1982 m. sausio 25 d. Raseinių autoinspekcijos viršininko pavaduotojas Miniotas pranešė, kad kun. A. Svarinskas sausio 26 d. atvyktų į autoinspekciją dėl rudenį įvykusios avarijos (važiuojant autostrada, ant automašinos užšoko briedis).
Sausio 26 d. klebonui vos tik sugrįžus iš laidotuvių, apie pusę trijų, vėl paskambino iš Raseinių, reikalaudami, kuo greičiau atvažiuoti. Reikalas būsiąs trumpas. Klebonas kun. A. Svarinskas, palikęs tikinčiuosius tartis dėl laidotuvių, nevalgęs, skubiai išvažiavo į autoinspekciją, žadėdamas tuoj pat sugrįžti.
Tokiu apgaulingu būdu iškviestą į Raseinių autoinspekciją kun. A. Svarinską ir areštavo, — nevalgiusį, be pinigų, nepasiėmusi net būtiniausių drabužių ir daiktų.
Tą pačią dieną, po vakarinių pamaldų, grįžtant iš bažnyčios, du milicininkai pastojo kelią svečiams kunigams ir pareikalavo parodyti pasus. Kun. Jonui Borutai įsakė sekančią dieną 15 val. prisistatyti į Raseinių miliciją ir paliko savo telefoną. (Kun. J. Boruta, g. 1934 m., 1970 m. baigęs Vilniaus universitetą, iki 1982 m. gruodžio mėnesio dirbęs jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atono teorijos skyriuje. 1982 m. apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją; Kunigų seminariją baigęs neakivaizdiniu būdu, nuo 1982 m. gruodžio mėn. iki 1983 m. sausio mėn. (vieną mėnesį) dirbęs vikaru Ukrainoje, Chmelnickio srities Grečionių katalikų parapijoje.) Apie tai sužinoję parapijiečiai, tuojau paskambino paliktu telefonu ir paklausė, kur prisistatyti, nes jie, apie 20 žmonių, važiuos kartu su kunigu.
Matyt, pabūgę neramumų, milicininkai sakėsi nieko nežiną ir davė vis kitus telefonus, kol galiausiai kažkas pasakė, kad atvykti nereikia. Bet rytojaus dieną, apie 18 val., atvažiavo į kleboniją milicija ir įsakė kun. J. Borutai per tris valandas išvykti iš Viduklės.
Tą dieną į Viduklę privažiavo dar daugiau milicininkų, o į miškelį buvo atvežta ir kareivių. Žmonės kalbėjo, kad valdžia bijo sukilimo. Gaisrinėje, esančioje prieš bažnyčią, ir Kultūros namuose, kurie yra visai greta klebonijos, prie langų sėdėjo užsimaskavę saugumiečiai.
21 val., grįžtant po vakarinių pamaldų (tomis dienomis žmonės ilgai melsdavosi bažnyčioje), kunigų laukė pasislėpę milicininkai, bet, pamatę, kad daug žmonių kunigus atlydėjo į kleboniją ir ten pasiliko, nieko nepešę, išvažiavo.
Taip dvi dienas ir dvi naktis parapijiečiai saugojo svečią kunigą.
Klebono areštas sukrėtė Viduklės parapiją: tuoj pradėta rinkti parašus po protesto raštu. Bedieviai visur darė susirinkimus, o mokykloje mokytojai liepė niekam nesirašyti po protestų tekstais. Kai kurie mokytojai net liepė sudraskyti tokius sąrašus.
Viduklės parapijos tikintieji savo proteste LTSR Prokurorui rašo:
„Mes, Viduklės parapijos tikintieji, reiškiame protestą dėl mūsų klebono kun. A. Svarinsko suėmimo ir apkaltinimo antikonstitucine, antivalstybine veikla. Mes girdėdavome jo pamokslus. Mūsų klebonas visuomet pabrėždavo, kad Konstitucijos pagrindinių principų laikymasis tikintiesiems užtikrina sąžinės laisvę.
Niekada mūsų klebonas neragino niekinti valdžią ar kenkti visuomenės gerovei. Priešingai, jis nuolat kovojo prieš mūsų visuomenėje paplitusias moralines ydas, tuo daug pasidarbuodamas visos visuomenės, ne tik tikinčiųjų gerovei. (. . .)
Mes, visi parapijiečiai, esame labai dėkingi savo klebonui už jo nuoširdų darbą ir auką. (. . .')
Mes griežtai protestuojame prieš neteisingą mūsų klebono kun. A. Svarinsko areštą ir reikalaujame jj paleisti." Po pareiškimu pasirašė 1326 tikintieji.
Sekmadienį (sausio 30 d.) prieš Sumą pusę valandos liūdnai gaudė visi Viduklės bažnyčios varpai, pranešdami parapijai, kad ji neteko savo ganytojo, taip ištikimai juos mylėjusio, taip tvirtai juos gynusio nuo bedievių šantažo ir persekiojimų.
Bažnyčios viduje nuleisti gedulingi kaspinai nuolat primena tikintiesiems, kad jų klebono žodžiai apie meilę Dievui ir Tėvynei nebuvo tušti, — jis jau trečią kartą išėjo erškėčiuotu kalinio keliu. Prieš Sumą jaunimas, apsirengęs kamžomis ir tautiniais rūbais, ir parapijiečiai ėjo keliais nuo didžiųjų bažnyčios durų iki didžiojo altoriaus, solidarizuodamiesi su kančių keliu einančiu klebonu ir maldaudami Viešpatį pagalbos kovojančiai ir kenčiančiai Bažnyčiai. Pamokslų metu kunigai gražiai kalbėjo apie kun. A. Svarinsko aukos reikšmę, ragindami niekada nepavargti, besimeldžiant už savo kleboną.
Po Sumos, kalbant „Atsimink, o Maloningoji", kunigas ir visi žmonės meldėsi pakeltomis rankomis. Rankų miškas pakilo į dangų, maldaudamas Dievo pagalbos ir Mergelės Marijos užtarimo.
Vasario 1 d. buvo sužinota, kad kun. A. Svarinskas yra laikomas Saugumo komiteto izoliatoriuje. Jam buvo perduota 5 kg. maisto (norma vienam mėnesiui).
Į Vilniaus prokuratūrą apklausinėjimui kaip liudininkė buvo iškviesta Viduklės klebonijos šeimininkė Monika Gavėnaitė. Tardytojas Bičkauskas pirmiausia apkaltino ją organizavus parašų rinkimą; paskui buvo klausinėjama apie kun. A. Svarinsko asmenį, kokius pamokslus jis sakydavęs, ar žmonės mylėjo kleboną, ar jai neteko rašyti TTG Katalikų komiteto dokumentų, kur juos siųsdavo, kokiu tikslu Komitetas susikūręs ir pan.
M. Gavėnaitė kleboną apibūdino, kaip sąžiningą, uolų, šventą ir pasiaukojusį kunigą, o dėl TGKK veiklos nieko neatsakė, nes saugumas ir taip puikiai viską žino, kadangi Komitetas dirba viešai.
Po klebono arešto ir parašų rinkimo prasidėjo Viduklės parapijiečių tardymai ir gąsdinimai. Dėl parašų rinkimo į miliciją buvo iškviesti: Ignas Paulauskas, Vincas Paulauskas, Petras Kačiušis; į Socialinio aprūpinimo skyrių iškviestos: Elzbieta Bavarskienė, Bronė Jarmoškienė, Marytė Saukienė ir Bronė Gumbliauskienė. Vasario 3 d. saugumas antrą kartą tardė Petrą Kačiušį, Bronę Jarmoškienę ir Salomėją Kaplanienę.
Neatsiliko ir mokykla. Dvi mokines — seseris — Jūratę ir Astą Kaplanaites — saugumietis tardė mokyklos direktoriaus kabinte. Jis gąsdino mergaites, kad bažnyčia būsianti uždaryta, reikalavo, kad jos nesimelstų viešai tokiomis intencijomis — „už Bažnyčios priešus", „už kankinį kleboną", nes tai įžeidžia ateistų jausmus.
Vasario 7 d. M. Gavėnaitė vėl gavo šaukimą atvykti į Vilniaus saugumą tardymui pas tardytoją Bičkauską.
Visi pensininkai buvo sukviesti į Viduklės apylinkę, ir ten ateistai bandė įrodinėti, kad klebonas teisingai suimtas. Mokykloje vaikams aiškino, kad klebonas žudęs žmones, priklausęs gaujoms ir pan. Visur, kur tik koks žmonių susibūrimas, ateistai veda šmeižto akciją prješ kun. A. Svarinską.
Rajoniniuose laikraščiuose pasirodė straipsniai, šmeižiantys kun. A. Svarinską. Raseinių raj. laikraštyje „Naujas Rytas" buvo atspausdinti net trys straipsniai. Viename straipsnyje Raseinių 2-osios vid. m-klos mokytojai skundžiasi, kad kun. A. Svarinskas „klaidinęs" jaunimą, trukdęs mokyklai auklėti jaunąją kartą ateistine dvasia, ir pritaria Respublikos prokuratūrai, izoliavusiai iš visuomenės tokį žmogų.
Kitame straipsnyje Prokuratūros sprendimui pritaria Ariogalos vid. m-klos mokytojai ir tėvai. Tikriausiai tokių „pritariančių" ir vergiškai bučiuojančių okupanto batą bus dar daugiau.
Visoje Lietuvoje yra meldžiamasi ir renkami parašai, reikalaujant laisvės kun. A. Svarinskui.
* * *
Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius, o ypač vidukliškius, paguodė ir padrąsino kardinolo Josyf Slipyj laiškas, kuriame Bažnyčios kunigaikštis rašo:
„Kun. Alfonso Svarinsko areštavimo aplinkybės ir priežastys nėra žinomos, bet viena yra tikra — šis Kristaus Bažnyčiai ir Kristaus Evangelijai ištikimas, pasiaukojęs kunigas nėra padaręs jokio nusikaltimo nei prieš valstybę, nei prieš įstatymus. Vienintelis nusikaltimas, kurį jam gali primesti tamsaus žvigsnio žmonės, tai Dievo ir žmonių meilė, tarnavimas artimui ir vykdymas Kristaus paliepimo — skelbti Evangeliją visoje žemėje. Dėl ko kun. A. Svarinskas yra baudžiamas? — klausia kardinolas J. Slipyj.
Prieš dvidešimt metų dažnai susitikdavom su kun. A. Svarinsku: abu drauge nešėme nelaisvės jungą katorgoje, kai buvome areštuoti ir nubausti griežto režimo lageriu, abu nešėm tą patį kančios, pažeminimų ir bauginimų kryžių. Kun. A. Svarinskas buvo didžiai kantrus ir ištikimas, kaip tasai Titas, kuriam rašė apaštalas šv. Paulius. Ir iš jo patyriau daug paguodos, sustiprinimo ir pagalbos. Kun. A. Svarinskas yra Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir lietuvių tautos garbė bei pasididžiavimas. Žinia apie jo areštą ir gresiantį nuteisimą yra labai skaudi, — rašo kardinolas J. Slipyj, — bet ji mums primena Kristaus apaštalus. Kai apaštalai buvo suimti ir nuplakti, jie iš tarybos išėjo džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką. Dėl šio areštavimo mes reiškiame gilią užuojautą kun. A. Svarinskui ir lietuvių tautai, kuri netenka uolaus kunigo, bet drauge tebūna Dievui garbė už tai, kad šiam drąsiam tikėjimo išpažinėjui suteikė malonę liudyti Išganytoją Jėzų Kristų priespaudos grandinėse. Priespaudos grandinėmis surakintų išpažinėjų balsas yra labai galingas, kai jie skelbia laisvę ir tiesą Jėzuje Kristuje . . . Gailestingasis Viešpats telydi kun. A. Svarinską jo kančios kelyje. Mūsų malda tesuteikia jam stiprybės ir paguodos. Linkiu jums Viešpaties palaimos."
* * *
AČIŪ,
mylimas Kardinole, kad šią sunkią mums, Lietuvos tikintiesiems, valandą Jūs savo širdimi esate su mumis ir su mūsų kenčiančiu broliu kun. Alfonsu Svarinsku.
* * *
Kun. Alfonsą Svarinską charakterizuoja Viduklės parapijiečiai:
„Kun. Alfonsas Svarinskas mūsų parapijoje dirba nuo 1976 metų rugpiūčio mėnesio. Stebėdama šį kunigą, įsitikinau, kad geresnio kunigo ir negali būti. Jis visuomet liepdavo daug melstis, mylėti Kristų ir būti geriems Lietuvos vaikams. Vaikučiams ir jaunimui liepdavo klausyti savo tėvelių, mokytojų, gerai mokytis. Pamokslų pabaigoje liepdavo melstis už taiką, už senelius, esančius Blinstrubiškėje. Už laidotuves jis neimdavo nė kapeikos ir visus parapijos mirusiuosius laidodavo veltui. Tiems, kurie prasčiau gyveno, pasiūlydavo ir piniginę pašalpą. Kun. A. Svarinskas atremontavo mūsų parapijos bažnyčią, sutvarkė takus, gėlynus, aplinką. Toks kunigas yra pavyzdys visiems kitiems kunigams. Klebonas ypač kovojo prieš alkoholio vartojimą laidotuvėse, metinėse. Sakydavo, kad kai bus linksma, galėsite linksmintis, o dabar yra liūdna ir reikia liūdėti."
Parapijietė P.
