„LKB Kronikos" redakcijai pasisekė surinkti nemažą dalį pareiškimų, kurie buvo Lietuvos tikinčiųjų pasiųsti ar nuvežti į įvairias Lietuvos ar Sovietų Sąjungos įstaigas, protestuojant dėl kun. A. Svarinsko suėmimo. Žemiau pateikiami pareiškimai, ištraukos iš pareiškimų bent dalinai padės susidaryti vaizdą, kaip reagavo tikinčioji liaudis, areštavus jiems brangų kunigą.
* * *
Prienų tikintieji savo proteste, adresuotame TSKP Generaliniam Sekretoriui Andropovui tarp kita ko rašo:
„Mes, Prienų parapijos tikintieji, su dideliu skausmu pergyvename ir protestuojame dėl Viduklės parapijos klebono ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nario kun. Alfonso Svarinsko suėmimo ir apkaltinimo antikonstitucine bei antitarybine veikla (. . .).
Šio skaudaus fakto akivaizdoje mes pareiškiame, kad savo tautos kunigus gynėme ir ginsime, prašydami Dievą, kad jie būtų drąsūs, gintų tiesą, Dievą, Bažnyčios ir mūsų tikinčiųjų reikalus.
Šalin rankas nuo kun. Alf. Svarinsko!"
Po pareiškimu pasirašė 1705 tikintieji.
* * *
Igliaukos 510 tikinčiųjų savo pareiškime Lietuvos TSR Prokurorui rašo:
„1983 m. sausio 27 d. „Tiesa" pranešė, kad Viduklės parapijos klebonui kunigui Alfonsui Svarinskui iškelta baudžiamoji byla. Kai mes skaitėme šią žinią, kun. A. Svarinskas jau buvo suimtas ir įkalintas.
Už ką suimtas šis kunigas?
Spauda teigia, kad kun. A. Svarinskas piktnaudžiavo dvasininko padėtimi ir užsiėmė antivalstybine, antikonstitucine veikla, tačiau mes esame giliai įsitikinę, kad šis kaltinimas niekuo nepagrįstas.
Kunigas A. Svarinskas mums yra gerai pažįstamas, nes jis penkerius metus dirbo Igliaukos klebonu. Mes jį visi su pagarba prisimename kaip pavyzdingą, uolų, savo darbui pasišventusį kunigą, visiems jautrų, nuoširdų, tėvišką. Jį suniekinti, apjuodinti ir paversti nusikaltėliu niekam ir niekada nepavyks.
Mes gerai žinome, kad kun. Alf. Svarinskas dėl to nepatiko kovojantiems prieš Lietuvos Bažnyčią, kadangi jis buvo Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komiteto narys ir gynė tikinčiųjų teises, kad jie nebūtų diskriminuojami.
Ar tai nusikaltimas? Antivalstybinė veikla? Ne! Kun. Alf. Svarinskas tam ir tapo kunigu, kad vadovautų tikintiesiems, juos mokytų, jiems patarnautų ir gintų jų teises. Taip turi elgtis kiekvienas sąžiningas kunigas.
Suėmimą kunigo Alf. Svarinsko — šio tauraus žmogaus ir visų mylimo Dvasios Vado — mes priimame, kaip visų mūsų, tikinčiųjų persekiojimą.
Mes ryžtingai protestuojame dėl kunigo Alfonso Svarinsko suėmimo bei neteisingo apkaltinimo ir reikalaujame, kad jis būtų paleistas, o iškeltoji baudžiama byla panaikinta.
Laisvę kunigui Alfonsui Svarinskui!"
* * *
Šiauliai.
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBAI
1983 m. sausio 26 d. Raseiniuose klastingai suimtas plačiojoj visuomenėj gerai žinomas ir gerbiamas TTG Kat. K-to narys, Viduklės klebonas kun. Alfonsas Svarinskas.
Iš trumpos informacijos „Tiesoje" ir išpuolių vietinėje spaudoje matosi, kad kun. Alf. Svarinskui fabrikuojama byla, siekiama su juo susidoroti, prisidengiant tarybinių įstatymų skraiste.
Visa tai nusistebėjimo nekeltų, nes nebe pirmas juk „raganų procesas" pokarinėje Lietuvoje . . . Tačiau kun. Alf. Svarinsko persekiojimas sukėlė didelį nerimą ir susirūpinimą visuomenėje dėl suteiktų valdiškiems bedieviams galimybių dorotis su savo ideologiniais oponentais.
Mes pažįstame kun. Alf. Svarinską kaip dorą žmogų, tautietį, ištikimą Bažnyčiai ir Lietuvai, atviru veidu ginantį Žmogaus teises, nesitaikstantį su melu ir prievarta, kokiomis spalvomis ir lozungais jie bebūtų dangstomi.
Kreipiamės į Ministrų Tarybą, kviesdami sustabdyti pakilusią prieš kun. Alf. Svarinską baudėjų ranką, kad skaudžioje mūsų tautos istorijoje nebūtų įrašytas dar vienas gėdingas puslapis, kurį fiksuos rytdienos istorijos teismas.
Laisvę kun. Alfonsui Svarinskui!
Pasirašė 1222 tikintieji
1983 m. vasaris
* * *
Griškabūdžio parapijos apie 200 tikinčiųjų pasirašė po tokio turinio pareiškimu LTSR Prokurorui:
„Kai mes sužinojome apie Viduklės parapijos klebono kun. Alf. Svarinsko suėmimą, tas faktas mus tikinčiuosius ne tik labai įskaudino, bet ir giliai įžeidė, kad valdžia, kuri skelbia religijos laisvę, vėl imasi tokių žiaurių susidorojimo priemonių prieš kunigus.
Visus kaltinimus kun. Alf. Svarinskui, kuriuos paskelbė spauda (antitarybinė ir antikonstitucinė veikla) mes laikome tik standartiniu valdžios kaltinimu visai kunigijai, o ypač tiems kunigams, kurie yra TTG Kat. komiteto nariais.
Tuos standartinius kaltinimus kun. Alf. Svarinskui mes laikome grynai propagandiniu valdžios šauksmu, o suimtąjį kunigą teisiu ir nekaltu.
Todėl mes, tikinčioji liaudis, reikalaujame — paleisti kun. Alf. Svarinską!
Laisvę kun. Alf. Svarinskui!"
Šis pareiškimo tekstas su parašais KGB darbuotojų buvo atimtas pačioje Griškabūdžio bažnyčioje, kur buvo renkami parašai. Parašų rinkėja buvo sulaikyta ir tardoma, o Griškabūdžio klebonas kun. Vyt. Užkuraitis šakių raj. prokuratūroje turėjo aiškintis, kad organizavo parašų rinkimą.
* * *
Reikalaudami kun. Alf. Svarinskui laisvės pasirašė tikintieji:
Kapsuke — 2185 Vilniuje — 1216
Kėdainiuose — 1140 Mažeikiuose — 985
Laižuvoje — 65 Leckavoje — 50
Miroslave — 551Simne — 468
Šventežeryje — 252 Gerdašiuose — 51
Šiluvoje — 208 Garliavoje — 520
Tabariškėse — 182 Vilkijoje — 171
Druskininkuose — 580 Kupiškyje — 1244
Panevėžyje — 1578 Telšiuose — 2340
Navarėnuose — 97 Vėkšniuose — 265
Sasnavoje — 276 Patilčiuose — 52
Pažėruose — 146 Lazdijuose — 371
Skardupiuose — 32 Kapčiamiestyje — 143
Jonavoje — 436 Vievyje — 438
Šėtoje — 89 Radviliškyje — 436
Raseiniuose — 202 Šiauliuose — 287
Nedingėje — 359 Žalpiuose — 219
Anykščiuose — 232 Luokėje — 332
Perlojoje — 499Lauksodoje — 121
Kaune — 3759 Kybartuose — 914
Ylakiuose — 290 Vištytyje — 108
Liškiavoje — 106 Užuguostyje — 70
Ramygaloje — 310 Šeduvoje — 725
Veiveriuoe — 124 Dotnuvoje — 189
Palangoje — 400 Pagiriuose — 111
Skriaudžiuose — 121 Šilutėje — 465
Tauragėje — 400 Pašilėje — 391
Sedoje — 358 Tirkšliuose — 224
Eigirdžiuose — 76 Alytuje — 1066
Tveruose — 109 Kazlų Rūdoje — 328
Seirijuose — 250 Pilviškiuose — 303
Ukmergėje — 704 Šeštokuose — 364
Tytuvėnuose — 185 Švėkšnoje — 617
Kretingoje — 887 Viešvėnuose — 80
* * *
Kun. Alfonso Svarinsko tardytojas Bičkauskas tvirtina, kad suimtajam pakeistas kaltinimo straipsnis. Dabar jis kaltinamas pagal LTSR Baudžiamojo kodekso 63 str. I-ąją dalį. Maksimali bausmė — 7 metai lagerio ir 5 metai tremties. Teismas vargu ar įvyks anksčiau spalio mėn.
Lietuvoje tarp pasauliečių tikinčiųjų ir kunigų toliau renkami parašai už kun. Alf. Svarinską, reikalaujant jam laisvės. Valdžios pareigūnai aiškina, kad tai nieko nepadės. Padės ar ne — yra antraeilės reikšmės klausimas, svarbiausia, kad tikinti tauta solidariai užstoja tą, kuris jai brangus. Dar daugiau. Kiekvienas parašas už kun. Alf. Svarinską — tai apsisprendimas už tas idėjas, kurioms gyvenimą pašventė šis uolus Lietuvos kunigas.
* * *
Tikinčiųjų teisėms ginti
katalikų komitetas
1983.1.31. Nr. 53
TSKP Generaliniam Sekretoriui Jurijui Andropovui
Nuorašas: LTSR Prokurorui
1983 m. sausio 26 d. buvo suimtas Viduklės klebonas kun. Alfonsas Svarinskas, o pas Valkininkų kleboną kun. Algimantą Keiną ir Telšių vikarą kun. Joną Kaunecką padarytos kratos. Kadangi šie kunigai priklauso TTGK komitetui, tai ženklas — kad pradėta akcija prieš TTGK komitetą.
Mes protestuojame prieš šią LTSR Prokuratūros veiklą, o ypač prieš kun. Alf. Svarinsko suėmimą, nes nei Kat. komiteto, nei asmeniškai kun. Alf. Svarinsko veikloje nieko nebuvo antivalstybinio, nė antikonstitucinio.
Mes pakartotinai pabrėžiame, kad Kat. komiteto tikslas rūpintis, kad Lietuvos tikintieji turėtų bent tiek teisių, kiek jų turi valdžios remiami ir prieš Bažnyčią kovojantieji Lietuvos ateistai. Ar šią veiklą galima laikyti antikonstitucine, kai TSRS Konstitucija garantuoja visiems piliečiams lygias teises, neatsižvelgiant nei į tautybę, nei į rasę, nei į religiją (34 str.)?
Kun. Alf. Svarinsko suėmimas iššaukė didžiulį tikinčiųjų pasipiktinimą. Tikintieji, sudarantieji Lietuvos TSR gyventojų daugumą, klausia: ką reiškia, kad suiminėjami uoliausi kunigai? Gal tai atviros kovos prieš Bažnyčią paskelbimas?
1974 m. F. Engelsas atvirą kovą prieš religiją pavadino kvailyste ir teigė, kad tai geriausias būdas atgaivinti domėjimąsi religija. Jo mintis pagyrė Leninas (Lenino rašt. t. 17 psl. 415-426). Teisminis kun. Alf. Svarinsko persekiojimas patvirtins Engelso ir Lenino mintis, kaip jas prieš 11 metų patvirtino 3-jų kunigų — Juozo Zdebskio, Prospero Bublio ir Antano Šeškevičiaus teismai, — nuo tada Lietuvoje Katalikų Bažnyčia pradėjo atbusti.
TTGKK nariai:
doc. Vyt. Skuodis (lageryje)
kunigai: Alf. Svarinskas (kalėjime)
Leonas Kalinauskas
Jonas Kauneckas
Algimantas Keina
Vaclovas Stakėnas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Kazimieras Žilys
* * *
Vilniaus Saugumo Komiteto Viršininkui
Pareiškimas
Nacių esesininkai, nors laikomi žiauriausiais, priimdavo įkaitus net pasmerktam mirti kaliniui. Visiems žinomas įvykis, kai Osvencimo lageryje bado mirtimi mirė kun. M. Kolbė, kaip įkaitas už mirti pasmerktą gausios šeimos tėvą.
Jūs vadinate save atstovais humaniškiausios valstybės pasaulyje, todėl mes kreipiamės į jus ir prašome priimti įkaitais už katalikų Bažnyčios kunigą Alfonsą Svarinską.
Mes, žemiau susirašę asmenys sutinkame eiti į kalėjimą ar darbo stovyklą įkaitais už kun. Alf. Svarinską.
Prašome mūsų pareiškimą patenkinti.
Gavėnaitė Monika Viduklė, šaltinio 1
Petkevičienė Jadvyga Šiauliai
Saukienė Marija Viduklė, Gėlių g.
Stanelytė Jadvyga Kaunas, 16 divizijos 56a-39
Teresiūtė Regina Kelmės m.
Navickaitė Joana Kulautuva
Raižytė Aldona Teleišių km.
Rekašius Arūnas Garliava, Ramybės 14
Kelpšas Saulius Garliava, Pažangos 11.
* * *
TSKP Generaliniam Sekretoriui Andropovui J.V.
Telšių vyskupijos Kunigų, LTSR, 235610
Telšiai, Spaudos 2 Telšių Vyskupijos Kurija
Pareiškimas
Šių metų sausio 26 d. areštavus Viduklės kleboną Alfonsą Svarinską, labai sustiprėjo akcija prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Rajoniniuose laikraščiuose kunigai apšaukiami antitarybininkais, politikieriais, ekstremistais. Susirinkimuose, kurie daromi įmonėse, įstaigose, mokyklose, kai kurie kunigai apšmeižiami, primetant jiems nebūtus nusikaltimus. Visi kunigai akivaizdžiai sekami, ir padarytos kratos kunigų A. Šeškevičiaus, J. Kaunecko ir A. Keinos butuose.
Kunigui Alf. Svarinskui „už antikonstuticinę veiklą iškelta baudžiamoji byla ir 1983 metų sausio 26 d. jis įstatymo nustatyta tvarka patrauktas baudžiamojon atsakomybėn". („Tiesa", 1983.01.27 Nr. 22).
Kunigo Svarinsko religinę veiklą mes žinome ir esame tikri, kad antikonstitucine veikla jis neužsiėmė. Kunigui Svarinskui teismo dar nebuvo, teismas dar netarė savo žodžio apie jo kaltumą ar nekaltumą, o spauda ir propagandistai kunigą Svarinską jau nuteisė ir pripažino kaltu. Tokia propagandistų akcija yra neįstatymiška, nes tardymas nebaigtas ir kaltė nenustatyta.
Kunigas Svarinskas priklausė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, kurio paskirtis — ginti tikinčiuosius, kai jų teisės pažeidžiamos. Mes įsitikinę, kad priklausyti šiam komitetui ir ginti tikinčiųjų teises ne tik kad nėra nusikaltimas, bet tai kilnus ir humaniškas darbas.
Dar blogiau — tarybinėje spaudoje pastaruoju metu pasirodė straipsniai, kuriuose niekinamas šventasis Kazimieras, Lietuvos Globėjas; šmeižiamas ir niekinamas Dievo Tarnas arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius. Tai aiškus tikinčiųjų jausmų įžeidinėjimas. Jaučiame pareigą pareikšti protestą.
Prašome sustabdyti katalikų kunigų persekiojimą Lietuvoje, tikinčiųjų religinių įsitikinimų įžeidinėjimą, o kun. Alf. Svarinską paleisti iš kalėjimo.
Pasirašė kunigai:
Lideikis Aloyzas Abramavičius Vladas
Klimavičius Alfonsas Siparis Vytautas
Mitkus Petras Serapinas Liudvikas
Jakutis Aleksas Radveikis Vladas
Budrikis JuliusKerpauskas Anicetas
Jasinevičius Jonas Prialgauskas Kazimieras
Šarkauskas Liudvikas Miklovas Juozas
Petronaitis Antanas Skirmantas Domininkas
Bunkus Antanas Brazdžius Bronius
Bagužas Brunonas Juškys Izidorius
Tamašauskas Julijonas Augustis Antanas
Puzaras Petras Palšis Petras
Arlauskas Klemensas Senkus Vincentas
Pudžemis Adolfas Petrikas Kostas
Jurgaitis Antanas Vaitelis Stanislovas
Žukas Anupras Garjonis Antanas
Giedra Domininkas Gauronskis Vincentas
Gedvila Jonas Striukis Antanas
Šatkus Pranas Žilys Ferdinandas
Gunta Juozas Poška Tadas
Klebonas Vincentas Gasiūnas Juozas
Merliūnas Petras Žukas Kazimieras
Pridotkas Alfonsas Juškys Vladas
Latakas Bronius Pačinskas Juozas
Gedgaudas Juozas Macelis Kazimieras
Vėlavičius Vincentas Bučinskas Jonas
Šikšnys Valentinas Širvaitis Juozas
Ružė Pranciškus Racevičius Bronius
Šlevas Vladas Jasas Petras
Stukas Petras Pakalniškis Jonas
Baškys Alfonsas Šiurys Juozas
Bernotas Petras Gylys Antanas
Veselis Leonas Puidokas Klemensas
Šukas Henrikas Jonauskas Juozas
Motekaitis Vytautas Rudzinskas Jonas
Kiela Antanas Arnašius Albinas
Ilskis Jonas Meidus Juozas
Jadviršis Kostas Miškinis Julius
Venckus Pranciškus Lukošius Jonas
Serapinas Petras Germanas Edmundas
Damerauskas Liudvikas Žulpa Romualdas
Pakamanis Algirdas Grabauskas Juozas
Beniušis Antanas Alminas Adomas
Gasčiūnas Kazimieras Degutis Česlovas
Ivanauskas Antanas Kusas Jonas
Paliukas Jonas Velioniškis Konstantinas
Rimkus KazimierasLukoševičius Alfonsas
Lygnugaris Petras Riškus Antanas
Maželis Juozas Šeškevičius Antanas
Gauronskis Anupras Zdanavičius Antanas
Baikauskas Jonas Bukauskas Juozas
Vičiulis Jonas Orantas Aloyzas
1983.III.15.
* * *
LTSR Prokurorui
Pareiškimas
Mes, žemiau pasirašiusieji, išreiškiame gilų susirūpinimą dėl Viduklės klebono kunigo Alfonso Svarinsko suėmimo.
Alf. Svarinskas yra doras, principingas žmogus ir geras kunigas. Mes žinome, o tie, kurie girdėjo jo pamokslus, tvirtiname, kad jis nešmeižė tarybinės santvarkos, nemenkino jos prestižo, bet tarybinės Konstitucijos rėmuose kritikavo tuos tarybinius pareigūnus, kurie neteisėtai kišosi į Bažnyčios vidaus reikalus, be pagrindo įžeidinėjo tikinčiuosius. Esame nustebinti, kad ne jie, o kun. Alf. Svarinskas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tas faktas įrodo, kad aukščiausios tarybinės instantcijos nesiskaito su savo piliečių interesais bei poreikiais, diskriminuoja tikinčius ir visus konfliktinius klausimus sprendžia iš jėgos pozicijų, nesivaduoja visuotinai priimtais moraliniais bei humanitariniais principais.
Prašome nedelsiant paleisti kun. Alf. Svarinską ir tikimės, kad jis vėl turės galimybę vykdyti kunigiškas pareigas.
Danutė Keršiūtė Irena Skuodienė
Genovaitė Šakalienė Leonas Laurinskas
Marija Iešmantienė Albertas Žilinskas
Jonas Sadūnas Marytė Sadūnienė
Petras Cidzikas Elena Terleckienė
Birutė Burauskaitė Angelė Ragaišienė
Romualdas Ragaišis Vytautas Bogušis
* * *
VSK prie LTSR MT tardytojui Vidzėnui
Kopijos:
LTSR Prokurorui
Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui
Pil. Simučio Liudviko, Adomo, gim. 1935 m.,
teisto už antitarybinę veiklą 25 metams laisvės
atėmimo ir kalėjusio nuo 1955 m. iki 1977 m.,
dabar gyvenančio Kaune, A. Borisos, 25-3,
Pareiškimas
Būdamas pakviestas į VSK apklausai ryšium su kun. Alf. Svarinsko byla, turiu pareikšti:
Kun. Alf. Svarinską pažįstu labai gerai ir seniai. Ilgai teko su juo bendrauti įkalinimo vietose, kur nežmoniškai sunkios ir baisios gyvenimo sąlygos sudaro ypatingai palankias sąlygas žmogų pažinti. Ilgalaikio bado ir nuovargio iškankinti žmonės nepajėgia nuslėpti savo net menkiausių ydų bei dorybių. Mano draugystė su kun. Alf. Svarinsku tęsėsi ir man grįžus iš įkalinimo vietos. Todėl mano liudijimas apie kun. Alf. Svarinską gali būti žymiai objektyvesnis nei daugelio kitų, susidūrusių su juo tik epizodiškai.
Su pilnu juristinės atsakomybės supratimu ir moralinės atsakomybės jausmu, remdamasis daugeliu savo pokalbių ir artimu bendravimu su kun. Alf. Svarinsku bei plačiomis savo pažintimis Lietuvoje, kategoriškai tvirtinu:
Kun. Alf. Svarinskas niekada neturėjo tikslo padaryti žalą TSRS valstybinei nepriklausomybei, teritorijos neliečiamybei ar karinei galiai.
Kun. Alf. Svarinskas niekada neturėjo tikslo informacijos priemonėmis kenkti TSRS interesams.
Kun. Alf. Svarinskas niekada neturėjo tikslo pakirsti ar susilpninti tarybų valdžią, šmeižtais ar prasimanymais pažeminti tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką.
Kun. Alf. Svarinskas nei veltui, nei už pinigus nenorėjo tarnauti ir netarnavo nei užsienio, nei vidaus TSRS priešams.
Kun. Alf. Svarinskas norėjo būti ir buvo geru, teisingu žmogumi, geru katalikų kunigu: pagal išgales ir jėgas padėjo vargstantiems, gynė skriaudžiamuosius, o ypač daug jėgų ir laiko skyrė kovai už tikinčiųjų teisių sulyginimą su ateistų teisėmis, prieš tikinčiųjų diskriminaciją, kurią taip skaudžiai jaučia Lietuvos katalikai.
Vienintelis kun. Alf. Svarinsko energijos šaltinis ir jo pasiaukojamos veiklos variklis — meilė. Būdamas vienas iš ryškiausių žvaigždžių povalančinėje Lietuvos Katalikų Bažnyčioje, jis išliko nuostabiai kuklus. Jis darė tik tai, ką daryti norėjo, bet nedrįso, bijojo, dauguma Lietuvos kunigų: jis garsaiai savo pamoksluose kalbėjo tik apie tai, apie ką dauguma Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų kalbėjo pašnibždomis, apie ką kalbėti jo primygtinai prašė dauguma kunigų ir tikinčiųjų, kurie patys dėl vyriškumo ar gabumų stokos kalbėti negalėjo.
Kun. Alf. Svarinskas niekada nesistengė prasiveržti į priekį, būti pirmu, bet aplinkoje, kur žmonės tebėra sukaustyti baimės, įvarytos jiems siaubingais Stalino, Berijos laikais, kur žmonės iki šiol nepajėgė patikėti, kad tarybų valdžia dabar jau yra žmoniškesnė (ir, matyt, ne be pagrindo, jei šiandien dar galimas areštas tokio tauraus žmogaus, kaip kun. Alf. Svarinskas!), tokioje aplinkoje kun. Alf. Svarinskas dažnai buvo pirmas irgi iš baimės! Bet ne iš sukausčiusios kitus gyvuliškos baimės, o iš Dievo baimės! Jis būdamas tvirto tikėjimo, beveik niekada nepasidavė gyvuliškai baimei, bet nuolat bijojo tylėjimu ir nieko neveikimu pritarti nusikalstamiems darbams, bijojo tylėjimu įžeisti Dievą ten, kur sąžinė reikalauja ne tik kalbėti, bet šaukti visu balsu.
Kur tik teko kun. Alf. Svarinskui kunigauti, jis visur savo gyvenimu ir veikla nusipelnė ypatingą tikinčiųjų ir net daugelio netikinčiųjų pagarbą ir meilę. Garsas apie jo vyrišką gerumą pasklido po visą Lietuvą ir net už jos ribų.
Talentingo gerumo šviesoje paprastas žmogiškas gerumas pasidaro lyg ir nebematomas, atsiduria šešėlyje arba net tampa panašus į blogį. Tą tiesą gražiai liudija 1978 m. Telšiuose prie plataus Kūčių vakarienės stalo tuometinio vyskupijos valdytojo, o dabar jau vyskupo Antano Vaičiaus nepiktai pasakyti žodžiai apie kun. Joną Kaunecką: „. . . Kol Telšiuose nebuvo kun. J. Kaunecko, visi Telšių kunigai žmonėms buvome geri, bet, kai žmonės pamatė kun. J. Kaunecką, mes, visi kiti, žmonių akyse likome negeri . . ."
Jei gerumas didesnio gerumo kaimynystėje tampa panašūs į blogį, tai ką jau kalbėti apie patį blogį!
Kun. Alf. Svarinsko didvyriškas gerumas drumstė sąžines ir protus tiek gerų, tiek ir blogų žmonių. Gerieji, susidūrę su juo, užsidegdavo troškimu tapti dar geresniais, o blogiesiems, suprantama, gerumas uždega tik pavydo, keršto jausmus, norą likviduoti jį, kad netrukdytų būti blogais ir vis dėlto atrodyti gerais.
Kun. Alf. Svarinsko areštas ir bandymas jį parodyti kaip nusikaltėlį blogų žmonių baisios ydos — keršto išdava, tai savavaliautojų, tarybinių įstatymų ir žmoniškumo nežabotų pažeidėjų kerštas.
Niekam ne paslaptis, kad tarybiniai čekistai yra padarę daug klaidų. Tų klaidų pasėkoje žuvo Tuchačevskis, Uborevičius ir daug kitų, daugybė žmonių buvo per klaidą įkalinti. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad kun. Alf. Svarinsko areštas ir pastangos sudaryti baudžiamąją bylą yra viena iš naujausių ir viena iš baisiausių čekistų klaidų, kuri, deja, jau padaryta, bet kurią dar yra galimybė ištaisyti.
Esu susipažinęs su LTSR BK ir žinau, kad už atsisakymą būti liudytoju galiu būti teisiamas. Tačiau ne mano kaltė, kad tarybinėje valstybėje įstatymų leidėjai ignoruoja tikinčiųjų dvasinius poreikius. Aš, kaip žmogus ir katalikas, bandymą iš manęs padaryti liudytoją kun. Alf. Svarinsko byloje galiu vertinti tik kaip nepelnytą kun. Alf. Svarinsko ir manęs įžeidimą, nes aišku, kad šioje byloje tardytojai gali tik ieškoti talkos gerus kun. Alf. Svarinsko darbus ir žodžius pavaizduoti nusikalstamais.
Viską, ką aš turėjau kun. Alf. Svarinsko byloje pasakyti, išdėsčiau šiame pareiškime. Kadangi kun. Alf. Svarinskas yra visiškai nekaltas, tai būti smulkiau apklausinėjamas šioje byloje atsisakau, nesiskaitydamas su galimomis dėlto baisiomis pasėkomis man ir mano šeimai. O jeigu tai bus kvalifikuota kaip neteisingas liudijimas ir už tai man iškelta baudžiamoji byla, tada visus čia išdėstytus teiginius galėsiu pailiustruoti gausiais ir iškalbingais faktais.
1983 m. kovo mėn. 16 d.
L. Simutis
* * *
Kažkur paliko pievos,
Kažkur žalia spalva . . .
Kartoki sau, kartoki,
Kartoki, kad yra,
Kartok kaip Sakramentą,
Kartoki Lietuva.
Nes čia — tiktai trys žingsniai
Nuo sienos iki sienos.
Kažkur už šalto mūro,
Kažkur ten mėnesienoj
Mėnulio Lietuva.
Kažkur ten liko žmonės,
Kažko iš manęs nori,
Tas veidas toks išblyškęs . . .
Ar Tu, ar Tu čia, Kristau,
Kur dingo Tavo žvilgsnis, kuris mane lydėjo?
Ar aš gerai kovojau?
Ar aš gerai mylėjau?
Ar šito Tu norėjai?
Sakyk man, Atpirkėjau!
Sakyk, tik netylėki, manęs tik neapleisk.
O žmonės, žmonės, žmonės,
Ar jums manęs reikėjo?
Ar jums nors kiek padėjau?
Sakyk man, netylėki,
Ar šito Tu norėjai?
Ar šito Tu norėjai?
Kun. Alfonsas Svarinskas gimė 1925.1.21 Ukmergės apskrityje Deltuvos valsč., Kadrėnų km. Mokėsi Vidiškių prad. m-kloje, Deltuvos progimnazijoje. Buvo įstojęs į Ukmergės mokytojų seminariją, bet jos nebaigė — nepatiko. 1943 m. įstojo į pirmąjį licėjinį kursą (3 m. iki pirmo filosofinio kurso). Deja, Kunigų seminarijos baigti nesuspėjo — 1946 m. gruodžio 31 d. suimamas, žiauriai tardomas, o vėliau kalinamas spec. lageriuose, kur ilgą laiką dirbo felčeriu. Dirbti Alf. Svarinskas buvo skiriamas į sunkiausių ligonių korpusus, bet ir čia jis, nuolat besišypsąs, sugebėdavo rasti bendrą kalbą su beviltiškais ligoniais. Jis žinojo kiekvieną: kam ko reikia, ką skauda, ir skubėjo su savo efektyvia pagalba — turėjo neeilinę mokėjimo bendrauti su žmonėmis dovaną. Už sugebėjimą dalintis, ką turėjo ar gaudavo, buvo labai gerbiamas. Lageryje jis mėgo draugauti su eruditais iš visų sričių ir taip įsigijo neeilinį gyvenimo diplomą, tapo lyg mažąja vaikščiojančia enciklopedija. Nuo pat ankstyvo ryto (dažnai po sąžiningai budėtos nakties) iki vėlyvo vakaro Alf. Svarinskas būdavo visur, kur tik reikalinga pagalbos ranka, padrąsinantis žodis ar patarimas. Nesmulkmenišką ir nepriekabų jį mylėjo visi, net ir vagys, — išsivirę košės, jį kviesdavosi pas save, ir jiems buvo malonu turėti jį savo tarpe. Principiniuose klausimuose Alf. Svarinskas pasirodė nepalaužiamas. Laiške tėvams 1948.XI.17 iš Intos lagerio parašė:
O jei žūsiu, Tėvyne,žinoki,
jog už laisvę miriau su daina . . .
Ir prie kapo manęs neraudoki,
Neraudok, neraudok, Mama mylima.
Brangieji tėveliai, tebūnie Jums tai suraminimui ir prisiminimui".
Po Stalino mirties, kai administracija „prisiminė" kalinių teises, Alf. Svarinskas pradėjo reikalauti praktikoje įgyvendinti iki šiol tik popieriuje skelbiamą religijos laisvę; visi kaliniai tada pajuto neeilinę kun. Alf. Svarinsko drąsą.
1954 m. spalio 3 d. Abezėje, lageryje, pasiruošęs ir skaudžiuose bandymuose įrodęs savo dvasinį subrendimą, Alf. Svarinskas iš vyskupo Ramanausko gavo kunigystės šventimus.
1956 m. kun. Alf. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Kai kas iš formalistų nedraugiškai sutiko lagerio kunigą, bet, jo paties žodžiais tariant, netrūko ir tikrų katalikų, kurie su meile priėmė į savo šeimą naują konfratrą. Kad patenkintų ir vienus, ir kitus, kun. Alf. Svarinskas buvo paskirtas Kulautuvon vikaru. Čia jis nuoširdžiai vikarauja, daug dirba gražindamas bažnyčios aplinką, plačiai apaštalauja — turtinga asmeninė kun. Alf. Svarinsko biblioteka vilioja įvairių tautybių poilsiautojus (tuo metu Kulautuvoje buvo visasąjunginė sanatorija). Pamatę prie bažnyčios besidarbuojantį jauną kunigą, maloniai pašnekinti mokiniai, neretas su prievarta įsegtu komjaunimo ženkliuku, ima kastuvą ar grindims plauti skudurą ir talkina vikarui. Vakarais jaunimas susirenka į jo kambarėlį pasišnekėti ir padiskutuoti. Užsimezgė nuoširdi, ilgiems metams palikusi neišdildomą įspūdį, kilninanti ir stiprinanti draugystė. Nepatiko valdžiai tokia kun. Alf. Svarinsko veikla, bet suimti jį Kulautuvoje, kur jį visi gerai pažino ir buvo prie jo prisirišę, pabijojo, todėl 1958 m. perkėlė jį į didesnę Betygalos parapiją. Bevikariaudamas Betygaloje vėl pradėjo eiti į žmones, ieškodamas sielų. Št ai mažas epizodėlis, rodantis kaip kunigas stengėsi laimėti žmones Dievui.
Kartą kun. Alf. Svarinskas, užėjęs pas vieną parapijietį, paklausė, kodėl nebuvęs bažnyčioje, šis teisinosi, kad pramiegojęs, neturįs laikrodžio. Greitai vikaras atnešė laikrodį ir padovanojo, kad daugiau jau nepramiegotų šv. Mišių.
Betygaloje darbavosi vos du mėnesius. Dar ir dabar tikintieji prisimena, kaip suimtą kun. Alf. Svarinską pasodino į roges tarp ginkluotų vyrų. Arkliui netikėtai pašokus į šalį, rogės pavirto ir metė vieną iš jų, sėdėjusių šalia kunigo, bet suimtasis staiga stvėrė į glėbį bevirstantį milicininką ir sulaikė jį. Parapijiečiai buvo nustebinti kunigo tokia gražia priešų meile.
Kun. Alf. Svarinską kaltino antitarybine veikla. Liudininkai turėjo būti 3, bet du atsisakė ir liko tik Kauno komjaunimo sekretorė Malinauskaitė. Teismo metu ji liudijo, kad kunigas Kulautuvos bažnyčioje, į kurią ji buvo nuėjusi, per pamokslą kalbėjo prieš valdžią. Nors iš tiesų, tą dieną pamokslo visai nebuvo, buvo skaitoma tik evangelija. Malinauskaitė teismą įtikino, kad jos tiesa. Teismas nubaudė 6 metams lagerio.
Po sprendimo motina ir savieji gavo pasikalbėti su nuteistuoju, kuris buvo ypač linksmas, kaip geriausiose vaišėse.
Apaštalavimo vieta pasikeičia kalėjimo kamera, tardytojo kabinetu, lagerio baraku. Užsipelno pagarbos jis ir čia. Keisdamasis koridorinis įspėjo atėjusį: „O čia, vienutėje, — popas. Nekelk šurmulio — jis vis meldžiasi". Kartą, užsitęsus tardymui, kun. Alf. Svarinskas kreipėsi į tardytoją, kad dabar jam laikas pasimelsti, o po kelių dienų tuo pačiu laiku jau pats tardytojas pasiūlė: „Na, o dabar jums, rodos, laikas melstis".
Vienu laiku lagerio administracija nutarė apriboti kun. Alf. Svarinsko apaštalavimo sferą ir uždarė jį į mažą lageriuką skirtą ypatingai pavojingiems asmenims, galintiems turėti „neigiamą" įtaką kitiems kaliniams. Čia kun. Alf. Svarinskas susitinka su eile uolių kunigų, jų tarpe — Ukrainos unitų arkivyskupu J. Slipyj, vėliau pakeltu į kardinolus.
Kartą lagerio viršininkas kreipėsi į kun. Alf. Svarinską: „Alfonsai, pasimelsk už mane. Man dabar labai sunku". — „Aš visuomet už jus, viršininke, meldžiuosi, — atsakė kun. Alf. Svarinskas, — tik, jeigu iki šiol aš melsdavausi už jus kaip už priešą, tai nuo šiandien melsiuosi kaip už draugą".
1964 m. kun. Alf. Svarinskas išeina į laisvę ir pradeda darbuotis mažoje Dzūkijos parapijoje — Miroslave, kartu tęsia studijas. Dideliems žmonėms nėra nereikšmingų darbų. Ten, kur kun. Alf. Svarinskas, ten žmonės tampa uolesniais katalikais, savo tautinę individualybę giliau išgyvenančiais lietuviais.
1971 m. jis paskiriamas dirbti klebonu Igliaukos parapijoje. Nors šiokiadieniais į šv. Mišias ateidavo vos kelios moterėlės, bažnyčioje degdavo visos žvakės, o kunigas pamaldas laikydavo taip rūpestingai, lyg žmonių būtų pilna bažnyčia. Pamokslai turiningi, rūpestingai paruošti, nors jų klausydavo nedaug žmonių. Ir pastangos davė vaisių: žmonės vis dažniau ir sąmoningiau pradėjo lankyti naujai suremontuotą bažnyčią, sujudo ir jaunimas.
1970-71 m. Lietuvoje už vaikų katekizaciją teisiami kunigai — Antanas Šeškevičius, Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys — ateistai triumfuoja. Ir tada pasigirsta drąsus kun. Alf. Svarinsko žodis. Tikintieji iškilmingai sutinka Igliaukos bažnyčioje grįžusius iš kalėjimo kunigus. Prie altoriaus vis gausiau renkasi jaunimas. Saugumas niršta. Atvažiavusi visa tardytojų brigada kaltina kun. Alf. Svarinską „LKBK" leidimu: „Mūsų turimomis žiniomis tu leidi „LKBK"! — užsipuolė čekistai. „O kur įrodymai?" — klausia kun. Alf. Svarinskas. „Tuo tarpu tai mūsų operatyvinio skyriaus paslaptis", — atsako kagėbistai. „Tai, kai nebereiks jų slėpti, tada ir kalbėsimės", — nuramina čekistus kun. Alf. Svarinskas. Tardymas baigiamas griežtu draudimu bet kam bent žodžiu prasitarti apie jį. Tačiau kun. Alf. Svarinskas nepalaužiamas ir tiesiakalbis: „Kiekvienas puolamasis turi teisę gintis, dar šiandien visa parapija sužinos, kas ir kokiu tikslu atvyko Igliaukon", — prižada čekistams kun. Alf. Svarinskas. Vakarinių pamaldų metu klebonas tikintiesiems atvirai papasakojo saugumiečių kėslus. Reakcija buvo staigi: kaip kas mokėjo, taip tas šoko ginti kleboną. Po paros valstybinio saugumo darbuotojų Igliaukoje jau nebuvo . . ., tačiau rūpestis, kaip susidoroti su uoliu kunigu liko.
1976 m. kun. Alf. Svarinskas skiriamas į didelę Viduklės parapiją, kad pastoracinis darbas atimtų visas jėgas ir laiką; bažnyčia reikalinga skubaus kapitalinio remonto. Praėjus septyneriems metams, kiekvienas vidukliškis, kur jis begyventų, didžiuojasi savo pagarsėjusia parapija. Viduklėje, kaip ir kitur, kun. Alf. Svarinsko iniciatyva vėl iškilmingai ir šiltai sutinkami Lietuvos kankiniai, grįžę į Lietuvą po 23 ar 35 metų kalinimo . . .
„Knieti saugumui susidoroti su manim. Bet ką jie gali padaryti? Į kalėjimą uždaryti? — ten irgi reikalingi kunigai. Pakart? — arčiau dangaus būčiau. Labiausiai reikia mums kankinių! Idėjos, už kurias miršta žmonės, nemiršta", — kalbėjo kun. Alf. Svarinskas laisvėje.
Kun. Alf. Svarinskas — tai drąsaus pasiaukojimo švyturys, iš Lietuvos vidukelės šviečiąs visai numylėtai Tėvynei.
