Šilutė. 1988 m. balandžio 5 d. Šilutės I-os vidurinės mokyklos XI klasės mokinys Linas Maksvytis buvo iškviestas į direktorės kabinetą, kur jo laukė iš Vilniaus atvykęs saugumo darbuotojas. Pavardės nepasisakęs čekistas pokalbį pradėjo nereikšmingais klausinėjimais apie santykius su mokytojais, klausė, ar nėra buvę konfliktų po 1981 m. įvykių, kai Liną Maksvytį ir du jo brolius Stasiuką bei Simutį baudė už viešą kryželių nešiojimą švarko atlapuose. Mokinys atsakė, kad konfliktų lyg ir nebuvo, tačiau eilę metų dėl viešo bažnyčios lankymo jų elgesiai buvo vertinami patenkinamai. Padėtis pasikeitė tik prieš dvejus metus. Pokalbiui įpusėjus, ėmė aiškėti pagrindinis saugumiečio vizito tikslas — sužinoti, ar mokinys L. Maksvytis nesiruošia stoti į Kauno Kunigų seminariją. Saugumo darbuotoją domino, kas L. Maksvytį riša su gargždiečiu Alfonsu Bumbuliu, ar dažnai jis lankosi Šilutėje, ar atveža religinių knygų ir svarbiausia, — ar neragina pasirinkti kunigystės? Mokinys atsakė, kad A. Bumbulis yra jo giminaitis, plačiau ką nors paaiškinti atsisakė.
Prieš išsiskiriant, saugumietis reikalavo, kad L. Maskvytis niekam nepasakotų apie tarp jų vykusį pokalbį, patarė meluoti, jog buvo apklaustas, ar nėra matąs antitarybinio turinio atsišaukimų.
Pokalbis truko pusantros valandos.
Balandžio 11d. mokyklos direktorė Dobranskienė, pasikvietusi mokinį L. Maskvytį, teiravosi, kur jis žada mokytis, garantavo, kad religiniai įsitikinimai jam tikrai nebus kliūtis mokytis bet kurioje aukštojoje mokykloje.
