ATSIMINIMAI IŠ  GULAGO SALYNO

Petras Skukaitis — rokiškietis ir Antanas Juškevičius — kaunietis iš Vilijampolės, žuvę Gulago salyne 1950 m. rugsėjo mėn. kankinių mirtimi.

Tai atsitiko Jakutijos ATSR Magadano srit. Elgėno katorgos stovykloje.

Su Petru Skukaičiu susipažinau 1949 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus stotyje, kalinių traukinio vagone. Petras buvo giliai religingas, praktikuojantis katalikas ir taurus lietuvis. Jis buvo nuteistas 24 m. katorgos pagal 58 str. 11 punktą — tėvynės (TSRS) išdavimas.

Su Antanu Juškevičium susipažinau Elgėno lageryje. Nepilnametis labai gražių bruožų tamsiaplaukis jaunuolis, ryžtingas ir nepalaužiamos valios. Antanas irgi buvo nuteistas pagal tą patį straipsnį kaip ir Petras — 25 metams.

1950 m. pavasarį (Kalimoje pavasaris prasideda birželio pabaigoje, o rugpjūčio 15 jau ruduo) mudu su Petru buvome OP — nusilpusių grupėje, nepajėgiančių dirbti sunkių šachtos darbų. Kaip šiandien prisimenu, mudu dalinomės duonos kąsniu, o Petras man sakė, kad sekančios žiemos jis čia nesulauks. Aš paklausiau, ką jis ketina daryti? Atsakė: „Bėgsiu, tik tu neišduok paslapties." Paslaptį išduodu šiandien viešai — tegul sužino žmonės, kaip buvo naikinami lietuviai. Petras su Antanu 1950 m. rugsėjo 8 d. pabėgo iš šachtos Nr. 4, prisidengdami tamsa. Mus likusius visą naktį tąsė po lauką, skaičiuodami, kiek trūksta numeruotų būtybių. Bėgliai nubėgo nuo lagerio vos 3 km. ir buvo kareivių parvežti į garažą prie lagerio. Čia paguldė ekzekucijai lagerio viršininkas kapitonas Dubovas, budintis karininkas vyr. leitenantas gruzinas Radanaja ir įgulos kariai. Pats Dubovas sulaužė abiems bėgliams rankų ir kojų kaulus. Iškankinę visą naktį, sušaudė pats Dubovas. 

Šį įvykį papasakojo lietuvis, dirbęs lavoninėje. Nužudytuosius jis aprengė aktyvuotais marškiniais, prieš išvežant laidoti į neveikiančios šachtos daubą. Vežant pro vartus, sargybinis patikrino, ar tikrai mirę — smogė plaktuku į galvas. Kankiniai nerodė jokių gyvybės ženklų.

Čia trumpai papasakojau vieną iš daugelio tūkstančio nusikaltimų. Mane paskatino tarybinė spauda, dažnai reikalaujanti nubausti „žmogžudžius" Bražinskus ir kitus lietuvius. Gal galėtų tarybinė spauda pasakyti, kaip pavadinti Dubovą, Radanajų ir daugelį kitų, kurie už nekaltų žmonių žudymą gavo laipsnius ir medalius, ir kurie vaikšto laisvi ne Amerikoje, o TSRS?

P. Savonis

***