Vilnius. 1983 m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono Liaudies teisme buvo teisiamas Jonas Sadūnas. Teisėjas — G. Leonovas, prokuroras — S. Pumputis, tarėjai — G. Klimkienė, V. Korkut, sekretorė — S. Burokienė.
Teismo pradžioje Sadūnas pareiškė, jog nesutinka, kad jo žmona, nieko nežinanti apie šią bylą, pakviesta liudininke (Marytė Sadūnienė, kad negirdėtų liudininkų parodymų, turėjo liudyti paskutinė). Teisėjas J. Sadūno reikalavimą atmetė, o į kaltinamojo atsisakymą kalbėti teismo proceso metu tol, kol nebus salėje žmonos, pareiškė, kad teismo posėdį gali pravesti ir be J. Sadūno dalyvavimo.
Jonas Sadūnas su šeima
Teismo pradžioje teisėjas perskaitė kaltinamąją išvadą, paruoštą Vilniaus raj. prokuroro padėjėjos R. Juciūtės. Atsakydamas į teisėjo pateiktus klausimus, J. Sadūnas kaltu šmeižimu neprisipažino, nurodydamas, kad apie Vilniaus raj. Vokės eksperimentinio ūkio direktorių Petrą Dūkštą yra parašęs dvi informacijas, kurių viena yra byloje, o antra dingusi. Kitų 17 byloje esančių informacijų nerašęs, jos parašytos raštu daugiau ar mažiau panašiu į jo rašyseną. Teisiamasis pareiškė, kad pareiškimai lietė ne jo asmeninius tikslus, o ūkio ir darbuotojų gerovę, ir jis, kaip atsakingas darbuotojas, atidavęs šiam ūkiui 5 savo gyvenimo metus, negalėjo nejausti atsakomybės už ūkio vertybių apsaugą. Žinomai melagingų prasimanymų pareiškimuose nebuvo. Be to, pridūrė, kad informacijose nurodyti faktai komisijų nebuvo nei paneigti, nei patvirtinti, todėl ir negali būti kvalifikuojami kaip šmeižtas. Vieni faktai komisijų neišaiškinti, kitus faktus patikrinti veik neįmanoma — sunaikinti pirminiai ūkio dokumentai.
Į teismą buvo pakviesti 9 liudininkai, iš kurių į procesą atvyko 7. Visi jie, J. Sadūno žodžiais kalbant, buvo specialiai prokuroro padėjėjos R. Juciūtės parinkti, galintys įrodyti tik tuos 7 jam primestus kaltinamus faktus, kurių J. Sadūnas nerašė.
Po liudininkų apklausos prokuroras S. Pumputis pareiškė, kad Jono Sadūno kaltė įrodyta pagal LTSR BK 132 str. II d. ir paprašė teisiamajam paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant bendro režimo pataisos darbų kolonijoje.
Vykstant teismo procesui, nedidelė salė buvo apšviesta galingais prožektoriais kurių dauguma buvo nukreipti į J. Sadūną. J. Sadūnas pareiškė, kad „čia teismas, o ne cirkas", ir paprašė teisėją, kad nefilmuojant būtų išjungti prožektoriai, nes labai karšta ir nieko nematąs.
Filmavimas vyko vadovaujant KGB darbuotojams, todėl teisėjas tylėjo (prožektoriai nebuvo išjungti). Viso teismo proceso metu jautėsi KGB atstovų pastangos pažeminti J. Sadūną ir jo pažįstamus, atvykusius į teismo salę. KGB atstovas, nurodydamas, ką filmuoti, net pirštu parodė į tą pusę, kur sėdėjo J. Sadūno žmona Marytė Sadūnienė su dviem pažįstamomis moterimis; pertraukų metu salėje šniukštinėjo saugumiečiai.
J. Sadūno gynimosi kalba:
Šis teisminis susidorojimas su „nepriimtinu asmeniu", — kalbėjo J. Sadūnas, — nepakels autoriteto nei teismo užsakovams, nei jo vykdytojams. Seniai nebetikiu tarybiniu teisingumu, o dabar praktiškai tenka tuo įsitikinti. Jei teismas būtų objektyvus, tai man turėtų būti paskirtas naujas tardytojas šiai baudžiamajai bylai peržiūrėti. Vilniaus rajono prokuroro padėjėjos R. Juciūtės neobjektyvumas, ruošiant šią bylą, buvo per daug jau ryškus. Mano atžvilgiu R. Juciūtė buvo tikrąja to žodžio prasme prokurorė ir kaltintoja, kai direktoriaus Petro Dūkšto atžvilgiu — advokatė ir gynėja.
Tuo aiškiai įsitikinau 1983 m. sausio 31 d., akistatos metu su P. Dūkštu, kai šis, garsiai galvodamas, kelis kartus keitė savo parodymus, o R. Juciūtė tendencingai užrašydavo tik P. Dukštui naudingus parodymus. R. Juciūtė, nesilaikydama kaltinamojo šaukimo tvarkos, kelis kartus pažeidė LTSR BK 163 straipsnį. (Buvo pažeistas ir LTSR BPK 165 str., kai J. Sadūnui turint nedarbingumo lapelį, R. Juciūtės nurodymu, į namus atvesdinti J. Sadūną tardymui į Vilniaus raj. prokuratūrą, atvyko milicijos darbuotojas — red.).
Gynimosi kalboje J. Sadūnas nurodė, kad R. Juciūtė, nenorėdama tiesiogiai pažeisti LTSR BPK 163 str., gaudavo iš gydytojos G. Urbonavičienės reikiamas pažymas, kad, ir turėdamas nedarbingumo lapelį, kaltinamasis gali dalyvauti tardymuose, o taip pat 1983 m. kovo 29 d. turėjusiame įvykti teisme. Kam tada reikalingos gydytojų komisijos, nedarbingumo lapeliai, kai jie netenka juridinės galios? — paklausė teismo J. Sadūnas.
1983 m. kovo 28 d., — kalbėjo J. Sadūnas, — buvau paguldytas į Pabaltijo Geležinkelio Vilniaus apygardos ligoninės chirurginį skyrių. Nuo balandžio 18 d. beveik kas dvi dienos ligoninės vyr. gydytojai Petrulienei skambindavo sveikatos apsaugos skyriaus gydymo sekretoriaus vedėjas Klevečka, teiraudamasis, kokia mano sveikatos būklė ir t.t. 1983 m. vasario 17 d. Pabaltijo Geležinkelio Vilniaus apygardos ligoninėje man turėjo daryti trūkio operaciją. Tos pačios dienos 12 val. į minėtą ligoninę atvykusi Vilniaus raj. prokuroro padėjėja R. Juciūtė pareiškė, kad šiandien turiu susipažinti su man iškelta baudžiamąja byla. Kadangi belaukdamas operacijos buvau susijaudinęs ir negalėjau reikiamai susikaupti, paprašiau R. Juciūtės, kad su baudžiamąja byla leistų susipažinti kitą dieną, nes dėl R. Juciūtės atvykimo į ligoninę operacija buvo atidėta iki vasario 21 d. R. Juciūtė užprotestavo, sakydama, kad reikia skubėti, baigiasi visi bylai vesti leisti terminai, todėl kitą kartą atvykti negalės. Per dvi valandas baudžiamąją bylą tik perverčiau — dėl nuovargio ir negalėjimo susikaupti bei laiko stokos neturėjau galimybės nuodugniai, detaliai su byla susipažinti. Nežiūrint viso to, baudžiamojoje byloje pastebėjau daug netikslumų, prieštaravimų, faktai nevienodai nustatyti tikrinusių komisijų pažymose. Kai kurie mano aprašyti faktai visai netikrinti dėl jų senumo, pirminių dokumentų sunaikinimo ir t.t. Iš 10 man priskirtų faktų, 7 buvo rašyti kitų asmenų, bet kaltinamojoje išvadoje inkriminuojami kaip mano. Prokuroro pavaduotoja R. Juciūtė sąmoningai neobjektyviai ir neteisingai surašė kaltinamąją išvadą, kad suklaidintų teismą.
Savo gynimosi kalboje J. Sadūnas nurodė, kad, kai 1980 m. liepos 9 d. jo sesuo Nijolė Sadūnaitė sugrįžo iš Sibiro į Vilnių, buvo pilnai nutrauktas laiškų, banderolių, siuntinių gavimas iš užsienyje gyvenančių bičiulių. (Ir vis dėl to Vakarų Vokietijoje gauta nemažai J. Sadūno pavarde pasirašytų patvirtinimų apie tariamą registruotų laiškų įteikimą. Per paskutinius trejus metus N. Sadūnaitė ir J. Sadūnas iš užsienio gavo tiktai 6 neregistruotus laiškus, kurių 3 buvo be siuntėjų adresų. Nebuvo gautas nė vienas registruotas laiškas iš užsienio, o tuo pačiu ir patvirtinimų apie registruotų laiškų įteikimą J. Sadūnas nepasirašė, o už jį pasirašė KGB darbuotojai. — red.).
Ginamojoje kalboje J. Sadūnas smulkiau kalbėjo ir apie 1982 m. spalio 11 d. jo bute KGB darbuotojų elgesį kratos metu. 1982 m. lapkričio 18 d. prasidėjusią istoriją Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. (Žr. „LKBK" 56).
J. Sadūnas, nurodydamas konkrečius faktus iš savo patirties, atkreipė teismo dėmesį į tikinčiųjų mokinių diskriminaciją Lietuvoje.
Žmogus laisva valia pasirenka sau kelią. Kokiu keliu man skirta eiti? Jei VSK darbuotojai norės, galės mane sunaikinti po pusės metų ar dar anksčiau. Todėl bausmės laikas čia nebeturi reikšmės. Svarbu pasitikėti Dievo Apvaizda. Jaučiu, kad man bus pasiūlytas kankinio kelias, tik nežinau, kiek Dievas duos valios ir stiprybės jį priimti, ir todėl prašau visų melstis už mane.
Prieš paskelbiant teismo nuosprendį, į salę, kur sėdėjo J. Sadūnas, jo žmona ir pažįstami, atėjo milicininkas ir grubiai išsivedė dvi moteris, J. Sadūno pažįstamas. Moterys buvo nuvestos į netoliese esantį milicijos skyrių ir iškrėstos, pažeidžiant bet kokį teisėtumą ir bendrą žmonių kultūrą (milicininkai neturėjo net kratai daryti orderio).
Nuosprendis. J. Sadūnas pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LTSR BK 132 str. II d. ir nubausti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atliekant bausmę bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
1983 m. gegutės 31 d. Vilniaus raj. Liaudies teismo sekretorė S. Burokienė leido J. Sadūnui susipažinti su gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio protokolu. Pasirodo, sekretorė S. Burokienė, protokoluodama teismo posėdį, padarė nemažai netikslumų, pakeitimų, bei įvairių praleidimų. Protokole iškraipytas ir pakeistas J. Sadūno žmonos Marytės Sadūnienės liudijimas. Iš P. Dukštui ir jo žmonai J. Dukštienei J. Sadūno pateiktų klausimų teisiamojo posėdžio protokole užprotokoluoti tik kai kurie. J. Sadūno gynimosi kalba tęsėsi maždaug valandą laiko — minėtame protokole užrašyti tik trys neesminiai sakiniai, o paskutinis žodis sutrumpėjęs iki vieno sakinio.
Po teismo J. Sadūnas padarė kasacinį skundą LTSR Aukščiausiam teismui. LTSR Aukščiausias teismas nusprendė bausmę sušvelninti — turimomis žiniomis lageris pakeistas laisvomis statybomis.
