PSICHIATRIJOS PIKTNAUDŽIAVIMAMS
TARYBŲ SĄJUNGOJE TIRTI KOMISIJAI
PRANEŠIMAS
1978 m. balandžio 20 d. į Tartu miesto Užsienio kalbų kursų kanceliariją atvyko Estijos TSR Valstybės saugumo komiteto Tartu miesto skyriaus darbuotojas Karlo Press. KGB darbuotojas norėjo perduoti buvusiam ten šių kursų dėstytojui Martui Niklusui šaukimą atvykti 1978 m. balandžio 26 d. į Vilnių Lietuvos TSR VS komitetan pas tardytoją T. Lazarevičių „paimtų rašomųjų mašinėlių grąžinimo reikalu". Pateiktąjį jam šaukimą M. Niklusas priimti atsisakė ir įrašė jame, jog pastaruoju metu jis yra tapęs sistemingų patyčių objektu, ir kad paimtas iš jo rašomąsias mašinėles turi grąžinti jam tie patys asmenys, kurie 1977 m. lapkričio 16 d. jas paėmė. Prisibijodamas, kad, jam išvykus KGB provokacijos (bandymas apiplėšti butą, pasikėsinimas į tėvų gyvybę ir kt.) gali pasikartoti, M. Niklusas balandžio 26 d. į Vilnių neatvyko.
1978 m. gegužės 5 d. apie 10 vai. į M. Nikluso butą Tartu mieste Vikerkaare gt. Nr. 25 atvyko milicijos darbuotojas, kuris, pasivadinęs rajono įgaliotiniu Aleksandru Synitsovu, paklausė M. Niklusą, ar jis nėra gavęs šaukimo atvykti į Tartu m. Vidaus reikalų skyrių? Sulaukės neigiamą atsakymą, milicininkas pareiškė, kad M. Niklusas turi skubiai ten nuvykti į esantį tame pačiame pastate Tartu m. OVIR-ą „numatomos kelionės į užsienį reikalu" ir pasiūlė jam čia pat sėsti į stovinčią prie namų milicijos mašiną. Niklusas milicininko pasiūlimo atsisakė, pareiškęs, kad šiuo metu valstybinei šventei artėjant, važiuoti į užsienį jis nesiruošia, ir kad OVIR-o darbuotoja Tuvike gali jam pranešti raštu, kokiu klausimu M. Niklusas yra kviečiamas pas ją atvykti. Tada A. Synitsovas ėmė grasinti M. Niklusui, kad jis būsiąs pristatytas į OVIR-ą su sargyba ir pasišaukė iš stovinčios prie namų mašinos butan kitą milicininką. Tačiau jėgos pareigūnai nenaudojo ir netrukus išėjo, palikę M. Niklusui šaukimą atvykti į Tartu m. OVIR-ą tos pačios 1978 m. gegužės 5 d. 11 vai. Šaukimas buvo be atsakingo įstaigos darbuotojo parašo, o įrašytoji jame M. Nikluso pavardėje buvo padaryta rašybos klaida.
1978 m. gegužės 5 d. 11 vai. M. Nikluso bute pasirodė nepažįstama moteris, kuri, pasivadinusi psichiatrinės ligoninės medicinos seserimi, pareiškė, jog M. Niklusas privalo skubiai nuvykti „pas Tartu respublikinės psichoneurologinės klinikinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją." M. Niklusas jai atsakė, kad jis atsižvelgia ir laiko galiojančiais tik rašytinius šaukimus. Tada medicinos sesuo pateikė jam voką su atitinkamu rašytiniu šaukimu. Šaukimą buvo pasirašęs dispanserinio skyriaus vedėjas V. Kanguvas. Vyriausiojo gydytojo pavardė išvis nebuvo minima, o atvykimo laikas — gegužės 5 d. 11 vai. — tiksliai sutapo su milicijos šaukime nurodytu laiku. M. Nikluso pavardėje vėl buvo padaryta ta pati rašybos klaida. Medseseriai M. Niklusas pareiškė, kad, prieš atvykdamas, jis turi dar pasikonsultuoti su kitais psichiatrais. Nurodytu šaukime laiku į psichiatrinę ligoninę jis neatvyko.
1978 m. gegužės 7 d. M. Niklusas savo pašto dėžutėje rado šaukimą, kuriuo Tartu m. prokuroro padėjėas A. Nagelis įpareigoja jį gegužės 10 d. 10 vai. atvykti į Tartu m. prokuratūrą. Tą pačią gegužės 7 d. M. Niklusas savo laiške Nageliui paprašė jį pranešti, kuriuo konkrečiai reikalu Tartu Prokuratūra jį kviečia. Tol, kol jis negausiąs pranešimo raštu, į prokuratūrą atvykti jis atsisako.
Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, o taip pat turint galvoje pasirodžiusius spaudoje šmeižikiško ir kiršinančio pobūdžio straipsnius ir gautus skaitlingus jo adresu anoniminius grasinančius laiškus M. Niklusas linkęs manyti, kad Estijos TSR KGB organai pradėjo naują kompaniją, norėdami uždaryti jį priverstiniam gydymui į psichiatrinę ligoninę. Paskutinį kartą analogiškas mėginimas buvo daromas 1976 metų pabaigoje, tačiau tuokart Talino psichiatras Griuntelis atsisakė įvykdyti KGB užsakymą — paskelbti psichiškai nesveiku žmogų, kurio jis-netgi niekada nebuvo matęs. M. Niklusas, kuris tuo metu buvo laikomas 57 paras Talino kalėjime ir visą laiką badavo, protestuodamas tuo prieš inkriminuojamus jam melagingus kaltinimus, buvo galų gale paleistas, nes prokuratūros nutarimo žodžiais, „patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn . . . nebuvo reikalo."
M. Niklusas
Tartu, 1978 m. gegužės 9 d.
***
HELSINKIS IR TARYBINĖ TIKROVĖ
1978 m. gegužės 26 d. Maskvoje, Šiaurės upių uoste buvo sulaikyti Romas Giedra ir jo žmona Lidija Giedrienė. Abu lėktuvu atskraidinti į Vilnių ir pristatyti į saugumo rūmus. Padarius asmenine kratą, pas R. Giedrą buvo išimta:
1. Atviras laiškas lietuvių ir rusų patriotų.
2. Valentino Turčino knyga „Baimės inercija".
3. „Vestnik ruskogo studenčeskogo dviženija"
4. Mašinraštis „Vestnik ruskogo krestianskogo dviženija".
Giedrienė Lidija po apklausos buvo paleista, o Giedra Romas buvo sulaikytas VSK tardomajame izoliatoriuje tris dienas.
Romas Giedra — vienas iš ketverto nuteistų 1962 metais už bandymą pabėgti iš TSRS. Ir šiuo metu nesėkmingai rašo pareiškimus, prašydamas išleisti pastoviai gyventi į JAV, kur gyvena jo tėvas Juozapas Giedra. Tarybiniai organai tik tyčiojasi iš jo, nežiūrint, kad Helsinkio susitarimuose aiškiai nurodoma, jog Tarybų Vyriausybė pasisako už šeimų sujungimą ir teisę emigruoti pas pirmos eilės gimines.
Labai apgailestaujame, kad lietuviai patriotai yra priversti ieškoti prieglobsčio emigracijoje.
A. Viršulis
* **
1978 gegužės pabaigoje KGB ir jų talkininkai susidomėjo Vilniaus Eksperimentiniu metalo pjovimo staklių moksliniu institutu — gamykla. Jie norėjo išsiaiškinti, kas daugino ir platino kažkokį atsišaukimą. Po šnipelių ir agentų apklausos apkaltinta Montavimo-prietaisų skyriaus programuotoja Zinaida Dapšienė. kuri dirbo su darbuotoja Janina ištekėjusia už Seiliaus, KGB darbuotojo. Apklausos metu buvo teiraujamasi, kas kur gyvena, su kuo susitinka, ar jų šeimininkai bei pažįstami neturi spausdinimo mašinėlių, ar neužsiiminėja kokia nors nelegalia veikla? Kadangi viena inžinierė gyvena pas Keršiūtų Danute kuri pagal agentų pateiktas žinias turi spausdinimo mašinėlę bei kažką spausdina, susidomėta ir ja (Keršiūtė dirba Kultūros ministerijos žinioje). KGB atkreipė dėmesį dar į tą aplinkybę, kad prieš porą metų tos pačios ministerijos žinioje dirbęs Kęstutis Baravykas skundė Keršiūtę, kad ji skaitantį ir platinantį Šv. Raštą. Deja, tuo metu rimčiau Keršiūtės apkaltinti nebuvo galima, nes skundiko asmeninis kerštas ir šantažas bei iš piršto išlaužti argumentai buvo perdaug akivaizdūs. Dabar KGB darbuotojams Keršiūtė atrodė tikras laimikis. Ir štai prieš pat Dapšienės Zinaidos suėmimą gegužės 30 d. 11 vai. 30 min. trys kagėbistai, vadovaujami majoro Rimkaus, Keršiūtę Danute užpuolė įstaigos kieme ir, visiems matant, brutaliai jėga įstūmė į lengvąją mašiną.
Deja ir šį kartą KGB turėjo nusivilti: nieko nepešę iš D. Keršiūtės buto turėjo išsinešdinti. Bijodami, kad, ilgai delsiant gali „pasprukti" numatyta auka, kitą dieną Dapšienė Zinaida buvo areštuota ir išvežta. Namas, kur gyveno Dapšienė buvo apstatytas šnipais.
Tolimesnis Z. Dapšienės likimas nežinomas. Po jos suėmimo vykę gamykloje tardymai rodo, kad jai norima sudaryti bylą.
L. Vartinis
***
1977 m. lapkričio pradžioje moksleivis Egidijus Jonaitis su dviem draugais nuplėšė tarybines vėliavas nuo Vilniaus Elektrografijos instituto pastato. Jis buvo prievarta uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Kitų dviejų jaunuolių likimas nežinomas. Prašome informacijos.
***
Černiachovsko mieste (Kaliningrado sritis) specpsichiatrinėje ligoninėje kalinamas Henrikas Klimašauskas iš Kauno, nuteistas 1976 m. už Solženycino knygos „Gulago salynas" laikymą ir vertimą į lietuvių kalbą.
***
N. Vilnios psichiatrinėje ligoninėje prievarta laikomas nuo 1972 m. studentas medikas Arvydas Cekavičius. Jis baudžiamas už literatūrinių vakarų rengimą.
Psichiatrinės ligoninės vis plačiau panaudoja „gydant" sveikus žmones organizmą ir psichiką ardančius chemikalus.
***
