Atsikuria "Ateitininkų" sąjunga
1989 m. sausio 7 d. į Vilniaus Dailininkų namus susirinko ateitininkai sendraugiai, visuomenės atstovai, studentai ir moksleiviai atkurti "Ateitininkų" sąjungą, t.y. supažindinti dabartinį jaunimą su sąjungos istorija, jos tikslais, visiems kartu aptarti organizacijos veikimo galimybes šiandien.
Susirinkimą bendra malda pradėjo kun. Vaclovas Aliulis. į Prezidiumą buvo pakviesti: garbės narė prof. Stasio Šalkauskio našlė J. Šalkauskienė, buvęs politinis kalinys, ateitininkas sendraugis Viktoras Petkus, mokytojas Vytautas Toleikis. Susirinkimui pirmininkavo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Arvydas Juozaitis. Sekretoriauti buvo pakviesta Daiva Kuzmickaitė.
A. Juozaitis susirinkimą pradėjo žodžiais: "(...) Šiandien bandysime apžvelgti, kaip susitelkę protingai galėtume prikelti viešam gyvenimui katalikiško gyvenimo principus ir visų pirma jaunimo tarpe." Pirmoje susirinkimo dalyje kalbėjo pranešėjai, beveik visi jie ateitininkai sendraugiai: kun. V. Aliulis, gydytojas V. Rastenis, psichologė doc. Giedrė Butkienė, J. Mikulevičius, mokytojas Vytautas Toleikis, J. Antananitis. Jie glaustai supažindino susirinkusius su "Ateities" istorija, veiklos principais, uždaviniais ir ideologija.
Kun. V. Aliulis palietė "Ateitininkuos" ideologijos klausimus, akcentavo, kad katalikiško jaunimo sąjunga "Ateitis" yra plataus lavinimosi sąjunga, kurios tikslas plati, brandi asmenybė; tai šviesi, nuotaikinga, dainuojanti ir giedanti organizacija. Jos tikrais nariais gali būti tik praktikuojantys katalikai, prijaučiantys organizacijos ideologijai — kandidatais. Ateitininkai į savo gretas kvies jaunimą, kuriam tikėjimas, humanistiniai siekiai — dora, artimo ir Tėvynės meilė dar neprarado savo tikrosios reikšmės.
Nuskambėjo ateitininkų šūkis — "Visa atnaujinti Kristuje!" Sendraugiai prisiminė karo ir pokario metais žuvusius, nekaltai nukankintus ateitininkus: prof. Praną Dovydaitį, vyskupą Vincentą Borisevičių, vyskupą Mečislovą Reinį, Skrupskelį ir kt. Susirinkusieji visi kartu už juos pasimeldė.
Doc. psichologė G. Butkienė kalbėjo apie žmogaus laimės sąlygas: "Psichologiniu požiūriu žmogus laimingas tik tada, kai jaučia tarpusavio bendrumo jausmą ir artimą ryšį su Dievu. Tokiomis sąlygomis jis išgyvena pilnatvės jausmą ir būna laimingas."
Mokytojas V. Toleikis savo pranešime palietė pokario represijas, stagnacijos laikus, kurie mūsų visuomenę pavertė totalitarinio melo visuomene. Nemaža dalis tautiečių ilgus metus slėpė, o kai kurie ir šiandien tebeslepia savo įsitikinimus ir pažiūras, neatlaikę spaudimo, pasuko žmogų demoralizuojančiu veidmainystės keliu. Mokytojas išreiškė savo tvirtą nusistatymą, kad ateitininkai moksleiviai neturi būti pogrindininkais; kaip pionieriai, komjaunimas ar skautai jie turi ir gali teisėtai veikti mokykloje. Tai ne religinė, o visuomeninė organizacija. Ateitininkams gali būti siūloma kurtis tik prie bažnyčių, tokiu atveju logiškai mąstant, komjaunimas turėtų būti uždraustas mokykloje ir glaustis prie CK. Sendraugis mokytojas J. Antanaitis jau 55 metai kai save laiko šios organizacijos nariu, jis palaikė savo kolegos mintį, kartu akcentavo, kad ateitininkija negali ir neturi tikėtis lengvo kelio; pabrėžė mokslo svarbą. Jo žodžiai: "Jei lietuvių tauta atgimsta, turi atgimti ant universalaus pagrindo."
Antroje susirinkimo dalyje buvo aptarti praktiniai-diskusiniai atsikuriančios Sąjungos klausimai. Ateitininkuos dvasios tėvu išrinktas kun. V. Aliulis. Buvo išrinktas ir organizacinis komitetas iš 17 žmonių, kuris savo tarpe aptarė kai kuriuos steigiamojo suvažiavimo pasiruošimo klausimus; maždaug pramatė jo laiką — gegužės mėn., Ateitininkijos veikimo galimybes. Aptarti ateitininkų židinių kūrimosi klausimu pirmininku išrinktas gydytojas V. Rastenis, bibliotekininku ir iždininku V. Petkus. Sendraugiai pasiūlė atgaivinti ateitininkų leidinius "Ateitį" ir "Židinį".
Pagal senus ateitininkų papročius, atsistojus visai auditorijai, V. Petkus paskelbė Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktą. Po aktu pasirašė susirinkime dalyvavę sendraugiai, atskirų korporacijų atstovai. Baigiantis susirinkimui, sendraugiai sugiedojo ateitininkų himną.
* * *
1989 m. vasario 26 d. 12 val. Vilniuje, Dailininkų namuose, įvyko jaunų ateitininkų susirinkimas. Vilniaus Katedroje 10 val. jaunimui skirtų maldų metu buvo meldžiamasi už organizacijos atsikūrimo ir jos darbo sėkmę.
Į susirinkimą atvyko atstovai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Prienų, Kapsuko, Kybartų, Raseinių, Vilkaviškio ir kt. Lietuvos vietų. Daugiau tris valandas ateitininkų dvasios tėvas kun. V. Aliulis, organizacinio komiteto nariai kartu su jaunaisiais ateitininkais svarstė atsikuriančią sąjungą liečiančius klausimus.
Dvasios tėvas apžvelgė organizacijos tikslus, mokytojas V. Toleikis moksleivių ateitininkų veiklos galimybes, Saulius Galadauskas nagrinėjo veiklos formas, Kazimieras Kryževičius skaitė pranešimą tema "Mokytojų dalyvavimas Ateitininkijoje". Kauno "Kazimiero" kuopos ir Panevėžio ateitininkų atstovai papasakojo apie savo veiklą. Viena pirmųjų ateitininkų kuopų susikūrusi Kapsuke.
Susirinkime dalyvavęs svečias, Pobtinių kalinių išlaisvinimo komiteto narys Petras Cidzikas, palinkėjo jauniesiems ateitininkams pirmųjų krikščionių dvasia, su giliu brandumu ir energija įsijungti į darbą dėl atgimstančios Tautos.
Ateitininkų federacijos atkūrimo aktas
Lietuvos sostinėje Vilniuje 1989 m. sausio 7 d. susirinkę ateitininkai sendraugiai, buvusieji ateitininkai sendraugiai, buvę ateitininkai studentai ir moksleiviai bei visuomenės atstovai po įvairiausių negandų ir išgyvenimų iškilmingai skelbia apie Ateitininkų federacijos atkūrimą Lietuvoje, iš naujo patvirtindami, kad "Ateitininkų judėjimas ir savo kilme, ir savo uždaviniais yra lietuvių tautai antrasis, būtent, dvasinis atgimimas, kuris, iš vienos pusės, suteikia pastarajam aukštesnės, neprarandamos reikšmės. Todėl ateitininkas turi būti pasiryžęs, tarnaudamas kartu Dievui ir Tėvynei, padėti visas pastangas aukščiausiajam savo tikslui realizuoti:
"Visa atnaujinti Kristuje!"
Kartu tvirtai pareiškiame, kad mūsų išeivija ir politiniai tremtiniai yra vienas bendras lietuvių tautos kūnas, o jų tarpe veikiantieji ateitininkai yra mūsų broliai ir sesės.
Ir toliau sunkioje kovoje už savo tautinę egzistenciją mūsų veiklos pagrindu pasilieka įsitikinimas, kad "priklausymas prie Ateities judėjimo privalo būti ateidninko suprantamas kaip sąmoningas, nenuilstamas ruošimasis tapti karštu Lietuvos patriotu, aiškiai susipratusiu kataliku, tikru inteligentu šviesuoliu, aktyviu veikėju visuomenininku ir geru savo profesijos specialistu."
Tolesnėje savo veikloje ateitininkija vadovausis nuo 1911 m. einančiąja jos ideologine ir organizacine patirtimi, tobulinta mūsų didžiųjų tautos vyrų Stasio Šalkauskio, Prano Kuraičio, Prano Dovydaičio, Stasio Ylos ir kitų.
Tepadeda mums Dievas!
Pasirašo ateitininkai sendraugiai ir buvusieji studentai ir moksleiviai ateitininkai:
Julija Šalkauskienė — "Giedros" korporacija
Juozas Simokaitis — Ž. Ū. Akademija
Algimantas Šuminas — Utenos gimnazija
Vincas Rastenis — Utenos gimnazija
Elena Gabulaitė — "Birutės" korporacija
Emilija Šešekaitė-Mackevičienė — "Birutės" korporacija
Juozas Mackevičius — "Neringiečiai", Klaipėda
Povilas Šilas — Vilnius
Nijolė Sadūnaitė — Vilnius
Jonas Stašaitis — Raseinių gimnazija
Kazys Kryževičius — Rietavo gimnazija
Liudas Dambrauskas — Kėdainių gimnazija
Viktoras Petkus — Raseinių gimnazija
Jonas Boruta — Kauno "Grandies" korporacija
Gustavas Gudanavičius — Kauno Vytauto Didžiojo Universitetas
Emilija Jakševičiūtė-Adiklienė — sendraugė
Jadvyga Bieliauskienė — Palangos gimnazija
Julija Kuodytė — "Gajos" korporacija
Chmieliauskaitė — "Gajos" korporacija
Alma Mikličienė — Rokiškio gimnazija
Bronė Gudelienė — "Birutės" korporacija
Monika Gavėnaitė — Ukmergės gimnazija
Albina Pajauskaitė — Kupiškio gimnazija
Visiems Trokštantiems Atnaujinti
Tėvyne Kristuje
Ateitį regim Tėvynės laimingą,
Šviečia mums kryžius ant jos vėliavos
Stokime drąsiai į kovą garbingą —
Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos!
Kristaus tartas žodis, it išganymo sėkla, išleido šaknis pagoniškose mūsų protėvių širdyse ir augdamas tapo nedaloma lietuvių tautos dvasios, kultūros ir pasaulėjautos dalimi. XX a. pradžioje Lietuvoje kylanti tautinio atgimimo banga turėjo įgauti aukštesnį dvasinį turinį. 1911 m. įkurtos "Ateities" organizacijos judėjimas savo kilme ir uždaviniais tapo antruoju, dvasiniu atgimimu, kuris, remdamasis tautiniu, suteikė pastarajam aukštesne, neprarandamą reikšme.. Į "Ateities" organizaciją su šūkiu "Visa atnaujinti Kristuje!" būrėsi besimokantis katalikiškas jaunimas tarnauti Dievui ir Tėvynei. Ateitininkuos veiklos vaisius buvo Lietuvos nepriklausomybės metais išaugusi gausi ir didžiai pasitarnavusi Tėvynei katalikų inteligentų karta. Ateitininkų leidžiama spauda — ("Ateitis", "Studentų dienos", "Židinys", "Naujoji Romuva" ir kt.) švietė ir lavino jaunimą, kėlė ir žadino jų savimone, ir dvasiną kultūrą, Ateitininkų P. Dovydaičio, S. Šalkauskio, A. Maceinos, B. Brazdžionio, V. Mačernio, A. Vaičiulaičio, J. Keliuočio ir kitų darbai neatsiejami nuo Lietuvos kultūros istorijos.
Lietuvai praradus laisvą ir nepriklausomybę, prieš visą tautą buvo vykdoma genocido ir nutautinimo politika, siautėjo valstybinis ateizmas, nuožmus Bažnyčios persekiojimas, kultūros ir tradicijų naikinimas, melas ir veidmainystė. Visa tai pažeidė tautos šaknis, sudarkė jaunimo moralę ir tikėjimą. Tačiau ateitininkų dvasia nepalūžo, jų tikslai ir idealai liko gyvi ir aktualūs be-tuvių tautos sąmonėje.
Kreipiamės į visus geros valios žmones, tikinčius ateitininkų idėjomis ir norinčius prisidėti prie šio kilnaus judėjimo atgaivinimo. Kelkimės — tikėdami — ir savo pavyzdžiu bei darbais kelkime kitus! Darbais — dideliais ir mažais — įkūnykime ateitininkų idėjas, kad sklindantys po Lietuvą ateitininkų himno žodžiai neskambėtų tuščiai. Organizuokimės ir atkurkime! Burkime vaikus ir jaunuolius į ateitininkų kuopas ir būrelius, aiškinkime krikščionybės tiesas, kartu skaitykime ir nagrinėkime Šventą Raštą, S. Šalkauskio, A. Maceinos ir kitų katalikų šviesuolių veikalus, kurkime ateitininkų bibliotekėles, skatinkime jaunųjų kūrybą, renkime teminius vakarus, diskusijas, rinkime medžiagą apie savo krašto ateitininkus sendraugius, užmegzkime su jais ryšius, siųskime žinias apie savo veiklą į organizacinį komitetą. Savo veikloje vadovaukimės pagrindiniais ateitininkų principais — siekti katalikiškumo, tautiškumo, inteligentiškumo, veiklumo, šeimyniškumo ir visuomeniškumo. Ruoškimės ateitininkų suvažiavimui.
Lankykime bažnyčią! Melskimės! Prašykime visose Lietuvos bažnyčiose jaunimui pamaldų.
Ateitininkai sendraugiai, mieli kunigai, mokytojai! Būkime jaunimui vadovais ir draugais! Ar girdime Kristaus balsą? Ar neužmigome kaip kadaise apaštalai Getsemanės sode?
Pabuskime, melskimės, dirbkime!
Telaimina mūsų ryžtą ir darbus Dievas!
Rašykite mums: 232001 Vilnius, Kretingos-16, "Ateitis" arba skambinkite telefonu 445616.
Ateitininkų Federacijos Atkuriamojo Komiteto vardu pasirašė:
Pirmininkas V. Rastenis
Dvasios vadas kun. V. Aliulis
Sekretorė D. Kuzmickaitė
* * *
1988 m. lapkričio 11 d. Vilniuje įvyko Lietuvos moksleivių konferencija. Tuo pačiu metu įsisteigė Vilniaus Moksleivių taryba ir moksleivių "Sąjūdis", kurių vienas iš uždavinių paremti atsikuriančias ar naujai besikuriančias organizacijas. Šiuo metu Lietuvoje atsikuria ir steigiasi šios jaunimo organizacijos: skautų ir ateitininkų sąjungos, gediminaičiai, kudirkiečiai, jaunalietuviai, "Lituanicos" draugija ir kt. Apie kai kurias iš jų plačiau.
1988 m. lapkričio 14 d. Vilniuje įsikūrė Lietuvos Skautų sąjungos atkūrimo štabas. Tikslas — atgaivinti Nepriklausomoje Lietuvoje veikusią Tarptautiną Skautų organizaciją. 1940 m., kada buvo sustabdyta Sąjungos veikla, ji vienijo skaidingą 15,000 skautų šeimą, organizacija užsibrėžusi ugdyti visapusiškai harmoningą žmogų: savo krašto patriotą, mylintį Dievą ir pasiruošusį padėti artimui. Tai linksma, sportiška, veikli jaunimo organizacija. Skautų šūkis: Dievui, Tėvynei, Artimui!
1989 m. vasario 12 d. Vilniuje, Statybininkų rūmuose, įvyko pirmoji šventinė Lietuvos skautų sueiga. Kartu su žilagalviais skautais susirinko jaunieji skautai kandidatai. Sueigą pradėjo Nepriklausomos Lietuvos skautas, Sąjungos atkūrimo štabo narys Feliksas Šakalys. Jis trumpai apžvelgė skautų istoriją, pakvietė senuosius skautus paremt naujai atsikuriančią sąjungą, savo patyrimu prisidėti prie jos augimo ir suklestėjimo.
Sueigos metu skautus sveikino Vilniaus Moksleivių taryba, Ateitininkų organizacija, Demokratų partijos, "Laisvės lygos" ir "Sąjūdžio" atstovai, pasisakė Tremtinių klubo nariai, atstovas iš Latvijos, svečiai iš JAV, Venecuelos. Visi jie džiaugėsi atsikuriančia Skautų sąjunga, linkėjo jai kuo geriausios kloties. Apie Amerikos skautus ir jų norą bendraut su Tėvynėje atsikuriančiais skautais papasakojo iš JAV grįžęs rašytojas Kazys Saja.
Visuomenėje skautai sutinkami palankiai. Tai bene greičiausiai ir masiškiausiai atsikurianti organizacija. Š.m. balandžio mėnesį skautai ruošiasi sušaukti savo steigiamąjį suvažiavimą.
Iš valdžios pusės skautus buvo bandoma paversti komjaunimo ir pionierijos padaliniu, neleisti skautams ištrūkti iš jų globos. Kai kas yra suinteresuotas ir bando iš skautavimo pašalinti religiją arba pasiekti bent tiek, kad religija ir jos praktika būtų privatus kiekvieno nario, bet ne visos Sąjungos reikalas. Ir vis tik atrodo, kad skautai ryžtingai kovoja už savistovią organizaciją, kurios veikla pilnai realizuotų obalsį: Dievui, Tėvynei, Artimui! Lietuvos Skautų sąjungos atkūrimo štabas ir senieji skautai sakosi susirūpiną religiniu jaunimo auklėjimu, jų manymu, spragas tikėjime būtų galima bandyti užpildyti šeštadieninėmis paskaitomis; štabas į organizaciją leidžia priimu tik tikinčius arba pasiryžusius gilintis tikėjimo tiesose narius. Štabas leidžia savo laikraštėlį "Lietuvos skautas".
* * *
Gediminaičiaisave laiko persitvarkymo vaikais. Organizacija gimė ir labiausiai susibūrusi Vilniuje. Jos tikslas — atstatyti Gedimino pilį su visais jos bokštais. Gediminaičiai siekia atstatyt ne tik regimą istorinę pilį; kartu su pilimi turi dvasiniai prisikelti Lietuva. Tai sunkus, ilgų dešimtmečių darbas. Savo tikslo jie numato siekti 3 kryptimis: religija (propaguoja pagonybę, kitų religijų atžvilgiu — tolerantiški), tautos papročiais, amatais.
Organizacijos struktūra labai romantiška. Ji paremta senovės lietuvių valdymo sistema, jų terminologija: nariai suskirstyti pulkeliais, pulkais, pilimis; jiems vadovauja vaidilučiai, vaidilutės, kriviai. Organizacija jau turi apie 100 narių, tai vaikų organizacija, joje beveik nėra suaugusių. Gediminaičiai leidžia savo laikraštėlį "Geležinis Vtikas".
Gegužės 7-9 d.d. jie ruošiasi sušaukti savo steigiamąjį suvažiavimą.
* * *
Jaunalietuviai.Tai atsikurianti organizacija. Ji įkurta Nepriklausomoje Lietuvoje 1920 m. Organizacija į savo eties priima visą Lietuvos jaunimą, neskirstant jo į kaimo ir miesto, moksleivius, studentus ar darbininkus. Organizacijos veikla nukreipta į dvasingumą, tautinį sąmoningumą. Jaunalietuviai smerkia antireliginę propagandą kaip sąžinės prievartavimą. Savo nariams siūlo studijuoti lietuvių filosofų: S. Šalkauskio, A. Maceinos raštus. Tai maksimalistinė jaunimo organizacija, jos tikslas — Nepriklausoma Lietuva.
* * *
1987 m. įsisteigė "Lituanicos" draugija. Jos uždavinys suartinti lietuvišką jaunimą, gyvenantį ar studijuojantį už Lietuvos ribų, labiausiai Sąjungoje. Draugijai gali priklausyti bet kurios organizacijos narys. Tikėti ar netikėti — asmeninis nario reikalas. Liepos 15 d. "Lituanicos" draugija ruošias sušaukti savo steigiamąjį suvažiavimą.
