Panevėžys. 1986 m. gruodžio mėn. Panevėžio medicinos mokyklos ateizmo dėstytoja Stanislova Stanevičiūtė paskaitos metu iš moksleivių pareikalavo, kad šie parašytų rašto darbą, kuriuo įrodytų, jog Dievo nėra. Iš rašto darbo supratusi, jog medicinos mokyklos moksleivė Neringa Dalbokaitė yra tikinti, ėmėsi aktyviai ją "auklėti". Dėstytoja S. Stanevičiūtė, pasikvietusi į Lenino kambarį, N. Dalbokaitė. piktinosi, kad Neringa, būdama tikinti, įstojo į komjaunimo organizaciją. N. Dalbokaitė paaiškino, kad, kai stojo į komjaunimą, teturėjo tik 14 metų ir buvo priklausoma nuo tėvų, kurie yra netikintys. Po šio atsakymo sekė visa eilė dėst. S. Stanevičiūtės pateiktų klausimų: "Kas pastūmėjo į religiją, iš kur ėmė literatūrą, nuo kada pradėjo tikėti, kas pirmą kartą atvedė į bažnyčią?" Tolimesniam "auklėjimui" ateizmo dėstytoja pasiteikė įprastinį bedievių ginklą — kunigų bei Bažnyčios šmeižimą ir niekinimą.
Panašūs "auklėjimai" buvo pakartoti dar keletą kartų, o nepasiekus reikiamų rezultatų, N. Dalbokaitei vakarais, nuo 18 iki 20 valandos buvo uždrausta išeiti iš bendrabučio, siekiant sutrukdyti nueiti į bažnyčią ir dalyvauti šv. Mišiose.
1987 m. vasario mėn. mokyklos vadovybė, sužinojusi, jog N. Dalbokaitės įtakoje, priėmė Krikšto sakramentą, ir jos kurso draugė Ingrida Krikštaponytė, N. Dalbokaitė. pašalino iš komjaunimo ir ėmėsi dar vėliau "auklėti". Į šį "perauklėjimo" darbą įsijungė kurso grupės vadovė dėstytoja Urbonienė.
* * *
Viekšniai (Akmenės raj.). 1987 m. spalio 11d. Viekšnių bažnyčioje buvo švenčiamas Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus. Spalio 9 d. siekdamas vaikus sulaikyti nuo bažnyčios, Viekšnių vidurinės mokyklos mokytojas Jonas Tamulevičius 7 kl. mokinius baugino, jog pats stovės prie šventoriaus vartų ir registruos einančius į bažnyčią: gąsdinimui sustiprinti pridūrė, kad mokiniai gal būt bus šalinami iš mokyklos, o tėvams uždėta didelė piniginė bauda.
* * *
Lazdijai. 1987 m. lapkričio 15 d. apie ketvirtą valandą ryto Lazdijų autobuso stotyje susirinko grupelė tikinčio jaunimo, kad, nuvykę į Vilnių, galėtų dalyvauti Marijos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose. Vaikai ir jaunimas į atlaidus vyko su tėvų žinia. Grupėje buvo ir keletas suaugusiųjų, tarp jų Lazdijų bažnyčios darbuotojas Alvydas Vainoras.
Lapkričio 11d. Alvydas Vainoras buvo iškviestas į Vykdomąjį komitetą, kur pirmininkas Kreizas jį apkaltino minėtos išvykos į Vilnių organizavimu ir liepė pasirašyti po kaltinimo aktu.
A. Vainoras, motyvuodamas, kad jokio nusikaltimo nepadarė, pasirašyti atsisakė.
Lazdijų raj. administracinė komisija, vadovaujama rajono vykdomojo komiteto pavaduotojo Leono Vanago, Alvydą Vainorą nubaudė 50 rub. pinigine bauda. Jaunimą prie Lazdijų autobusų stoties pasitiko nepilnamečių reikalų inspeckijos viršininkė Valė Jakulevičienė ir Lazdijų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Jonas Malinauskas.
Nuvykus į Vilnių ir išlipus iš autobuso, maldininkų grupelę sekė vežusio autobuso vairuotojas. Apie 9 val. vakaro, sugrįžus į Lazdijus, autobusų stotyje tikinčiuosius pasitiko mokytojas Gorochovenko ir direktoriaus pavaduotojas Jonas Malinauskas.
1987 m. lapkričio 16 d. mokykloje mokiniai buvo klausinėjami, kada, kur ir kokiu tikslu važiavo į Vilnių.
Keliolikai dienų praslinkus, Lazdijų vidurinės mokyklos 7 klasės auklėtoja Snieguolė Vilgotskaitė pareikalavo užpildyti vardines anketas, kuriuose buvo pateikti šie klausimai:
Kas eina į bažnyčią?
Ką veikiate bažnyčioje?
Dėl ko einate į bažnyčią?
Auklėtoja Snieguolė Vilgotskaitė pareikalavo į klausimus atsakyti sąžiningai, be jokių melagysčių, pilnai pasirašant savo vardą ir pavardę. Tokiu būdu tikintys mokiniai buvo terorizuojami vien už tai, kad organizuotai nuvyko į Dievo Motinos atlaidus, vykusius Vilniuje, Aušros Vartuose.
