LAISVĘ MYLINČIŲ VARDU

1976.VIII. Vilniuje gastroliavo Tanzanijos liaudies šokių ansamblis. Pirmą kartą Lietuva turėjo progos susipažinti su šios Afrikos tautos menu, galėjo palinkėti jai, žengiančiai pirmuosius žingsnius nepriklausomo gyvenimo keliu, kuo puikiausios kloties. Deja, niekas iš valdžios atstovų į koncertą neatvyko, niekas neištarė svečiams šiltesnio žodžio ir neįteikė net paprasčiausios Lietuvos laukų gėlių puokštės.

Tik jau nutilus paskutiniams muzikos akordams ir besiruošiant artistams išeiti nuo scenos, iš negausios publikos tarpo išėjo vienišas žmogus su gėlių puokšte rankose ir skubiai užlipo scenon. Taisyklinga tanzaniečių kalba jis kreipėsi į svečius:

"Leiskite laisvę mylinčių lietuvių vardu Jus karštai pasveikinti. Jūs atvykote pas mus atostogų laikotarpiu, todėl daugelis negalėjo pažiūrėti Jūsų koncerto. Be abejo, jie dėl to apgailestaus. Jūsų ansamblio šokėjai ir dainininkai atnešė mums Afrikos dvasią, laisvosios Afrikos dvasią. Jie primena mums, kad ir mes nepamirštame laisvės. Mes patyrėme džiaugsmą!

Telaimina Dievas Tanzaniją! Telaimina Dievas ir Lietuvą!

Dėkojame Jums ir perduodame kuo geriausius mūsų linkėjimus.

Sudiev! Iki naujo susitikimo! Dėkoju už dėmesį".

Sujaudinti netikėto nuoširdaus pasveikinimo gimtąja kalba, svečiai savo padėką išreiškė entuziastingu šauksmu ir būgnų mušimu.

Žmogus, išdrįsęs prieš valdžios valią tarti pasveikinimo žodžius, buvo Kęstutis Jokubynas, iškalėjęs Gulago salyne 17 metų.

B.G.

***

SENOSIOS DRAMOS TĄSA...
 

Numalšinus 1863 m. sukilimą, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo kariami sukilėliai, kovų metu paimti į nelaisvę. Šioje aikštėje 1863 m. buvo pakartas vienas iš sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, sužeistas patekęs į caro budelių rankas.

1952 m. aikštė buvo pertvarkyta. Centre užgriozdintas skulptoriaus N. Tomskio masyvus Lenino paminklas ir pati aikštė pavadinta jo vardu. Šiauriniame aikštės pakrašty propagandiniais tikslais buvo padėta ir labai kukli memorialinė lenta čia pakartiems Z. Sierakauskui ir K. Kalinauskui.

1977 gegužės 23 sukako 150 metų, kai gimė (1827) Zigmantas Sierakauskas. Šis vertas jubiliejus galėjo būti gera proga pareikšti pagarbą tiems, kurie paaukojo savo gyvybę kovoje prieš carinės Rusijos imperializmą. Deja, šiandieniniams Lietuvos šeimininkams, matyt, artimesni Nikitos Muravjovo siekiai, negu Z. Sierakausko idealai. Nors kalendoriuje ir buvo pažymėta ši sukaktis, tačiau niekas iš valdžios pareigūnų neatėjo čia nulenkti galvos, niekas nesiteikė padėti nei vieno žiedo. Gal tai paprasčiausias pražiopsojimas? Atrodo, kad ne.

Pagal miesto valdžios nurodymus ir sustatytą grafiką kiekviena įmonė, organizacija bei įstaiga visų tarybinių švenčių proga, Lenino gimtadieniais ir jo mirties sukaktuvių dienomis atneša prie Tomskio "šedevro" tiksliai nustatytą vainikų, vazonų ir puokščių skaičių "revoliucijos vadui pagerbti". Viskas numatyta iš anksto, ir viskas vykdoma pagal planą. O pagarbos reiškimas 1863 metų Lietuvos ir Lenkijos sukilimo vadams neįeina į šį planą. Nūdienė, mat, istorijos drama yra ne kas kita, kaip tos senosios dramos tąsa: tas pats imperializmas engia Lietuvą, tik jo vėliavoje ne dvigalvis juodas erelis, o penkiakampė raudona žvaigždė.

Tad nedūsaukime, stovėdami šių garbingų vyrų žuvimo vietoje, neradę tokia reta proga nė vieno gėlės žiedo...

Kr.D.

***

NEĮDĖJO NET UŽUOJAUTOS

1977 m. vasarą Biržuose mirė Nepriklausomos Lietuvos laikų teisininkas Žagrakalys. Tarybiniais metais buvo represuotas, todėl pagal specialybę darbo negalėjo gauti. Įsigijo agronomo specialybę. Jis buvo darbštus ir sąžiningas žmogus, pamėgęs naująją profesiją, dažnai rašydavo ir spausdindavo straipsnelius "Biržiečių žodyje" agronomijos klausimais. Deja, "Biržiečių žodis" neįdėjo net užuojautos, kurią artimieji buvo atnešę. Mat, velionis buvo senosios kartos inteligentas, principingas katalikas ir represuotas.

***

NUTARIMAS "HELSINKIO DVASIOJE"..

Lietuvos TSR Kultūros ministerijos kolegijos

N u t a r i m a s

1977.IX.13 Nr. 83 Vilnius,

Dėl kultūros ir meno įstaigų darbuotojų politinio budrumo ir valstybinės drausmės stiprinimo

Lietuvos TSR Kultūros ministerijos kolegija pažymi, kacUšiuo metu, pasaulyje aštrėjant idėjinei kovai tarp dviejų visuomeninių sistemų, būtina kultūros bei meno įstaigų darbuotojų tarpe gerinti darbo organizavimą, stiprinti drausmę, politinį budrumą.

Mūsų šalies ideologiniai priešai stiprina kovą prieš socialistinę sistemą, ieško naujų kovos formų ir metodų, stengiasi paveikti mažiau politiškai subrendusią visuomenės dalį, siekia mūsuose atgaivinti privatininkiškumą, puoselėja nacionalistines nuotaikas, religinius įpročius, kitus negatyvius reiškinius. Visa tai nukreipta prieš mūsų socialistinio gyvenimo būdą, prieš mūsų šalies gyvenimo politinius pagrindus. Neretai šiems tikslams naudojami kultūriniai ryšiai, per kuriuos atskirais atvejais stengiamasi primesti socialistiniam gyvenimo būdui svetimus požymius. Mūsų šalies priešai kelia daug triukšmo dėl taip vadinamo "žmogaus teisių pažeidimo", visa tai nukreipiant kovai prieš socialistines šalis.

Esant tokioms sąlygoms, negali būti pateisinami bet kokie mūsų politinio abuojumo, nepareigingumo, drausmės pažeidimo faktai. Mūsų gyvenimo praktika rodo būtinybę griežčiau prisilaikyti užsieniečių priėmimo įstaigose tvarkos reikalavimų, gerinti darbuotojų parinkimą kelionėms į užsienį, atsižvelgiant į jų moralines savybes ir politinį subrendimą.

Kultūros ministerijos kolegija nutaria:

1. Miestų, rajonų kultūros skyrių vedėjams, respublikinių kultūros ir meno įstaigų vadovams:

1.) Politinį budrumą, valstybinės drausmės stiprinimą laikyti labai svarbiu kultūros ir meno-įstaigų uždaviniu; tobulinti ir vystyti kolektyvuose idėjinį - politinį auklėjamąjį darbą, sudaryti gerą darbo organizuotumo ir budrumo aplinką, tuo pat metu nesukeliant įtarumo ar nepasitikėjimo darbuotojų atžvilgiu.

2.) Numatyti papildomas priemones kultūros objektų apsaugai, jų priešgaisriniam stoviui bei valstybinio turto ir kultūros vertybių saugojimui užtikrinti.

3.) Pagerinti dauginimo technikos saugojimą, jos apskaitą ir panaudojimą.

4.) Griežtai laikytis numatytos darbui su užsieniečiais tvarkos; šiam darbui parinkti politiškai subrendusius asmenis; didinti reiklumą darbuotojų atrankai išvykoms i užsienį, atsižvelgiant į jų moralines savybes ir politinį subrendimą.

2. Kadrų skyriui (J. Gylys) stiprinti darbą su kadrais, parenkant darbuotojus į aukštesnes ar vadovaujančias pareigas.

Gerinti darbą, parenkant ir ruošiant kultūros ir meno darbuotojus išvykoms į užsienį. (J. Lipšičas)

3. Kultūros ministerijos valdybų, skyrių viršininkams su savo darbuotojais apsvarstyti šį nutarimą ir juo vadovautis praktinėje veikloje.

4. Atsakingu už Kultūros ministerijos aparato dauginimo technikos apskaitą, naudojimą ir apsaugą paskirti ministerijos Ūkinio ir kanceliarinio aptarnavimo skyriaus viršininką V. Puzą.

Kolegijos pirmininkas — J. Bielinis 
Sekretorius —F. Kauzonas

(Tiražas 120 egz.)

***

 

ŽMOGAUS TEISIŲ GARANTIJOS PAVYZDYS

Vilniaus jaunimas, susibūręs į lietuvių liaudies dainos mylėtojų klubą, jau nebe pirmus metus Valstybės Saugumo komiteto įvairiai persekiojamas (Net ir lietuvių liaudies dainoje matomas pavojus TSRS galybei ir saugumui!).

1978.1.14 grupė, šio klubo dainininkių ir dainininkų išvyko į artimas nuo Vilniaus Baltarusijos TSR vietas aplankyti Gervėčių lietuviškoje saloje gyvenančius savo draugus ir pažįstamus. Trumpai sustoję Rimdžiūnų kaime ir sutarę vakare suruošti bendrą vakaronę, išvyko pas kitame kaime gyvenančius lietuvius.

Vakare jų laukė sugrįžtant į Rimdžiūnus to kaimo gyventojai ir... KGB pareigūnas su savo pagalbininkais (kolūkio pirmininku, vietinės valdžios ir partinės organizacijos atstovais ir kt.). Pastarieji, pritrūkę kantrybės, patys išvažiavo pasitikti dainininkų, įsakydami drauge su jais važiuoti Rimdžiūnų kaimo mokytojai lietuvei. Sutikę juos kelyje begrįžtančius, parsivežė į Rimdžiūnus ir pradėjo tardyti. Išsiaiškinę, kas šioje grupėje vyresnis, pareikalavo iš jo paso. Po to paklausė:

— Jūs norite čia surengti koncertą?

— Mes atvažiavome ne koncertuoti, o aplankyti savo draugų ir pažįstamų, drauge su jais pasišokti, padainuoti.

Pareigūnas pasakė, kad atvykusiems nevalia dalyvauti jokiame susitikime. Tada svečių tardomas atstovas paklausė:

— Ar vakaronėje gali dalyvauti tik šio kaimo gyventojai? O iš kitur atvykusiems draudžiama?

Pareigūnas, neturėdamas ką į tai atsakyti, sutiko leisti vakaronėje dalyvauti ir atvykusiems iš Lietuvos.

— O ar bus galima mums dainuoti drauge su kaimo gyventojais?

— Galima, — pagalvojęs atsakė čekistas, — tiktai rusiškai. Šio pokalbio metu didelis būrys kaimo moterų ir vyrų prašė ir reikalavo valdžios pareigūnų nepersekioti pas juos atvykusių svečių ir leisti jiems dalyvauti vakaronėje kaimo kultūros namuose. Tik dėka šių reikalavimų pareigūnai šį kartą buvo nuolaidūs. Vakaronė turėjo prasidėti 19 vai. Tačiau dėl šių trukdymų ji prasidėjo tiktai 20 vai. Susirinko daug žmonių. Daug buvo vaikų, kuriuos svečiai iš Lietuvos apdalino lietuviškomis knygelėmis.

Vakaronės pradžioje svečiai norėjo parodyti spalvotas skaidres su gražiais Lietuvos vaizdais, tačiau salėje susėdę pareigūnai tai daryti uždraudė. Įpusėjus šokiams ir dainoms, palydimoms kanklių muzika, neprašytieji svečiai išsidangino.

Po vakaronės, kuri truko dvi valandas, vietos lietuviai taip pat labai nuoširdžiai svečius priėmė savo namuose, juos apnakvyndino.

Kitą dieną — sekmadienį — svečiai iš Lietuvos buvo numatę dar kartą susitikti klube su rimdžiūniečiais, tačiau po vakarykščio labai nemalonaus incidento rytą išvažiavo atgal į Vilnių.

Šis įvykis labai akivaizdžiai parodo, kaip Žmogaus teisėmis gali naudotis lietuviai, gyvenantieji tiek Tarybų Baltarusijoje, tiek pačioje Tarybų Lietuvoje.

***

DARBININKŲ STREIKAS

K a u n a s. 1977 gruodžio mėn. pradžioje Kauno Gumos gaminių kombinato "Inkaro" darbininkams buvo išmokėtas sumažintas atlyginimas (Darbininkai gavo tiktai po 30-50 rub.). Paaiškėjo, kad kombinato administracija (profsąjungos organizacijai, žinoma, pritariant) sumažino leistino, gamybos procese neišvengiamo, produkcijos niekalo nuošimtį.

1977.XII.14 formuotos avalynės cecho darbininkai, reikšdami dėl to savo protestą, atsisakė dirbti. Pirmoji to cecho pamaina streikavo visas aštuonias darbo valandas. Streikuojantiems malšinti skubiai atvyko Valstybės Saugumo komiteto pareigūnai, vadovaujami Mockaus. Su jais buvęs Kauno Požėlos raj. partijos komiteto pramonės skyriaus vedėjas streikuojančius darbininkus mėgino terorizuoti, tačiau darbininkai privertė jį pasišalinti. Antrosios pamainos darbininkai taip pat nedirbo, tačiau veikiami sustiprinto šantažo ir administracijai pažadėjus peržiūrėti klausimą dėl senų normų atstatymo, pradėjo darbą nuo savo pamainos vidurio.

Senosios normos buvo sugrąžintos, tačiau prasidėjo tardymai ir bausmės. Pamainos viršininkė Grumadienė buvo atleista iš darbo. Cecho technologas Skrebulis pašalintas iš pareigų. Kombinato vyr. inžinieriui Valaičiui pareikštas griežtas papeikimas, o to paties kombinato partinis sekretorius numatomas taip pat atleisti. Streiko metu buvo suimtas darbininkas Binkis. Nuvežę jį į milicijos būstinę, sumušė (nežiūrint, kad jo tėvas yra milicijos papulkininkis).

***
 

EGLUČIŲ "KARAS"

Jau kiek metų tarp Kauno vykdomojo komiteto ir kauniečių vyksta eglučių "karas". Vykdomajam, užsimojusiam sunaikinti "religinius prietarus", po ranka pakliuvo ir vargšės, nekaltos eglutės. Nežiūrint į draudimą kirsti eglutes, draugovininkų budėjimą miškuose ir prie kelių, vedančių į Kauną, per Kūčias ir šv. Kalėdas beveik pusėje Kauno butų įsižiebia Kalėdų eglutės. Bet toks stichiškas eglučių kirtimas labai kenkia Kauno apylinkių miškams.

Eglučių problema pasiekė net spaudą. Mes pateiksime vieno pakaunės miškininko žodžius, kuriuos Vytautas Petkevičius 1977 m. "Švyturio" 10-me numeryje užrašė savo poleminėse rašytojo pastabose "Akistatos".

"...Kauno girininkija kas metai paruošia apie 50 tūkstančių naujametinių eglučių. Sprendimą joms parduoti vykdomasis komitetas priima tik gruodžio 25 d. (Iš tikrųjų eglaitės pradedama pardavinėti tik gruodžio 26 d. — Red. pastaba). Jie matot šitokiu būdu kovoja prieš prietarus. O prietaringi žmoneliai, jų nesulaukę, patys važiuoja ir apsirūpina eglaitėmis miške žymiai anksčiau. Todėl teparduodame keliolika tūkstančių eglučių. Kitas deginam. Toks padidintas vykdomojo komiteto darbuotojų sąmoningumas mums kas metai kainuoja apie 70000 eglučių, nors Prienų miškininkai jas pradeda pardavinėti nuo gruodžio 20 d., o kitos girininkijos dar anksčiau. Rusijos federacija šį darbą pradeda net nuo gruodžio 15 d.; tiktai mes kažkokia kvaila išimtis..."

Taigi, miesto galvų užsispyrimas buvo toks bukas, toks beprasmiškas, kad net rašytojas - komunistas neišlaikęs parašė aukščiau minėtas eilutes.

Ir štai naujiena: 1977.X.14 sprendimu Nr. 591 miesto vykdomasis komitetas įpareigojo prekybines organizacijas organizuoti eglučių pardavimą nuo gruodžio 19 iki 31 dienos.

*
 

KO VERTOS MŪSŲ DEMONSTRACIJOS?

Eilę metų Vilkaviškio konservų fabrike direktoriumi dirbo Kavaliauskas Pranas. Stengdamasis sudaryti skaitlingą gegužės 1-sios darbo žmonių eiseną - demonstraciją, eisenos dalyviams žadėdavo po 200 št. deficitinių dangtelių stiklainiams; nedalyvavusieji gaudavo tik po 100. Nežiūrint, kad dangteliai pas mus yra deficitinė prekė, eisenos nebūdavo skaitlingesnės už kitas.

Šiuo metu dirbantis direktoriaus pareigose Valentinavičius naudojasi tomis pačiomis paskatomis.

***

 

NEAPYKANTA RAUDONAI VĖLIAVAI

Moksleiviai Albertas Zabrauskas, Leopoldo, gim. 1960 m. gyv. Vilniuje Žirmūnų 103-112, besimokąs Vilniaus politechnikume ir Zakševskis Konstantinas, Zigmantovičius, gim. 1960 m. gyv. Vilniuje Žirmūnų 103-91, besimokąs Vilniaus prekybos technikume, 1977 m. lapkričio mėn. iš 7-tos d. į 8-tą naktį suplėšė Žirmūnų gatvėje 36 vėliavas, kurios buvo iškabintos Spalio socialistinės revoliucijos garbei.

Minėti jaunuoliai tą pačią naktį buvo areštuoti.

***

KGB KELIA KVALIFIKACIJĄ

Vilniaus KGB darbuotojams šeštadieniais kaip ir daugelyje miesto įstaigų, būdavo nedarbo diena, išskyrus tuos atvejus, kada reikėdavo vykdyti specialias užduotis.

Nuo 1978.1.1kiekvieną šeštadienį ryte visi privalo atvykti į užsiėmimus. Kokie tie užsiėmimai — nežinia. Tačiau vieną aišku: KGB tobulina savo darbo metodus ir kelia savo agentų kvalifikaciją.

Kalbama, kad pogrindžio spaudai susekti KGB dabar skiria daugiau dėmesio ir panaudoja naujausias technines priemones.

***