1982 m. vasarą, kai sovietinė valdžia leido Kaišiadorių vyskupui Vincentui Sladkevičiui eiti savo pareigas, Vakaruose pasigirdo balsų, kad Bažnyčios padėtis Lietuvoje pagerėjo. Iš tikrųjų priespaudos varžtai tik dar labiau buvo prisukami. Religijų reikalų taryba vis labiau atakavo kunigus vykdyti Religinių susivienijimų nuostatus, o už jų nesilaikymą kunigai būdavo perspėjami, barami, vadinami „ekstremistais" arba net baudžiami administracinėmis baudomis. Tiek kunigams, tiek pasauliečiams buvo kalama mintis, kad tikrasis parapijos šeimininkas esąs „vykdomasis organas", kurį tvirtina (t.y., visiškai kontroliuoja) sovietinė valdžia, o kunigas — tik samdomas kulto tarnas. Parapijų „dvidešimtukai", nesudarę vadinamosios „sutarties" su rajonų vykdomaisiais komitetais, buvo prievartaujami kuo greičiau ją sudaryti, t.y., bent formaliai apsiimti būti religinės bendruomenės šeimininkais, per kuriuos parapiją galėtų valdyti rajono vykdomasis komitetas. Daugelyje parapijų sovietinė valdžia reikalavo, kad būtų nežinia dėl kokios priežasties įkainuotas bažnytinis turtas: liturginiai indai, paveikslai ir kt.
1982 m. gruodžio mėn. pradžioje iš Maskvos į Lietuvą atvyko Religijų reikalų tarybos pareigūnas katalikų reikalams. Jis lankėsi Kunigų seminarijoje, pas vyskupus ir net kai kuriuos dekanus; bandė įtikinėti, kad kunigams būsią geriau, jei Bažnyčios reikalus tvarkys ne kunigai, o parapijų „vykdomieji organai".
Kad Lietuvos kunigams praeitų noras priešintis R S Nuostatams, 1983 m. sausio 26 d. buvo suimtas Viduklės klebonas ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys kun. Alfonsas Svarinskas. Svarbiausi suėmimo motyvai buvo šie:
Sovietinei valdžiai didelį nerimą kelia Lietuvos kunigų drąsi laikysena. Vieno iš drąsiausių kunigų areštas turėjo likusiems įvaryti baimės ir priversti juos paklusti R S Nuostatams.
RRT darbuotojai visą kaltę už taip vadinamą „religinį ekstremizmą", t.y., už laikymąsi Bažnyčios kanonų, o ne RS Nuostatų, primeta visų pirma TTG Kat. Komitetui. KGB kun. A. Svarinską laikė šio Komiteto siela, todėl jo areštas turėjo pasitarnauti Komiteto veiklos suparaližavimui.
Sovietinė valdžia Lietuvoje visada liguistai reaguodavo į bet kokį jai nerimą keliantį reiškinį, pvz., eisenas į Šiluvą, jaunimo sambūrius ir kt. Kun. A. Svarinsko areštas akivaizdžiai rodo, kad sovietinė valdžia jaučiasi labai silpna, o Lietuvos Kat. Bažnyčioje ir kiekviename aktyvesniame dvasiškyje mato mirtiną savo priešą.
Artėjant šv. Kazimiero ir krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600 m. jubiliejams, tautoje jaučiamas dvasinis atgimimas. Sovietinė valdžia, norėdama šį atgimimą paraližuoti, paleido į darbą visas propagandines priemones, o kai jos nepadėjo, pasišaukė į pagalbą KGB, kad padėtų smaugti uoliausius Lietuvos kunigus. Tačiau Bažnyčios priešai visada skaudžiai apsirinka — giljotinos, kartuvės ir lageriai Bažnyčią visada prikelia naujai gyvuoti.
