Vilniaus arkivyskupijos Kurija gavo pranešimą, kad vasario 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu reabilituotas Vilniaus arkivyskupijos a.a. vyskupas Mečislovas Reinys.
Vyskupas M. Reinys gimė 1884 m. Utenos apskrityje, Daugailių parapijoje, Madagaskaro kaime. Baigė Vilniaus Kunigų seminariją, studijavo psichologiją ir filosofiją Liuveno ir Friburgo universitetuose. Vyskupas M. Reinys buvo Vilniaus Kunigų seminarijos ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofijos daktaras, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, vienas iš Krikščionių Demokratų partijos steigėjų; nuo 1925 m. — Vilkaviškio vyskupijos koadjutorius. 1940 m. jis buvo pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo R. Jalžbykovskio pagalbininku; nuo 1946 m. ėjo Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinio administratoriaus pareigas. 1947 m. vyskupas M. Reinys buvo suimtas, apkaltintas antitarybine veikla ir nuteistas 8 m. kalėjimo. Orderį suėmimui pasirašė Rainių miškelio tragedijos bendrininkas P. Raslanas. 1953 m. vyskupas M. Reinys mirė Vladimiro kalėjime. Vyskupo M. Reinio kapas nežinomas. Paskutiniu metu dedamos pastangos surasti vyskupo M. Reinio kapą ir jo žemiškuosius palaikus parvežti į Lietuvą.
Bet štai po 40 metų atrodytų, jog atėjo metas kai kuo ir pasidžiaugti, išaušo Tautos atgimimo pavasaris: grąžinta Vilniaus Arkikatedra, šv. Kazimiero bažnyčia, Klaipėdos Taikos Karalienės šventovė, kai kurios provincijos bažnyčios; Vilniuje, Pašilaičių-Justiniškių mikrorajonų susidūrime, leista statyti naujus maldos namus. Papūtė nauji vėjai, į religiją pradėta žiūrėti kitu, blaivesniu požiūriu.
Tie, kurie anksčiau neigė krikščionišką moralę, dabar kviečia kunigus bendradarbiauti — kelti tautoje dorą, žadinti dvasingumą; ragina bendromis jėgomis kovoti prieš moralinio sugedimo apraiškas: nesąžiningumą, girtuokliavimą, narkomaniją, palaidumą. Žvelgdami į paskutinių mėnesių įvykius Tėvynėje, džiaugiamės ir dėkojame Dievui už Jo išmintingo veikimo patvarkymus, už tą globą, patirtą švč. Mergelės Marijos, mūsų krašto globėjų šv. Kazimiero bei palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio užtarimu; dėkojame ir kartu meldžiame dangų ir toliau globoti mūsų Tautą, einančią atgimimo keliu.
Taigi, atėjo metas melstis ir darbuotis... Mūsų bažnyčios yra maldos namai, dar daugiau — jos yra Dievo namai. Neužilgo per šv. Mišias Kristus nužengs ir pasiliks mūsų tarpe, kviesdamas pas save visus žmones: "Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate apsunkinti, ir aš jus atgaivinsiu."
Arkikatedra nuo šiol bus Tiesos, Gėrio ir Grožio skleidėja ir ugdytoja. Nuo šiol joje bus skelbiamas Kristaus mokslas, aiškinamos tikėjimo tiesos: kūdikiams ir suaugusiems bus teikiamas krikštas, vaikučiai priims Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, jaunavedžiai gaus krikščioniškos santuokos palaiminimą, nusidėję — kalčių atleidimą; čia tūkstančiai tikinčiųjų semsis malonių iš šv. Mišių ir Komunijos. Arkikatedroje tikintiesiems bus teikiami visi religiniai patarnavimai, kaip ir kiekvienoje kitoje parapijinėje bažnyčioje. Branginkime šią atgautą šventovę, uoliai dalyvaukime pamaldose. Sekmadieniais vyks jaunimui skirtos pamaldos, kviečiame jaunimą dalyvauti, kad, pažinęs Kristaus mokslą, Eucharistinės liturgijos malonėmis pastiprintas jis būtų doras ir dvasingas. (...).
Atminkime, kad žmogui reikia ne tik kasdienės duonos, bet ir dvasinės. Bendraudami su Kristumi, atsigaivinsime dvasia, su-stiprėsime. Kristus — Tiesa, Kelias ir Gyvenimas, jis rodo ir veda mus tikruoju gyvenimo keliu.
Su Tautos atgimimo pavasariu atėjo ir metas dirbti, siekti dvasinės pažangos, kurti doresnį rytojų. "Melstis ir darbuotis!" — yra krikščioniško gyvenimo šūkis. Iš maldos tetrykšta jėga darbui, o iš darbo teplaukia šviesa maldai. Vykstant dvasiniam tautos atgimimui, negailėkime jėgų savęs tobulinimui ir kitų dvasinei pažangai. Protui šviesos semkimės iš Kristaus Evangelijos. Nepasitenkinkime religinėmis žiniomis, įgytomis vaikystėje. Kas taip elgiasi, panašus į suaugusį, o neretai ir į pražilusį žmogų, besistengiantį tilpti į vaikystėje nešiotus marškinėbus; todėl praplėskime ir pagilinkime savo religines žinias. Valiai stiprybės semkimės iš antgamtinio gyvenimo versmių — kasdieninės maldos, šv. Mišių ir Sakramentų praktikos. Palaikykime savyje gyvą krikščionišką dvasią, sukurkime tikrą krikščionišką asmenybę.. Tik būdami asmenybėmis sugebėsime kitiems parodyti meilės, pagarbumo, pakantumo ir padėti tiems, kurie reikalingi mūsų pagalbos, dvasinės ar fizinės. Tad uoliai vykdykime apaštalo šv. Pauliaus nurodymą: "Broliai, saugokitės pikta, darykite gera, karštai mylėkite kitus brolius tikra meile, lenktyniaukite savitarpio pagarba, gyvenkite vienybėje ir taikoje, blogį nugalėkite geru."
Visi turime jausti didžią atsakomybę už Tautos dabartį ir ateitį. Tauta bus stipri, dora ir kilni, kai mes būsime tikri lietuviai ir geri katalikai, kai būsime darbštūs ir sąžiningi, blaivūs, skaistūs, vieningi ir taikingi; todėl savo tolesnį gyvenimą ir darbus ryžkimės tvarkyti uoliai vykdydami šv. Pauliaus raginimą: "Broliai supraskime, koks dabar laikas, išmušė valanda pabusti iš miego. Naktis praėjo, diena prisiartino. Nusimeskime tamsos darbus... (...) būkime uolūs ir darbštūs."
Kristui laiminant, jo malonėms padedant, švč. Mergelei Marijai, Aušros Vartų Gailestingumo Motinai ir mūsų globėjams užtariant, prasmingai praleiskime Eucharistinius metus, uoliai darbuodamiesi, nuoširdžiai melsdamiesi savo sielos atsinaujinimui ir visos Lietuvos, Marijos žemės ir Kryžių šalies, dvasiniam atgimimui. Amen. (Kalba taisyta —red. past.)
Žemiau pateikiame Vilniaus Kurijai Aukščiausiojo Teismo atsiųstų dokumentų nuorašą.
Pranešėjas J. Burneikis 2/89 Baudžiamoji byla Nr. 8K+ 1989 m.
NUTARIMAS
Vilnius
1989 m. vasario 20 d.
Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančių J. Burneikio, narių L. Žilienės ir St. Čatrausko, dalyvaujant prokurorui A. Kirijenkai, viešame teisiamajame posėdyje priežiūros tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos TSR prokuroro priežiūrinį protestą dėl Ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybės saugumo ministro 1947 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo: Reinys Mečislovas, Jeronimo, gim. 1884 m. Utenos apskr. (Zarasų raj.) Madagaskaro km., turintis aukštąjį teologinį išsilavinimą, iki suėmimo gyv. Vilniuje Pilies gL Nr. 8-1, pagal RTFSR 1926 m. BK 17 str. ir 58-la str. 58-10 str. 2 d. ir 58-11 str. įkalintas aštuoneriems metams už tai, kad priklausė (iki 1926 m.) Lietuvos respublikoje veikiančiai krikščionių demokratų partijai ir jos vadovaujančiam centriniam organui. Vedė aktyvią kovą prieš TSRS — rašė ir skelbė antitarybinius melagingus straipsnius. Didžiojo Tėvynės karo metais antitarybiniais straipsniais ir pamokslais kvietė Lietuvos gyventojus kovai prieš TSRS. 1944 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos vyskupų pasitarime, kuriame svarstė Tarybų valdžiai priešiškus klausimus.
1945 m. gruodžio mėn. įtikinėjo vysk. Vincentą Borisevičių nebendrauti su valdžios organais.
Lietuvos TSR prokuroras, laikydamas, kad M. Reinio veikloje, už kurią jis buvo kalinamas, nėra nusikaltimo sudėčių, numatytų RTFSR 1926 m. BK 17 str. ir 58-la str., 58-10 str. 2 d. ir 58-11 str., prašo panaikinti Ypatingojo pasitarimo nutarimą, o baudžiamąją bylą prieš M. Reinį nutraukti.
Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, išklausiusi teismo nario pranešimą, prašiusį patenkinti paduotą protestą, nustatė:
Sutinkamai su RTFSR 1926 m. BK 4 str. pagal Tarybų Sąjungos baudžiamuosius įstatymus atsakė užsieniečiai tik už nusikaltimus, padarytus jos teritorijoje.
RTFSR 1926 m. BK įsigaliojo Lietuvoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Todėl M. Reinys už veiklas, padarytas kitos suverenios valstybės — Lietuvos Respublikos teritorijoje (iki 1940 m. rugpjūčio 3 d.) neatsakė pagal RTFSR baudžiamuosius įstatymus, jeigu jos ir būtų nusikalstamos.
Tačiau M. Reinio veikla — priklausymas suverenios valstybės — Lietuvos Respublikos Krikščionių demokratų partijai, jos vadovaujančiam centrui ir dalyvavimas jos veikloje yra nenusikalstamas.
Bylos įrodymais nustatyta, kad M. Reinio veikla 1940-1947 m. buvo nukreipta ne prieš Tarybų valdžią, o į tai, kad apginti dvasininkijos ir tikinčiųjų teises, garantuotas Lietuvos TSR Konstitucijos. Todėl ir ši veikla nebuvo nusikalstama. Dėl pasakyto prokuroro protestas tenkinimas.
Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos TSR BPK 5 str. 2 p. ir 425 str. 2 p., nutarė:
Lietuvos TSR prokuroro priežiūrinį protestą patenkinti. Ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybės saugumo ministro 1947 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti. Baudžiamąją bylą prieš Reinį Mečislovą, Jeronimo nutraukti, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties.
Pirmininkaujantis J. Burneikis
Nariai: L. Žilienė, St. Petrauskas
Herbinis antspaudas:
Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismas
