Kaunas. Artėjant 1973 m. Velykų šventėms, Kauno mokyklose buvo paskelbta — balandžio 22 būsianti komunistinė talka. Moksleiviai subruzdo. Siūlėsi dirbti kitomis dienomis, tik ne per Velykas. Kai kuriose mokyklose ši talka buvo atkelta anksčiau, o kitose. ..
1973.IV.20 Kauno II aštuonmetės mokyklos mokytoja Stanionienė gąsdino vaikus: „Per Velykas nė vienas neikite Į bažnyčią, jes tenai stovės milicija ir jus visus suims." Viena mergaitė atsiliepė: „Aš eisiu į bažnyčią su mamyte ir tėveliu — jie mane apgins nuo milicininkų!"
1973 m. Velykų rytą Kauno miesto A. Mickevičiaus vidurinėje mokykloje buvo suorganizuota lenininė talka mokyklos kieme. Vaikai buvo priversti kasti mokyklos daržą, valyti mokyklos teritoriją. Eidami po Prisikėlimo iškilmių tikintieji gėdino mokytoją: „Kaip jums negėda vaikus versti dirbti tokią dieną. Jei negerbiate mūsų švenčių, tai bent savo Leniną pagerbkite. Juk šiandien ir jo gimimo diena."
XXV vidurinėje mokykloje per Velykas į komunistinę talką iš VIII klasės neatėjo nė vienas moksleivis.
Į Komjaunimo mokykloje visą savaitę vitrinoje kabėjo skelbimas, kad sekmadienį, balandžio 22 d., būsianti talka. Mokytojams ir mokiniams prieštaraujant, talka buvo atkelta į Didįjį Šeštadienį.
II aštuonmetėje mokykloje balandžio 22 liko nenuneštos prie Lenino paminklo gėlės, nes susirinko labai mažai moksleivių.
S. Nėries mokykloje mokytojai, išleidę iš talkos mokinius anksčiau, direktorės buvo išbarti.
XII vidurinėje mokykloje paskelbus, kad balandžio 22 būsianti talka, vyresniųjų klasių moksleiviai sakėsi neateisią, todėl per Velykas turėjo „talkininkauti" tik V - VII klasių moksleiviai. Kai kuriose klasėse mokytojai vaikus gąsdino, kad neatvykusius į talką per-duosią valdžiai, į pažymėjimus surašysią nepatenkinamą elgesį ir t.t. Nedalyvavusiems per Velykas talkoje reikėjo atsinešti iš tėvų pasiaiškinimus. Mokytojai teisinosi, kad įsakymas balandžio 22 organizuoti talką atėjęs iš aukščiau.
XXX vidurinėje mokykloje ruošiamai per Velykas talkai prieštaravo mokytojai ir moksleiviai. Direktorė aiškinosi, kad potvarkis atėjęs iš švietimo skyriaus. Pradžioje gąsdino „susidoroti" su neklusniais mokiniais, o kai tai nepadėjo, gražiuoju prašė atvykti į talką. Į moksleivių dienoraščius buvo įrašyta pastaba, kad sūnus - duktė sekmadienį būtų talkoje. Nedalyvavusieji talkoje turėjo rašyti pasiaiškinimus, o jų tėvai buvo kviečiami pasiaiškinti, kodėl neleidę savo vaikų į talką.
Panemunės rajono švietimo skyriaus inspektorius Stašaitis mokytojams, siūliusiems atkelti komunistinę talką, atkirto: „Tai ką, mes taikysimės prie jų švenčių? Tegu jie taikosi prie mūsų."
Kauno miesto Partijos Komitetas siuntė pedagogus - seklius stebėti Velykų švenčių proga atėjusius į bažnyčią moksleivius ir užrašyti kunigų pamokslus. Ataskaitą sekliai privalėjo duoti raštiškai.
Šis netaktiškas komunistinės talkos organizavimas per Velykas dar kartą pademonstravo ateistų bejėgiškumą, o moksleivius privertė susimąstyti — ko vertos šitokiu keliu peršamos idėjos.
Kaunas. Artėjant R. Kalantos tragiškos mirties metinėms, Kaune jaučiamas nerimas. Gatvėse pilna milicijos ir draugovininkų. Miesto sode nuolat budi saugumo pareigūnai. Moksleiviams įsakyta gegužės 14 d. nepasirodyti Laisvės alėjoje. Dalį moksleivių planuojama metinių proga išvežti iš Kauno.
Kaunas. 1972.XII.19 Kauno XII vidurinėje mokykloje buvo sušauktas tėvų susirinkimas. Politechnikos instituto lektorius, skaitydamas ateistinę paskaitą, priekaištavo tėvams, kodėl moko vaikus" religijos. Nepakęsdami lektoriaus netaktiškumo, kai kurie tėvai garsiai pareiškė, kad lektorius liautųsi melavęs ir kalbėjęs nesąmones. Salėje kilo triukšmas. Lektorius toliau kalbėjo, kad kai kurie tėvai yra atsilikusių pažiūrų ir nesugeba teisingai auklėti savo vaikus. Gyrė vaikus, kurie „susipranta" ir laiko tėvus tamsiais ir neteisiais. Salėje kilo pasipiktinimo audra.
— Iš kur mokyklos vadovybė gavo šitokią teisę — nustatyti vaikus prieš tėvus? — paklausė vienas tėvas.
— Aš esu netikinti, bet, girdėdama tokią kalbą, pasipiktinau, — kalbėjo viena motina.
Lektorius toliau „švietė" tėvus, pasakodamas, kad vyrai negali gyventi su tikinčiomis žmonomis, o žmonos — su tikinčiais vyrais. Salėje vėl kilo didelis triukšmas. Direktorius V. Kamaitis neištvėrė ir pasiūlė, kuriems nepatinka — išeiti iš salės. Triukšmui nemažėjant, „švietėjai" turėjo apleisti salę. Išeidamas direktorius pareiškė, kad ir ateityje dėsiąs visas pastangas su-bedievinti mokinius. Jei kai kurių mokinių nepavyks perauklėti, tai charakteristikoje įrašysiąs, kad neapsišvietę ateistiškai.
Šioje mokykloje ir kitaip „šviečiami" moksleiviai, sakysime, piešimo mokytojas Mačys liepė mokiniams nupiešti ką nors antireliginio, pvz. kaip kunigai laimina kareivius, vykstančius į Vietnamą, kaip renka aukas iš pensininkų ir t.t. Kitą pamoką tiems moksleiviams, kurie šia tema nepiešė, beveik visiems surašė dvejetus, o „geriausiems" piešiniams buvo pažadėta premija.
Mokytoja M. Babeckienė skaitė šeštokams paskaitą, pasakodama, kad Kristus — legendarinis asmuo, kad seniau kunigai vaikus gąsdindavo: jei nepaklausysi kunigo, tai Dievas gali liežuvį ištraukti per pakaušį ir t.t.
Štai kokie direktoriaus V. Kamaičio vadovaujamoje vidurinėje mokykloje auklėjimo rezultatai: iš mokyklos pašalinta nėščia VIII klasės mokinė. Tais pačiais metais vieną lapkričio vakarą po pamokų piešimo kabinete patys tėvai atrado visą būrį šeštokų — berniukų ir mergaičių — nepadoriai elgiantis. Panašūs atvejai šioje mokykloje ne pirmiena.
Tėvai rimtai susirūpinę, ar galima tokiems mokytojams pavesti savo vaikų auklėjimą?
