijose, turėtų iškelti žmogaus teisių negerbimo ir tikinčiųjų persekiojimo faktus bei reikalauti religinės laisvės. Jeigu šie faktai nutylimi, tada tokie taikos gynėjai talkininkauja pasaulio viešosios nuomonės klaidinime, nes sudaro įspūdį, kad pas mus esanti pilna tikėjimo laisvė.

Tikintieji su pasipiktinimu klausia, kieno įgalioti tokie konferencijų dalyviai deda parašus visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios vardu?

Gerbiamus Ordinarus prašome kolegialiai apsvarstyti mūsų iškeltas problemas, nes jų sprendimas yra pilnai pribrendęs.

1982 m. liepos-rugpiūčio mėn.
Po šiuo pareiškimu pasirašė šie Vilkaviškio vyskupijos kunigai, išrinkti į Kunigų Tarybą:

Mons. Andriejus Gustaitis Kun. Sigitas Tamkevičius 
Mons. Juozas Žemaitis   Kun. Petras Dumbliauskas 
Kun. Albinas Deltuva Kun. Juozas Adomaitis
Kun. Jonas Maksvytis  Kun. Antanas Gražulis

Po analogišku pareiškimu pasirašė Telšių vyskupijos Kunigų Tarybos nariai:
Julius Budrikis  Adolfas Pudžemys
Jonas Gedvila  Petras Puzaras
Jonas Kauneckas Vincentas Senkus
Alfonsas Lukoševičius  Antanas Šeškevičius 
Tadas Poška Vincentas Vėlavičius

Panevėžio vyskupijoje po šiuo pareiškimu pasirašė šie Kunigų Tarybon išrinkti kunigai:


Prel. Leopoldas Pratkelis  Kan. Bronius Antanaitis 
Dek. Jonas Pranevičius  Petras Baltuška
Petras Budriūnas  Petras Adomonis 
Stanislovas Krumpliauskas  Juozas Šumskis 
Juozas Janulis  Antanas Balaišis