Po kun. Sigito Tamkevičiaus arešto pasipylė visa eilė tardymų. Tardomi kunigai, tikintieji, jaunimas ir net vaikai. KGB darbuotojus labiausiai domina šie klausimai:
a) ar pažįsta kun. S. Tamkevičių? Kaip jį charakterizuoja?
b) apie ką jis kalbėjo pamokslų metu?
c) ar tardomas asmuo sąmoningai pasirašė po pareiškimais dėl jaunimo diskriminacijos, kun. Alf. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus išlaisvinimo?
d) ar kunigas perskaitė pareiškimo tekstą dėl jaunimo terorizavimo iš sakyklos?
e) kas rinko parašus?
Po tardymo saugumiečiai skuba įrodinėti, kad kun. S. Tamkevičius ir kun. Alf. Svarinskas teisingai areštuoti, kad jie teisingai kaltinami sąmoningu tarybinės santvarkos juodinimu bei šmeižimu; kad TSRS esanti pilna sąžinės laisvė ir už religinius įsitikinimus niekas nepersekiojamas ir neterorizuojamas.
Į tardomųjų pateiktus dėl religijos persekiojimo patirtus konkrečius faktus saugumiečiai nekreipia dėmesio ir nė vieno iš tų faktų į protokolus neįtraukia, o tardomajam reikalaujant, atsako, kad tai bylos neliečia. Protestuodami dėl neteisėto kun. Sigito Tamkevičiaus ir kun. Alf. Svarinsko suėmimų, pasipiktinę tokiu „faktų" nagrinėjimu ir bijodami, kad vėliau apklausos protokolai nebūtų suklastojami, prirašant valdžios pareigūnams naudingus kun. S. Tamkevičiaus asmenį liečiančius „parodymus", tikintieji masiškai atsisakė pasirašyti po tardymo protokolais. Tai ypač nepatinka saugumo darbuotojams.
* * *
Valkininkai (Varėnos raj.). 1983 m. birželio 8 d. čekistas Pilelis 6 val. tardė Valkininkų kleboną, TTGKK narį kun. Algį Keiną. Tardytojas klausinėjo apie TTGK komitetą, jo veiklą, dokumentus, santykius su kunigais. Tardomasis atsisakė liudyti apie komiteto veiklą. Tardymo metu Pilelis tvirtino, kad komitetas neturi veikti ir grasinimais bei šantažu bandė priversti kunigą išstoti iš TTG Katalikų Komiteto. Kun. A. Keina parašė tokio turinio raštą: „Aš, A. Keina, susidarius neįmanomom sąlygom dalyvauti TTGK komiteto tikslu tarpininkauti tarp civilinės valdžios ir tikinčiųjų, kad būtų užtikrintos lygios teisės tikinčiųjų su netikinčiais pagal Konstituciją, būnant jo nariu, iš šio komiteto pasitraukiu".
* * *
Nedingė (Varėnos raj.). 1983 m. birželio 30 d. Vilniaus saugume buvo tardomas TTGKK narys kun. Kazimieras Žilys. Tardė saugumietis Rainys. Kun. K. Žiliui buvo pateikti klausimai: „Nuo kada esate komiteto narys? Kas pasiūlė įstoti į komitetą? Kuo pasižymi komiteto veikla dabar? Ar kun. Sigitas Tamkevičius nebuvo komiteto iniciatorius? Ar vyksta komiteto susirinkimai? Kas dabar galėtų būti komiteto vadovu? Ar skaitėte „LKBK"? ir t.t. Kun. Žilys pareiškė, kad visi komiteto nariai yra lygūs, turintys tas pačias teises. Į klausimus, liečiančius konkrečią komiteto veiklą tardomasis kalbėti atsisakė. Tardymo metu kun. K. Žilys užtikrino, kad nieko antitarybiško nei kun. Alf. Svarinsko, nei kun. S. Tamkevičiaus veikloje nematė.
Kaip šmeižimą tardytojas Rainys nurodė TTGKK pareiškime dėl kun. Alfonso Svarinsko išlaisvinimo sakinį, kuriame kalbama, jog suiminėjami uoliausi Lietuvos kunigai. „A. Svarinską aš laikau uoliausiu Lietuvos kunigu", — atsakė kun. K. Žilys. „Pats kartais dėl ramybės nutyliu tikinčiųjų persekiojimo faktus; reiškia — ne visada, ne visur atlieku tinkamai savo pareigas, o kun. A. Svarinskas netyli . . . Argi faktų iškėlimas yra antitarybinė veikla?" — paklausė kun. K. Žilys.
Saugumiečiai reikalavo, kad kun. K. Žilys išstotų iš komiteto. Kun. K. Žilys pareiškė, kad sutinka išstoti iš komiteto su ta sąlyga, jei valdžia išleis jį dirbti į misijas — Ukrainą ar Moldaviją. Jei norite, kad kita respublika priimtų jus į misijas, privalote dabar pat parašyti pareiškimą", — kalbėjo tardytojas Rainys. Kun. K. Žilys parašė pareiškimą, pakartodamas, kad iš komiteto pasitrauks su sąlyga, jei bus įvykdytas jo prašymas dėl misijų.
Vėliau tardymuose TTGKK nariams buvo rodoma kun. K. Žilio atsistatydinimo pareiškimas, nenurodant atsistatydinimo priežasties.
* * *
Josvainiai (Kėdainių raj.). 1983 m. birželio 28-29 d.d. Vilniaus saugumo komitete buvo tardomas TTGK komiteto narys, Josvainių parapijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas. Tardymo metu kun. L. Kalinauskas į daugelį klausimų atsisakė duoti parodymus, nes patys klausimai buvo neteisingi, kaip pvz.: „Ką galite pasakyti apie šmeižikiškus TTGK komiteto dokumentus?" Kunigą Sigitą Tamkevičių tardomasis apibūdino kaip uolų ir pamaldų kunigą. Po tardymo protokolo kun. L. Kalinauskas pasirašyti atsisakė. Tardymas truko apie 5 valandas. Birželio 29 d. tardytojas Rainys kalbinėjo kun. L. Kalinauską atsisakyti Komiteto veiklos ir raštu atsistatydinti iš jo, nes priešingu atveju jam gresia suėmimas kaip ir kun. Alfonsui Svarinskui bei kun. Sigitui Tamkevičiui. į pagalbą perauklėti kun. L. Kalinauską buvo atėję dar du čekistai, šie bandė aiškinti BK 17 straipsnį, kalbėjo, kad, atsisakius nusikalstamų veiksmų, nebaudžiama ir t.t. Po dviejų valandų, nieko nelaimėję, čekistai pažadėjo rugpiūčio 12 d. atvažiuoti į Josvainius, o iki to laiko kun. L. Kalinauskas privalo apsispręsti.
* * *
Šiuo metu KGB nuolat tardo ir kitus TTGK komiteto narius, įvairiausiais būdais šantažuodami, kad jie kuo greičiau išstotų iš TTGKK.
* * *
Kirdeikiai (Utenos raj.). 1983 m. liepos 11 d. Vilniaus saugume buvo tardomas Kirdeikių parapijos klebonas kun. Zenonas Navickas. Tardytojas įrodinėjo, kad kun. Z. Navickas nemoka klebonauti; kaltino, jog savo pamoksluose šmeižia valdžią, barė, kam gina kun. Alfonsą Svarinską ir kun. Sigitą Tamkevičių, platina jų nuotraukas. Baigiantis tardymui, čekistas perskaitė kun. Z. Navickui raštišką įspėjimą, kuriame nurodyta, kad, jei ir toliau taip elgsis, jam bus iškelta baudžiamoji byla. Po įspėjimu kun. Z. Navickas nepasirašė.
* * *
Krikštonys (Lazdijų raj.). 1983 m. birželio 29 d. iš darbavietės į Lazdijų milicijos skyrių buvo iškviestas Vladas Tamkevičius. Čia saugumo darbuotojas jam išrašė šaukimą į Vilnių dalyvauti liudininku suimto brolio kun. Sigito Tamkevičiaus byloje. Kartu buvo išrašytas šaukimas tardymui ir broliui Albinui Tamkevičiui, gyvenačiam Seirijuose.
1983 m. birželio mėn. 30 d. Vilniaus saugume Vladą ir Albiną Tamkevičius tardė tardytojas V. Baumila. Tardytoją domino, kas paskatino brolį Sigitą tapti kunigu, iš kur jis gaudavo knygų, ar dažnai atvažiuodavo, ar nebuvo nervingas, ką kalbėjo per dukters Birutės jungtuves ir t.t. Tardymas truko maždaug tris valandas.
* * *
Kaunas. 1983 m. liepos pradžioje Kauno saugume buvo tardomas Jonas Tamkevičius. Tardytojas klausinėjo, kas brolį paskatino rinktis kunigo kelią, iš kur gaudavo knygų, kas jį rėmė, kai mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir t.t. Tardymo metu buvo bandoma aiškinti broliui, kad kun. Sigitas Tamkevičius šmeižė valdžią. JonasTamkevičius tai paneigė, pareikšdamas, kad jie visi iš mažens buvo mokomi pareigingumo. Brolis nieko nešmeižė, tik stengėsi sąžiningai eiti kunigo pareigas.
Vilkaviškis. Liepos 5 d. į Vilkaviškio saugumo būstinę pas tard. V. Baumila buvo iškviestas vilkaviškietis 10 kl. mok. Arvydas Juška. Berniukas dėl savo religinių pažiūrų yra patyrės daug skaudžios neteisybės, todėl tardymą ignoravo — į klausimus beveik neatsakinėjo, pasirašyti po protokolu kategoriškai atsisakė. Toks jaunuolio užsispyrimas erzino saugumiečius, neišleido pietų, sakydami: „Sėdėsi čia tol, kol pasirašysi".
* * *
Kybartai. Liepos 6 d. iš namų į Kybartų milicijos būstinę Vilkaviškio saugumietis V. Kanonenko ir Vilniaus KGB darbuotojas V. Baumila tardymui nusigabeno Kybartų K. Donelaičio 10 kl. mok. Audronę Juraitę. Mergaitę lydėjo jos brolis Evaldas Jūras.
Audronė buvo klausinėjama apie Kybartų kleboną kun. S. Tamkevičių. Jai įrodinėjo, kad klebonas per pamokslus šmeižė mokytojus, sakydamas, jog jie diskriminuoja tikinčius mokinius.
Audronė pateikė visą eilę konkrečių diskriminacijos dėl religinių įsitikinimų pavyzdžių, tačiau nė vienas iš jų į protokolą nebuvo įrašytas.
Bet pats tardytojas V. Baumila, supykęs, kad Audronė atsisako pasirašyti po protokolu, pagrasė, jog ji su tokiom pažiūrom į aukštąją mokyklą neįstos.
Mergaitė atsakė, kad mokykloje ją jau baigia įtikinti, jog tikrai visi keliai į aukštąsias mokyklas tikinčiam jaunimui uždari, todėl nepergyvena ir nesiruošia niekur stoti, nors mokosi gerai. „Eisiu dirbti prie bažnyčios", — paaiškino Audronė.
Pamatęs, kad neišgąsdino, V. Baumila pareiškė: „Jei dabar nepasirašysi, — mes tave į Vilnių išsivešime penkiolikai metų, tai išmoksi pasirašyti".
Nepadėjo nei šis grasinimas. Teko pasitenkinti protokolu be parašo.
* * *
Kybartai. Liepos 14 d. į namus pas Kybartų K. Donelaičio vid. m-los 9 kl. mokinę Aušrą Karaliūtę atvyko pavardės nepasisakęs Vilniaus KGB tardytojas ir Vilkaviškio saugumietis V. Kanonenko.
Tuo metu mergaitė namuose buvo viena, tačiau nepasimetė. Pirmiausia pareiškė, kad kalbės tik su vienu tardytoju ir V. Kanonenką paprašė išeiti iš kambario. Po to kategoriškai pareiškė: „Į klebono kun. Sigito Tamkevičiaus bylą liečiančius klausimus neatsakinėsiu". Tardytojas gąsdino, jog už tai gali ją teisti. Aušra atsakė: „Teiskite". Tuomet tardytojas kilniaširdiškai jos „pasigailėjo".
Dėl tvirto Aušros būdo tardymas neįvyko ir protokolo nesurašė. Nieko nepešęs, tardytojas išeidamas pareiškė: „Visi jūs nusistatę prieš tarybų valdžią, net ir tavo šunys nuteikti prieš mus" (mat tuo metu, pajutę svetimus žmones, piktai lojo du Aušros šuniukai).
* * *
Kybartai. Liepos 6 d. saugumo darbuotojai namuose tardė kybartietę Ferencienę. Į klausimą, kaip ji gali apibūdinti kun. Sigitą Tamkevičių, moteris su ašaromis akyse pasakė: „Jei ne mūsų klebonas kun. S. Tamkevičius, galbūt šiandien mano vaikai būtų tapę valkatomis ir kalėjime sėdėtų. Tik jo dėka jie išaugo gerais ir sąžiningais. Ir jei būtų galima, aš mielai sutikčiau, kad šiandien pat jūs mane areštuotumėte ar prie sienos statytumėte sušaudymui, kad tik paleistumėte kun. S. Tamkevičių. Juk, jei aš mirčiau, tai tik du vaikai liktų našlaičiais, o dabar visa parapija ir net visa Lietuva neteko gero tėvo. Mes visi tapome našlaičiais. Kas dabar mus gins?"
Ferencienė papasakojo visą eilę diskriminacijos dėl tikėjimo faktų, iškėlė aikštėn jai žinomus partijos darbuotojų nusikaltimus, tačiau ir šį kartą saugumo darbuotojas į protokolą įrašė tik jiems rūpimus parodymus, visa kita praleido negirdomis.
Ferencienė po protokolu nepasirašė.
* * *
Kybartai. Birželio 16 d. į Kybartų K. Donelaičio vid. m-klą tardymui buvo kviečiama 11 kl. mokinė Vida Merkevičiūtė. Į tardymą neatvyko.
Birželio 17 d. apgaulės būdu iškviesta į mokyklą — jai įteikė oficialų šaukimą, pagal kurį to paties mėnesio 20 d. ji turėjo atvykti į Vilniaus KGB tardymui pas tardytoją V. Baumila. Kad ji tikrai atvyktų, mokyklos direktorius paskyrė mokytoją, privalėjusį Vidą palydėti į saugumo būstinę, tačiau mergaitė palydos atsisakė ir nuvyko viena.
Tardymo metu kalbėjo mažai. Po protokolu nepasirašė.
* * *
Virbalis (Vilkaviškio raj.). Birželio 16 d. Vilniaus m. KGB darbuotojas Vidas Baumila pasiėmęs iš namų ir nusigabenęs į Virbalio vid. m-klą, tardė Virbalio vid. m-klos 10 kl. mok. Joną Depšį ir tos pačios mokyklos 9 kl. mok. Liną Žebertavičiūtę. Klausė, ar pažįsta kun. S. Tamkevičių, ar pasirašė po pareiškimais dėl jaunimo persekiojimo, dėl kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus išlaisvinimo, kur susipažino su pareiškimų tekstais?
Mokiniai savo parašų neišsigynė.
* * *
Vilkaviškis. Birželio 26 d. į Vilkaviškio raj. esančią moksleivių darbo ir poilsio stovyklą atvyko Vilkaviškio m. KGB darbuotojas Masalskis ir Vilniaus m. saugumietis V. Baumila. Jie klasta išsikvietė čia dirbusią Vilkaviškio V. Vitkausko vid. m-klos 8 kl. moksleivę Jūratė Alkevičiūtę. Mergaitei buvo pasakyta, kad turinti telefonu pasikalbėti su tėvais. Išvydusi saugumiečius, Jūratė pasipiktino surežisuotu melu ir atsisakė kalbėti, o vėliau pareikalavo iškviesti jos tėvus, nes esant nepilnametė ir be tėvų žinios nieko nekalbės.
Tada tardytojas V. Baumila iškvietė stovykloje buvusią mokytoją.
Į klausimą, ar tikrai yra jos parašas po pareiškimu dėl jaunimo persekiojimo, Jūratė atsakė:
— Kokios jums dar gali kilti abejonės — mano ar ne mano parašas. Matote, kad pasirašiau pilnu vardu, pavarde ir dar parašą padėjau. Saugumiečiai stebėjosi mergaitės drąsa, vadino ją kietu riešutu, labai supyko, kai tardymo pabaigoje atsisakė pasirašyti po protokolu.
* * *
Vilnius. 1983 m. gegužės 6 d. apie 11 val. gatvėje saugumiečių ir milicininkų melagingai apkaltinta spekuliacija buvo sulaikyta į kun. Alf. Svarinsko teismą atėjusi vilnietė, restorano „Dainava" konditerė Joana Bukaveckaitė. Išsiaiškinę sulaikytosios asmenybę, čekistai nusivedė J. Bukaveckaitę į gretimai stovėjusį autobusą tardymui. Saugumiečius domino, ar J. Bukaveckaitė vienuolė, ar giliai įsinarpliojusi į kun. Alf. Svarinsko veiklą (Jų žodžiais tariant, politiką), ar moka spausdinti mašinėle, skaito „Kroniką", „Aušrą" bei kitus pogrindžio leidinius? Teiravosi, ar dažnai lankosi Šiluvoje, Kybartuose, ar pažįsta Birutę Briliūtę bei Zitą ir Onutę Šarakauskaites? Tardymo metu J. Bukaveckaitei buvo grasinama paromis, pašiepiančiai vadinama kun. Alf. Svarinsko gynėja. į klausimus, liečiančius jos įsitikinimus, šeimą ar pažįstamus, J. Bukaveckaitė neatsakinėjo. Už tai ją žadėjo nubausti paromis. „Tavo tylėjimą mes laikome tiesos patvirtinimu (saugumo kaltinimų patvirtinimu — red.)", — kalbėjo čekistas.
Tardymo pabaigoje saugumietis grasino J. Bukaveckaitei, kad jei antrą kartą susitiks Šiluvoje, Kybartuose ar Viduklėje, jo žodžiais tariant, išsipirks tik tėvų kailiu, vėliau pridurdamas, kad fiziškai tėvų nelies.
Po dviejų valandų trukusio tardymo-auklėjimo J. Bukaveckaitė buvo paleista.
* * *
Kaunas. 1983 m. gegužės 29 d. Prie Kauno arkikatedros-bazilikos tikintieji rinko parašus dėl kunigų — Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus — išlaisvinimo. Prie rinkusios parašus kaunietės Giedrės Striokaitės priėjo civiliai apsirengę trys vyrai. Vienas iš jų jėga bandė išplėšti iš Giedrės rankų pareiškimo tekstą, po kuriuo jau buvo pasirašę apie 40 žmonių; kiti du, neprisistatę ir neparodę jokio dokumento pagriebė ją už rankų ir nutempė į Požėlos raj. milicijos skyrių. Čia vienas iš saugumiečių iškrėtė G. Striokaitės rankinuką; pasirašė pavardę, adresą bei darbavietę. Neatitikus adresui (jų aparatai rodė ankstyvesnį Giedrės adresą), čekistai pareikalavo paso. Tardomoji paso su savimi neturėjo. Saugumiečiai ruošėsi pasiimti jos buto raktą ir nuvažiavę patys susieiškoti jiems reikiamus dokumentus. Kategoriškai pasipriešinus tokiam saugumiečių šeimininkavimui, G. Striokaitė milicijos mašina buvo nuvežta į namus. Išeidami įsakė, kad mergina rytojaus dieną 10 val. būtinai prisistatytų į Požėlos raj. VRS 21 kabinetą. Jokio raštiško kvietimo atvykti į tardymą nepaliko.
Sekančią dieną G. Striokaitė nenuvyko į milicijos skyrių, o išėjo į darbą. (Ji dirba Kauno miesto greitosios pagalbos punkte felčere). Apie 14 val. į darbą prisistatė įpykęs milicininkas, Giedrė buvo iškviesta pas ligonį. Milicininkas griežtai pareikalavo, kad ji iki 17 val. prisistatytų į Požėlos raj. milicijos skyrių. Ten jos laukė civiliai apsirengęs vidutinio amžiaus vyras. Tardomajai pasiteiravus pavardės, saugumietis, neparodęs jokio dokumento, atkirto: „Petraitis Juozas".
Čekistas, tariamasis J. Petraitis, pareiškė G. Striokaitei, kad ji į milicijos skyrių iškviesta dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaltino, kad gatvėje kėlė sąmyšį, tampė žmones už skvernų pasirašyti, plūdo pasirašančius. Visa tai grubiai išgalvotas melas, kurį čekistas kartas nuo karto kartojo viso tardymo metu.
Tardymo metu iškviestoji buvo apklausinėta, ar neturi užsienyje giminių, ar neteista, kur dirba tėvai ir t.t. G. Striokaitei, paprašius greičiau eiti prie reikalo, nes jos laukia ligoniai, pradėjo klausinėti, kas liepė rinkti parašus, kur gavo pareiškimo tekstą, vėliai pradėjo nagrinėti kiekvieną teksto sakinį, klausinėti, iš kur pažįsta kalinamus kunigus ir žino, kad jie uoliausi Lietuvos kunigai ir t.t. G. Striokaitė paaiškino, kad paskui niekšus neina minios žmonių, be to, visi gerai žino, kaip atrodė parapijos prieš ateinant dirbti šiems kunigams ir kaip jos atrodo dabar.
Čekistas bandė įtikinti Striokaitę, kad žmonės piktinasi parašų rinkimu. Galiausiai pareiškė, kad apskritai parašų rinkimui reikia gauti specialų leidimą. Saugumietis reikalavo, kad G. Striokaitė milicijos viršininko vardu parašytų paaiškinimą, nurodant, kodėl pažeidė viešąją tvarką, kas liepė rinkti parašus, ar pilnai sutinka su pareiškimo tekstu ir ką galvoja daryti panašiai progai pasitaikius. Paaiškinime G. Striokaitė nurodė, kad ją, berenkant parašus prie arkikatedros bazilikos, užpuolė trys vyrai, kurie, nieko nepaaiškinę, nusitempė į milicijos skyrių, o kaltinimą viešosios tvarkos pažeidimu laiko neteisingu, su pareiškimo tekstu sutinka ir toliau, reikalui esant, gins kunigus.
Tardymo pabaigoje čekistas dėjosi labai geru, norinčiu padėti, išdrįso kalbėti net apie tikėjimo laisvę. G. Striokaitei paaiškinus, kad ji neturi laiko panašiems pokalbiams, nes jos laukia ligoniai, saugumietis, pažadėjęs dar susitikti, tardomąją paleido. Tardymas truko maždaug dvi valandas.
Birželio 20 d. Kauno miesto greitosios pagalbos punkto patalpose, kur turėjo būti apsvarstytas G. Striokaitės elgesys, susirinko: vyr. gyd. Jarašienė, pavad. Sasnauskienė, vyr. med. felč. Girdauskienė, gydytojos — Romanskienė, Jurevičienė, Maskaliova. Vyr. gydytoja perspėjo G. Striokaitę, kad ši savo elgesiu padariusi nemalonumų darbavietei, įtikinėjo, jog nereikėtų kištis į tokius dalykus. G. Striokaitė pasakė, kad „pasitaisyti" nepažada, nes viską jau anksčiau yra gerai apgalvojusi.
* * *
Adakavas (Tauragės raj.). 1983 m. gegužės 27 d. Adakavo parapijos klebonas kun. Valentinas šikšnys buvo iškviestas pas rajono prokurorą Remeiką (kabinete buvo ir Tauragės raj. saugumo viršininkas). Prokuroras Remeika padavė kun. V. Šikšniui susipažinti su raštišku įspėjimu dėl nepilnamečių religinio mokymo. Kunigui V. Šikšniui buvo pagrastina BK 143 str.
