Tarybų Sąjungos ATP Prezidiumui — Jurijui
Andropovui
Nuorašas: Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų
Valdytojams
Kaišiadorių Vyskupijos kunigų
Pareiškimas
Mums kelia susirūpinimą paskutiniu metu spaudoje pasirodę pikti išpuoliai prieš religiją. Lietuvos KP pirmojo sekretoriaus P. Griškevičiaus kalboje sakoma: „Reikia visokeriopai stiprinti internacionalinio ir patriotinio auklėjimo ryšį su kova už religinių atgyvenų likvidavimą"
(LKP 2-me plenume Vilniuje 1981 m. birželio 17 d.). Prieš religiją ir gerus kunigus raštiškai yra pasisakęs ir KP sekretorius L. Šepetys, o Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis griežtai reikalauja, kad būtų vykdomi LTSR ATP 1976.VII.28 d. patvirtinti Religinių susivienijimų nuostatai.
Lietuvos katalikų dvasininkija mielai sveikintų normalius santykius tarp LTSR Vyriausybės ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Mes ir mūsų tikintieji neatsisakome vykdyti teisėtų tarybinės vyriausybės reikalavimų, kurie neprieštarauja Romos Katalikų Bažnyčios dogmoms ir moralei. Mes pasiryžę kartu su ja kovoti prieš moralines blogybes mūsų tautoje: alkoholizmą, šeimų irimą, chuliganizmą, negimusios gyvybės žudymą, ypač plačiai paplitusią, vyriausybei legalizavus — abortus.
Tačiau dar kartą pabrėžiame, kad mes neturime teisės ir negalime vykdyti Religinių susivienijimų nuostatų, kadangi tai nesiderina su mūsų sąžine. Kai kurie tų nuostatų straipsniai nesiderina su Kristaus Evangelija, su Vatikano II Susirinkimo nutarimais, o taip pat su TSRS Konstitucija, Lenino direktyvomis iš 1918.1.23 d., Kompartijos nurodymais iš 1954.XI.10 d., su Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, Helsinkio Baigiamojo Akto nutarimais, kuriuos pasirašydama Tarybų Sąjunga įsipareigojo visus savo įstatymus priderinti prie Helsinkio deklaracijos nuostatų.
Todėl pareiškiame:
Mes neturime teisės Romos Katalikų Bažnyčios vyskupijų ir parapijų valdymą atiduoti civilinei valdžiai ar eilinių tikinčiųjų sudarytiems komitetams, nes Katalikų Bažnyčioje paties Viešpaties Jėzaus Kristaus yra įstatyta hierarchinė santvarka (Mt. 16, 18-19). Bažnyčią valdo Popiežius, vyskupai ir jų padėjėjai kunigai. Tą patį sako Vatikano II-jo „Lumen gentium" (str. 10, 19, 20, 22); Codex Iuris Canonici (can. 218, 219, 329, 451). Minėtų kanonų pažeidimas baudžiamas atskyrimu nuo Bažnyčios (žr. can. 2333 ir 2334 § 2).
Mes, kunigai, įpareigoti skelbti Evangeliją pamokslais ir katekizacija (Vatikano II „Christus Dominus", Nr. 14; can. 1329 ir 1330). šios pareigos atlikimą, ypač kur valstybė atskirta nuo Bažnyčios, tvarko ne civilinė valdžia, o tiktai vyskupas (can. 1337).
Mes įpareigoti ir negalime atsisakyti teikti sakramentus prašantiems, ypač ligoniams ir mirštantiems, kiekvienoje vietoje, neatsižvelgiant į mūsų aptarnaujamos vietos ribas (can. 882).
Mes prašome ir reikalaujame panaikinti civilinės valdžios nustatytą Kauno Kunigų seminarijos auklėtinių limitą, nes pagal kanonus (can. 1352 ir 1357) vyskupai ir vyskupijų valdytojai savo nuožiūra priima kandidatus į kunigų seminariją, skiria dėstytojus ir prižiūri mokymą bei auklėjimą.
Mes reikalaujame, kad nebūtų daroma iš vyriausybės pusės kliūčių Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams laisvai ir tik savo nuožiūra, be Lietuvos Religijų reikalų tarybos įgaliotinio sutikimo, skirti dvasininkus įvairioms dvasinėms pareigoms (can. 147 § 2, 152, 455 § D.
Mes reikalaujame, kad tarybiniai valdžios pareigūnai mums, kunigams, netrukdytų aplankyti savo tikinčiųjų, jeigu jie to prašo. Lankymo pareigą mums uždeda Bažnyčios kanonai (can. 467 § 1). ir Kaišiadorių vyskupijos Sinodo nutarimai. Dabar gi lankymas yra uždraustas. Pavyzdžiui, tarybiniai pareigūnai trukdė kunigams aplankyti savo tikinčiuosius Alytuje, Kapsuke, o Prienuose kun. Antanas Gražulis buvo net nubaustas administracine tvarka.
Mes reikalaujame, kad Ordinarai laisvai galėtų lankyti savo vyskupijos parapijas.
Aukščiau išvardytas pareigas mums, Lietuvos katalikų dvasininkams, uždeda Katalikų Bažnyčios kanonai, Santarybų ir Sinodų nutarimai. Tuo tarpu Religijų susivienijimų nuostatai šias pareigas mums atlikti draudžia. Kokias sankcijas tarybinė valdžia mums betaikytų, mes turime elgtis pagal šv. Rašto nurodymą: „Dievo reikia labiau klausyti negu žmonių" (Apd. 5.29).
Katalikų Bažnyčios normalius santykius su Lietuvos tarybine valdžia nuolatos drumsčia grubi tikinčiuosius įžeidžianti antireliginė propaganda, tarybinių pareigūnų išsišokimai, tikinčiųjų diskriminavimas darbovietėse, tarnautojų, mokytojų, moksleivių persekiojimas už religinių pareigų atlikimą; kryžių naikinimas, švč. Sakramento išniekinimai, bažnyčių uždarinėjimai, bažnyčių ir kunigų apiplėšimai. Tikintieji ir dvasininkai buvo labai įžeisti dėl kelis kartus sunaikinto Kryžių kalno (Šiaulių raj. Jurgaičių km.) ir Alkakalnio arba Panų kalno nusiaubimo (Telšių raj. Pasruojės km.). Vilniaus arkikatedra paversta paveikslų galerija, šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje — ateistiniu muziejumi, Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia — filharmonijos sale, nors Klaipėdos tikintieji neturi kur melstis.
Artinantis įžymiems jubiliejams — 500 m. nuo šv. Kazimiero mirties (1984 m.) ir 600 m. nuo krikščionybės įvedimo Lietuvoje (1987 m.) — Lietuvos kunigai ir tikintieji laukia iš Partijos ir Vyriausybės geros valios gestų:
1) grąžinti katalikams uždarytas ir atimtas bažnyčias, o ypač Vilniaus arkikatedrą, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos Taikos Karalienės Bažnyčią;
2) uždrausti naikinti istorines-religines vertybes: kryžius, koplytėles, paminklus; uždrausti naikinti tikinčiųjų gerbiamas ir šventomis laikomas vietas;
3) 1976 m. liepos 28 d. priimtus Religinių susivienijimų nuostatus pakeisti taip, kad jie derintųsi su Katalikų Bažnyčios kanonais, tokiu būdu sudarant kunigams ir tikintiesiems sąlygas jų laikytis;
4) grąžinti į pareigas jau daugiau kaip 20 metų be teismo ištremtą į Žagarę Vilniaus arkivyskupijos vysk. Julijoną Steponavičių;
5) Peržiūrėti prievartos ir apgaulės būdu parapijos komitetams primestas su valdžia sutartis;
6) įspėti rajonų ir apylinkių pareigūnus nutraukti kunigų ir tikinčiųjų diskriminaciją, nes tikintieji sudaro didžiąją Lietuvos gyventojų dalį ir pasižymi sąžiningu darbu; jie neturėtų būti netaktiškais pareigūnų veiksmais skatinami neigiamai žiūrėti į tarybinę valdžią.
7) leisti pasistatyti bažnyčias besikuriančiuose miestuose, o taip pat augančių miestų mikrorajonuose;
8) leisti atlikti religines apeigas mirusiems; šarvuoti skirtose vietose.
Atsakymą į mūsų raštą laukiame atsiunčiant vienam iš pasirašiusių Kaišiadorių vyskupijos kunigų. 1983 m. vasario mėn.
Kaišiadorių vyskupijos kunigai:
L. Puzonas P. Guobys P. Krikščiukaitis
Z. Navickas K. Trimonis J. Kazlauskas
H. Misiūnas B. Klimas P. Venckus
K. Žilys S. Kiškis J. Voveris
S. Linda A. ŠatasJ. Anusevičius
P. Bingelis B. Bulika V. Avižienis
R. šalčiūnasZ. Gustainis R. Puzonas
V. Sidaras K. Pivariūnas J. Katulis
A. Ažubalis Č. KavaliauskasZ. Stančiauskas
J. Milašius Z. Červokas J. Zubrus
J. Stasiūnas J. Tomkus J. Pilka
P. Šiugžda N. Švogždys E. Kraujalis
Apie 30 parašų neįskaitomi.
