Apsistosim, kai raudonu žiedu
Visa žemė skaisčiai pražydės.
Tegu tautos vieną himną gieda,
Visos tautos — iš visos širdies.
S. Nėris
Nei penkiakampė raudonoji žvaigždė, nei pjautuvas su kūju virš žemės rutulio nėra atsitiktinumas, nėra koks žaidimas ar papuošalas. Tai tikslas, aiškus ir viešas, skelbiamas kiekvienam ir visai žmonijai. Tai besąlygiškas pasiryžimas jo siekti ir jį pasiekti.
Siekimas jau vyksta visomis priemonėmis, visomis jėgomis, nieko nesigailint, nieko nesivaržant, esant reikalui, likviduojama ne tik pavieniai žmonės, bet į kalėjimus, lagerius, psichiatrines ligonines, į tortūras ir mirtį sukišama tūkstančiai, milijonai žmonių.
Šie ženklai šaukia, kad kova vyksta prieš visų valstybių, tautų, religijų, organizacijų, mokslo, meno ir technikos vadus, net prieš visas tautas, religijas ir organizacijas, net prieš mokslus ir menus, net prieš visus milijardus žmonių, — prieš visus ir visa, kas priešinga rusiškajam komunizmui. Visa turi būti likviduota, pakasta po velėna.
Siekiam ne tik raudonas vėliavas iškelti prie kiekvienos trobos visoje žmonijoje, bet kiekvieną širdį, kiekvieną protą, kiekvieną mokslą, kiekvieną meną, kiekvieną tiesą, kiekvieną valią išprievartauti pagal rusiškojo komunizmo modelį, visus pavergti po Kremliaus padu.
Toji sostinė, kuri trokšta sau pavergti visas sotines, yra Maskva.
Toji kalba, kuri siekia išstumti visas kalbas, yra „šventoji" rusų kalba. Kitų kalbų negali būti, nes tautinės kalbos, būdamos separatizmo pradininkės, pavojingos neišardomajai tautų „brolystei" su vyresniuoju broliu — rusų tauta.
O didžioji nelaimė! Ją sukūrė Marksas. Leninas apvilko rusišku drabužiu, davė rusišką kumštį ir durklą, ir . . . rusišką vodką. Tai rusiškasis imperializmas. Rūsčioji jo tikrovė — archipelagas Gulagas.
Dega aršus raudonasis karas.
Nėra taikos.
Nėra poilsio.
Nėra nukrypimo.
Tik nuolatinis veržimasis visomis jėgomis, visomis priemonėmis vis į priekį, vis į tikslą.
Nesvarbu, kad kai kur nepasiseka.
Nesvarbu, kad trūksta duonos.
Nesvarbu, kad veltui sukišami milijardai.
Nesvarbu, kad pražudomi milijonai žmonių.
Nesvarbu, kad žmonijos akivaizdoje Solženycinas, Sacharovas, Simas Kudirka ir kiti vis iš naujo demaskuoja komunizmo nežmoniškumą . . .
Nesvarbu, kad šituo veidu žmonija jau bjaurisi ir baisisi . . .
Kremliaus šiurpulingi valdovai daro viską, kas tik jiems prieinama, kad vis naujose valstybėse ir tautose įsiliepsnotų raudonasis karas. Karas, kurį skelbia visam pasauliui raudonoji žvaigždė, pjautuvas ir kūjis.
Štai, kas įkvepia rusus komunistus kankinti savuosius ir kėsintis išprievartauti visą žmoniją.
Štai, kas Kremliaus valdovus nuteikia šviesiai šypsotis, kai priima svečius ne tik milijardierius, bet net ir tuos, kuriuos glamonėj kaip savo bičiulius:
„Jūsų galvos skirtos mūsų kūjui mušti, mūsų pjautuvui kirsti, o jūs patys — mūsų kastuvui užkasti!
Mes esame tie, kuriems atiteks jūsų visi milijardai, jūsų visos valstybės ir tautos!
Mes esame tie, kurie palaidosim jūsų visus papročius, jūsų visą kultūrą, tikėjimus ir dievus!
Tranšėjų pakaks: Jūs patys išsikasite!"
Rusų komunistai ir jų pasekėjai gali keistis visomis spalvomis, visų gyvulių, angelų ir velnių pavidalais, sau ant kaktų išrašyti kulturingiausius, net švenčiausius, net religingiausius šūkius, bet savęs niekaip nepakeis ir niekada neatsisakys nei savo siekimų, nei savo įtūžusio karo.
Tai baisus karas prieš visą žmoniją, prieš viską, kas jai brangu ir šventa, už visos žmonijos sugyvulinimą, surusinimą, pavergimą rusiškam komunizmui po Kremliaus padu. Lituanus
