1978 m. liepos 11 d. Vilniuje prasidėjo VIKTORO PETKAUS teismo procesas. Teisėjas — Ignotas, prokuroras — Bakučionis.
V. Petkus kaltinamas LTSR BK: 68-IId., 70 str., 122-IId. ir 241-lId.
Teismo procesan buvo iškviesta trisdešimt liudininkų:
1. Garuckas Karolis
2. Lukauskaitė-Poškienė Ona
3. Volungevičius Jonas
4. Ragaišis Romas
5. Petkevičienė Jadvyga
6. Pašilienė Birutė
7. Jaškūnaitė Ina
8. Jaškūnienė
9. Nikius Martas (estas)
10. Tarto Enas (estas)
11. Žukovskis Ivaras (latvis)
12. Ziemelis Juris (latvis)
13. Calytis Intsas (latvis)
14. Šeputis Dainius
15. Šeputienė Lina
16. Paulionis Regimantas
17. Paulionis Edmundas
18. Paulionis Kazys
19. Garbis Mindaugas
20. Šliauteris Jonas
21. Šliauteris Vytas
22. Kavaliauskas Česlovas
23. Poškutė Ona
24. Poškutė Marija
25. Kalninš Viktoras (latvis), neatvyko
26. Serdane Irina (latvė), neatvyko
27. Čivilis Rimantas
28. Čivilienė
29. Buračas Marijus
30. Finkelšteinas (dalyvauti atsisakė)
LIUDYTOJŲ PARODYMAI
Karolis Garuckas, 70 metų amžiaus, kunigas, Helsinkio susitarimams vykdyti Grupės narys.
— Garbė Jėzui Kristui! (V. Petkui) Tave sveikina visi, kas negali įeiti į šią salę dėl . . . (čia teisėjas nutraukia tėvą Karolį, reikalaudamas pasirašyti įspėjamąjį straipsnį 189 ir 190. Kun. Garuckas atsisako pasirašyti, pareikšdamas, kad jis pats yra Helsinkio Grupės narys, šį teismo procesą laiko neteisėtu ir neistatymišku, ir duoti bet kokius parodymus atsisako. Teisėjas skaito išankstiniame tardyme duotus parodymus, kurie patvirtina, kad Kun. Garuckas pats yra Helsinkio Grupės narys, į ją įėjo savo noru, yra įsitikinęs, kad tokia Grupė yra reikalinga kovoje už Žmogaus teises. Čia teisėjas bando teigti, kad Garuckas ne su visais dokumentais, kuriuos pasirašė, buvo supažindintas. Garuckas atsakė, kad tik saugumo darbuotojų pakišti provokaciniai dokumentai tikrai jam nebuvo žinomi. lis gerai žinąs, kad visi Helsinkio Grupės dokumentai ir pareiškimai buvo atidžiai tikrinami, Žmogaus teisių pažeidimo faktai visada pilnai pasitvirtindavo, ir Helsinkio Grupė daro didžiai vertingą ir reikalingą darbą. Jeigu teismas skaito tai nusikaltimu, tebaudžia ir jį — Garucką. — Aš būčiau laimingas, jei mane ištiktų mūsų kankinių, kaip vysk. M. Reinio, kun. Andriuškos ir kitų likimas. Viktoras Petkus kovojo už Žmogaus teises — tai didžiai garbingas ir teisingas kelias! Daugiau Lietuvai tokių sūnų.
Teisėjas paprašė kun. Garucką sėsti. Teisminis tardymas baigėsi.
***
Jonas Volungevičius, 38 metų, buvęs politinis kalinys.
— Garbė Jėzui Kristui! (Petkui) — Petkų pažįstu kaip gerą kataliką, teisingą ir garbingą žmogų, Lietuvos patriotą ir laikau didele garbe būti su juo pažįstamu. Šis procesas yra neteisingas, neteisėtas, todėl dalyvauti jame kategoriškai atsisakau.
Teisėjas duoda klausimą: — Ar tamsta pasirašėte pareiškimą dėl Žiprės Algimanto? — taip pareiškimą, liečiantį Zipre Algimantą, neteisėtai patalpintą į psichbaraką lageryje, aš pasirašiau. į kitus teismo klausimus atsakinėti atsisakau.
* * *
Jadvyga Petkevičienė, med. sesuo, gyv. Šiauliuose.
— Garbė Jėzui Kristui, Viktorai!
— Kas jums žinoma šioje byloje?
— Šioje byloje nieko nežinau. Viktorą Petkų pažįstu kaip dorą, garbingą žmogų. Šis teismas — susidorojimas su Helsinkio Grupės nariu. Duoti bet kokius parodymus atsisakau.
— Tačiau išankstiniame tardyme jūs patvirtinote, kad pasirašėte Žiprės reikalu pareiškimą?
— Tai patvirtinu ir dabar. į jokius kitus klausimus neatsakysiu.
Teisėjas paprašo liudytoją sėstis. Petkevičienė pradeda kažko ieškoti švarkelio vidinėje kišenėje. Susidaro įspūdis, kad gali ištraukti ginklą, todėl pašoka sargybiniai, sunerimsta teisėjas ir prokuroras. Petkevičienė ištraukia . . . jau apvytusį rožės žiedą, ir, kol sargybiniai nesusigaudo, duoda jį Viktorui Petkui, sakydama:
— Tai Tau, Viktorai, nuo Lietuvos jaunuomenės ir tikinčiųjų. Garbė Tau, Lietuvos Sūnau, atidavusiam laisvę už Tėvynės, tautos ir Žmogaus teises!
***
Birutė Pašilienė, 50 metų amžiaus, buvusi politkalinė, gyv. Klaipėdoje.
— Viktoro Petkaus nepažįstu ir jokių reikalų nesu su juo turėjusi, todėl ir su šia byla nieko bendra neturiu.
— Kratos metu pas jus išimta rašoma mašinėlė, dokumentas Estijos, Latvijos, Lietuvos Tautinio judėjimo Vyriausiajam komitetui sukurti, kreipimasis į Vakarų šalių vyriausybes,pasirašytas Estijos, Latvijos, Lietuvos Tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto. Visa ši medžiaga spausdinta mašinėle, kuri išimta pas jus kratos metu. Kaip galėjo šie dokumentai pas jus atsirasti, jei jūs nepažįstama su Viktoru Petkumi?
— Tardymo metu pilnai įrodyta, kad 1977 metų rugpiūčio 18, 19 d.d. buvau tardoma Vilniaus saugumo komitete, 20 ir 21 d.d. budėjau, todėl tomis dienomis, kada datuotas dokumentas, aš namuose nebuvau ir dokumento nerašiau. Mašinėlė rasta pas mane, yra ne mano. Saugumiečiai paskutiniu metu buvo iš manęs atėmę dvi rašomas mašinėles, ir aš buvau priversta ieškoti pirkti naujų. Visų pažįstamų klausinėjau, kas galėtų parduoti. Kas atvežė — nežinau, nes nebuvau namuose.
— Bet kas nors namuose buvo, jei jau „kažkas" atvežė mašinėlę?
— Taip, namuose buvo mano mamytė 85 metų amžiaus. Šiemet, balandžio mėnesį ji mirė.
— Kuo galite paaiškinti, kad dokumentai, rasti pas Viktorą Petkų, analogiški rastiems pas jus? Dargi spausdinti ta pačia mašinėle — tai įrodyta ekspertų.
— Dar kartą pareiškiu, kad šio garbingo vyro — Petkaus aš nepažįstu, jokių dokumentų iš jo nesu gavusi, rastą dokumentą savo bute pirmą kartą pamačiau kratos metu. Tardytojas neva radęs mano rašomajame stale, tačiau aš pati jį pirmą kartą pamačiau tardytojo rankoje ir net su jo turiniu nebuvau supažindinta. Tai visa, ką galiu pasakyti apie mano bute rastą medžiagą. Visa tai nieko bendra neturi su Viktoru Petkumi. į kitus klausimus atsakinėti aš kategoriškai atsisakau.
— Ar jūs pasirašėte dokumentą dėl Žiprės Algimanto, patalpinto į psichbaraką?
— Taip pasirašiau. Jaučiuosi teisingai pasielgusi, nes Žiprė jau paleistas iš psichbarako. Tai įrodo, kad jis tikrai neteisėtai ten buvo patalpintas.
— Kaip jūs pasirašėte dokumentus, nepažindama žmogaus? (prokuroras)
— Apie Ziprę aš daug girdėjau per radiją, apie tai kalbama visame pasaulyje.
***
Lukauskaitė-Poškienė Ona Helsinkio Grupės narė, gyv. Šiauliuose.
— Laba diena, Viktorai! (Nuoširdžiai jam nusilenkia). V. Petkus atsako atsistodamas.)
— Ar pažįstate teisiamąjį?
— Taip, Viktorą Petkų gerai pažįstu, nes aš, kaip ir jis, esu Helsinkio Grupės narys. Viktorą žinau kaip gerą, dorą, teisingą, principingą žmogų. Jis — giliai tikintis, mylintis savo kraštą ir žmones, aukšto intelekto ir daug darė Žmogaus teisių gynimo reikale, visada būdamas be galo teisingas. Aš, kaip Helsinkio Grupės narys, esu parašiusi protestą dėl šio teismo. Prašau skaityti mano protestą galiojančiu ir nedelsiant nutraukti šį gėdingą ir neteisėtą teismo procesą. (Lukauskaitei-Poškienei pasidarė silpna, atsisėdo).
— Bet tardymo metu jūs neatsisakėte kalbėti?
— Taip, bet kiekvieną kartą reikalaudavau nedelsiant nutraukti baudžiamąją bylą ir Viktorą Petkų paleisti. Daugiau į jokius teismo pateiktus klausimus neatsakinėsiu.
Teisėjas leidžia liudytojams pasilikti salėje.
* **
Ragaišis Romas, gyv. Vilniuje, buvęs politkalinys.
— Būk sveikas, Viktorai!
Teisėjui paprašius pasirašyti įspėjamuosius 189 ir 190 str., kategoriškai pasirašyti atsisako, motyvuodamas tuo, kad 189 str. yra įteisinta prievarta, o jis — prieš bet kokią prievartą, tuo labiau savo sąžinės neprievartausiąs. (Visa tai pareiškia labai griežtu tonu). Teisėjas kurį laiką sumišęs žvalgėsi į tarėjus, po to pareiškė, kad nors Romas Ragaišis ir nepasirašysiąs, už atsisakymą duoti parodymus ar už melagingus parodymus bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
— Ką jūs žinote šioje byloje? Ar pažįstate Viktorą Petkų?
— Viktorą Petkų pažįstu virš 10 metų. Tuo didžiuojuosi. Tai išsilavinęs, puikus, kultūringas žmogus! Labai mėgsta literatūrą, ypač poeziją, didelis savo krašto mylėtojas, plačios erudicijos žmogus. Aš gerai susipažinęs su V. Petkaus visuomenine veikla, skaitau jį garbingu ir doru žmogumi. Jis, būdamas Helsinkio Grupės nariu, mūsų visuomenei buvo labai reikalingas ir naudingas. Savo veikloje iškėlė eilę administracinių nusižengimų ir atkakliai gynė pilietines Žmogaus teises. Viktoro Petkaus areštas yra neteisėtas, kaip ir visas šis teismo procesas, todėl dalyvauti teisminiame nagrinėjime atsisakau! Daugiau į jokius teismo klausimus neatsakinėsiu!
Teisėjas kreipiasi į prokurorą, tačiau šis atsako, kad jei liudytojas „atsisakė tamstai atsakyti, tai neatsakinės ir man".
* **
Calytis Ints, latvis, buvęs politkalinys,į spėjamąjį straipsnį pasirašyti atsisakė.
— Viktorą Petkų pažįstu kaip dorą, gerą, sąžiningą žmogų. Apie bylą nieko nežinau.
— Tačiau tamsta parengtiniame tardyme patvirtinote Viktoro Kalninšo parodymus akistatoje su Viktoru Kalninšu!?
— Taip, laike kratos pas mane buvo išimta medžiaga, liečianti Estijos-Latvijos-Lietuvos Tautinį judėjimą, bet ir tardyme, ir dabar pareiškiu, kad ši medžiaga negali būti panaudota prieš Viktorą Petkų pagal BK 68 str., todėl apie tai kalbėti yra netikslinga.
— Ar jūsų bute susitiko Viktoras Petkus su Viktoru Kalninšu, ir kas organizavo šį susitikimą?
— Mūsų susitikimas neturi nieko bendro su Viktoro Petkaus byla.
Teisėjas skaito tardymo metu Calyčio duotus parodymus, kurie akistatoje su Viktoru Kalninšu dalinai patvirtina Viktoro Kalninšo duotus parodymus prieš Viktorą Petkų.
— Šie parodymai išgauti mane šantažuojant, todėl prašau teismą skaityti juos negaliojančiais. Jie sufabrikuoti ir neteisingi. Duoti daugiau parodymų šiame teisme aš atsisakau.
***
Žiemelis Juris, latvis, buvęs politkalinys.
— Viktorą Petkų pažįstu kaip dorą, gerą, sąžiningą žmogų. Šioje byloje dalyvauti atsisakau, nes teismą laikau neteisėtu.
— Tačiau išankstiniame tardyme jūs parodėte akistatoje su Viktoru Kalninšu, kad Viktoras Petkus buvo atvykęs į Latviją Estijos-Latvijos-Lietuvos Tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto įkūrimo reikalu ir buvo aptarinėjamos konkrečios šio komiteto darbo gairės?
— Rygos KGB panaudojo šantažą šiems parodymams gauti. Viktorui Kalninšui už šiuos parodymus buvo išduota išvykimo į JAV viza, jo parodymai buvo tiesiog pirkti Latvijos KGB, todėl šie parodymai negali būti panaudojami prieš Viktorą Petkų kaip kaltinamoji medžiaga pagal.BK 68 ir 70 str. Šis teismo procesas yra neteisėtas, ir duoti parodymus jame aš kategoriškai atsisakau. O mano parodymus, duotus išankstiniame tardyme, kaip išgautus šantažo būdu, prašau skaityti negaliojančiais.
***
Žukovskis Ivaras, latvis, buvęs politkalinys.
— Ką žinote apie Viktoro Petkaus bylą?
— Nieko nežinau.
— Kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažinote su Viktoru Petkumi?
— Rygoje 1976 metais.
— Ką kalbėjote per susitikimą?
— Apie buitinius reikalus.
— Kas jums žinoma apie Es-La-Li (sutrumpinti Estijos-Latvijos-Lietuvos pavadinimai; toks sutrumpinimas buvo vartotas išimtuose dokumentuose) komitetą?
— Nieko nežinau.
— 1976 metais jums paskambino Viktoras Kalninšas ir sakė, kad atvyko pas jį lietuviai, ir jūs nuėjote į susitikimą?
— Neprisimenu.
— Apie ką buvo kalbama?
— Apie mus dominančius klausimus, pvz., kodėl Lietuvoje geresnis gyventojų aptarnavimas (aprūpinimas maistu), negu Latvijoje.
— Kas jus supažindino su Es-La-Li komiteto dokumentais?
— Rygos KGB, parodydama Kalninšo parodymus.
***
Kalninš Viktoras, latvis, buvęs politkalinys. Šiuo metu išvykęs į užsienį.
Teisme buvo paskaityti jo parodymai kaip kaltinamoji medžiaga Viktorui Petkui, sudarant baudžiamąją bylą pagal LTSR BK 70 str. ir 68-IId. Viktoro Kalninšo perskaitytais parodymais teisme teigiama, kad Viktoras Petkus buvo atvykęs į Latviją 1977 metų vasarą aptarti Tautinio Pabaltijo komiteto įkūrimą. Po to šiuo klausimu buvo susitikta Trakuose, o 1977 metų rugpiūčio 15—17 d.d. Viktoras Petkus buvo atvykęs į Rygą, kur, jam vadovaujant, buvo sustatyti įkūrimo dokumentai ir kreipimasis į Vakarų šalių vyriausybes, pripažinta šį komitetą galiojančiu ir oficialiu. (V. Kalninšas detaliai parodė visą šio komiteto įkūrimo procesą ir komiteto numatytas tolimesnes perspektyvas). Teismas, remdamasis šia medžiaga, pripažįsta Viktorą Petkų antitarybiniu veikėju-recidyvistu.
***
Tarto EEns, estas, buvęs politkalinys,
— Ką žinote šioje byloje?
— Tiek išankstiniame tardyme, tiek šiame teisme aš parodymus duoti atsisakau ir prašau teismą paaiškinti, kuo yra kaltinamas Viktoras Petkus?
— Liudininkui tai žinoti nebūtina.
— Tokiu atveju, šiame procese dalyvauti aš atsisakau.
Ens Tarto du kartus teistas už politinius įsitikinimus: 1956-60 m. ir 1962-67 metais; viso — 9 metus. Į teismo klausimus atsakinėjo tik estiškai ir kalbėjo tik per vertėją.
***
Mart Nikius, estas, buvęs politkalinys, 34 metų, dirba dėstytoju Tartu mieste užsienio kalbų kursuose.
Į pirmąjį tradicinį teisėjo klausimą atsako estiškai, reikalaudamas kvalifikuoto vertėjo. Mart Nikius be žodžių atstumia jam pateiktą pasirašyti įspėjamąjį raštą ir, nelaukdamas teisėjo pateikiamų klausimų, pats prabyla:
— Nežiūrint, kad jau antra diena šio teismo proceso, tačiau man iki šiol neaišku, kuo gi kaltinamas Viktoras Petkus? Kokius . . . (Teisėjas jo kalbą nutraukia).
— Čia klausimus duodame mes, o jūsų pareiga — tik atsakyti.
— Aš nežinau jūsų kodeksų, praktikos, jūsų metodų ir įpročių, man dargi nežinoma ar teismo procesas atviras, ar uždaras, nežinomas teismo sąstatas . . .
— Prašau išklausyti: už atsisakymą duoti parodymus mes galime jus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
— Prašau ir manęs išklausyti. Jūsų pareiškimą aš priimu kaip grasinimą, kaip prievartą išgauti parodymus, todėl automatiškai patenku į ginties būklę.
Vertėjas šios frazės teisėjui neišvertė, tačiau pasirašymo lapelis dėl baudžiamos atsakomybės nuo stalelio buvo nuimtas.
— Manęs dar niekas per visą gyvenimą taip neįžeidinėjo, nešmeižė ir nesityčiojo, kaip tardant Viktoro Petkaus byloje. Todėl aš tapau skeptišku ir nepasitikiu iš anksto paruoštais dokumentais, kadangi jie paprastai naudojami prieš mane. Prašau teismo šiuo klausimu priimti mano raštišką pareiškimą.
Mart Nikius paduoda pareiškimą, ir teisėjas priima jį susipažinimui. Perskaitęs pareiškimą, teisėjas kreipiasi į Martą Nikius:
— Jūs puikiai kalbate ir rašote rusiškai, todėl ir savo parodymus galite duoti rusų kalba.
— Dabar esu sujaudintas, pavargęs nuo ilgo laukimo, todėl duoti parodymus negaliu jokia kita kalba, kaip tik savo gimtąja kalba. Todėl pakartotinai prašau duoti aukštos kvalifikacijos vertėją.
— Jūs neatsakote į jums pateiktus klausimus ir reorganizuojate teismo darbą. Kas jums žinoma šioje baudžiamoje byloje?
— Kaip jau sakiau, neturiu jokio supratimo.
— Jums teko kalbėti Tartu mieste Calyčio bute apie Es-La-Li komitetą ir tautos padėtį?
— Klausimas pateiktas absurdiškai: Calytis gyvena Latvijoje ir jokio buto Tartu mieste neturi.
— Už neteisingą klausimo perteikimą vertėjas ima atsakomybę sau.
— Dar kartą pabrėžiu kvalifikuoto vertėjo būtinumą teismo procese. Man teko būti Calyčio bute Rygoje šeimos ratelyje už pietų stalo.
— Kada Viktoras Petkus paskutinį kartą lankėsi Tartu mieste?
— Maždaug prieš metus, vasarą.
— Rugpiūtyje?
— Neprieštarauju.
— O kas jums žinoma apie Es-La-Li Vyriausiąjį komitetą?
— Išankstinio tardymo metu man buvo pateikti kai kurie dokumentų nuorašai be parašų.
— Eksperto nustatyta, kad kai kurie dokumentai, išimti pas Viktorą Petkų, spausdinti rusų kalba jūsų mašinėle „Erika". Ką jūs galite pareikšti šiuo klausimu?
— Aš nebuvau supažindintas su eksperto išvadomis ir šiuo klausimu galima turėti skirtingas nuomones. Kadangi KGB jau keletas metų domisi mano rašomom mašinėlėm, be to, KGB pastoviai turi galimybę lankytis mano bute (prieš keletą metų laike kratos dingo mano buto raktai), aš įtariu, kad šie dokumentai yra paprasčiausiai KGB suklastoti. Be to, mašinėlės iš manęs paėmė neužblombuotas, tuo grubiai pažeisdami konfiskuojamų daiktų saugumą ir sudarydami sau galimybę mano mašinėle rašyti, kas jiems patinka ir tai vėliau pateikti prieš mane ar Viktorą Petkų kaip kaltinamąją medžiagą. Man šios mašinėlės reikalingos profesiniam dėstytojo darbui, todėl prašau teismą jas man grąžinti.
— Aišku. Dabar paaiškinkite, kaip jūsų atspausdinta autobiografija pateko pas Viktorą Petkų?
— Autobiografiją aš atspausdinau pats. Kaip ji pateko pas V. Petkų — nežinau, neprisimenu.
— 1977.VII.25 d. kratos metu pas jus rasti bilietai: Tartu-Pilva, Pilva-Maskva. Kuo galite paaiškinti šią kelionę į Maskvą?
— Jūs neteisingai informuotas. Šiuos bilietus aš pats savo valia atidaviau. Be to, neįvykusios kelionės išlaidos man kompensuotos. Kelionės tikslas — atostogų metu pakeliauti po šalį.
***
Jauni liudytojai buvo apklausinėjami labiausiai siekiant V. Petkų pakaltinti amoralumu. Jei kas iš vaikinų pasakė, kad Sv. Velykų ar šv. Kalėdų proga ant šventinio stalo buvo sauso vyno, procese tai buvo kvalifikuojama kaip „jaunuomenės tvirkinimas".
***
Poškute Marytė, V. Petkaus šeimininkė, pas kurią eilę metų gyveno.
— Ar pažįstate Viktorą Petkų?
— Taip, labai gerai pažįstu — tai mano gyventojas. Duok Dieve visiems tokiais dorais žmonėmis būti, kaip mano Viktorėlis. (Duodamas pasirašyti įspėjamasis straipsnis). Aš esu giliai tikinti, todėl kalbu tik tiesą, tad nėra reikalo nei pasirašyti (griežtu mostu nustumia popierių).
Ar jūs turite du kambarius?
— Anksčiau turėjau vieną kambarį, todėl jis buvo pertvertas fanerine pertvarėle. Aš nuolatos būdavau jo pusėje, nes iš ten buvo apkūrenama krosnis.
— Ar dažnai rinkdavosi jaunuomenė pas Viktorą Petkų?
— Jaunuomenė labai mylėjo Viktorą Petkų, nuolatos būdavo pilna jaunimo.
— Ar dažnai išgerdinėdavo? Kada išsiskirstydavo?
Sergėk, Dieve, aš giliai tikinti ir netiesos nesakysiu! Viktoras ne tik negerdavo, ne tik nesu mačiusi jo išgėrusio, bet per eilę metų, kada pas mus gyveno, net kamščio nesu radusi, tvarkydama jo kambarėlį!
***
Poškute Onutė, V.Petkaus šeimininkė, Marytės Poškutės sesuo.
— Gerbė Jėzui Kristui, Viktorėli!
V. Petkus atsistoja ir pasveikina savo šeimininkėlę, įspėjamąjį raštą pasirašyti atsisako pareikšdama, kad ji yra katalikė ir sako visada tik tiesą.
— Ar pažįstate Viktorą Petkų?
— Taip, pažįstu gerai. Tai — labai doras, geras katalikas, sąžiningas ir garbingas žmogus. Duok Dieve, kuo daugiau tokių sūnų mūsų tėvynei! Tada nereikėtų nei milicijos, nei draugovininkų. Jis ne tik pats buvo labai garbingas, bet mokė ir kitus būti dorais ir garbingais. Jis buvo labai mylimas jaunuomenės, daug skaitė, mėgo poeziją. Ar blogas žmogus mylės Dievą ir poeziją?
— Ar per susitikimus su jaunuomene dažnai girtuokliaudavo?
— Pas mus išgyveno virš 10 metų — nei karto tokio atvejo nebuvo. Jis — tikras savo krašto patriotas, todėl jis rūpinosi aukštos moralės ir aukštų įsitikinimų diegimu jaunuomenei.
***
Į teismą buvo atvežtas kažkoks KGB dalinių kareivis Civilis Rimantas, kuris matyt, davė teismui pageidaujamus parodymus. Jis nebuvo įleistas į liudytojų kambarį, o privilegijuotai laikomas teismo salėje. Liudytojų apklausos metu jis buvo pasodintas atskirai nuo liudytojų už prokuroro nugaros. Niekas iš liudytojų jo nepažinojo.
Taip pat davė teismui, matyt, palankius parodymus ir Čivilienė, kareivio motina, kuri iš teismo salės išėjo per tarnybines duris.
Kadangi minėti liudytojai — Civilis ir Čivilienė — buvo apklausti atskirai nuo kitų liudytojų, jų parodymai nėra tiksliai žinomi.
***
Apklausinėjant liudytojus Mart Nikius ir Calytis Ins pertraukėlės metu kreipėsi reikalaudami, kad teismo procesas būtų verčiamas į estų bei latvių kalbas, nes ši byla liečia ir Estijos bei Latvijos interesus. Teisėjas prašymą atmetė, net nenurodes priežasties. Mart Nikius bandė remtis Tarybine konstitucija, tačiau teisėjas pakvietė į salę milicijos darbuotojus „viešai tvarkai atstatyti". Mart Nikius buvo priverstas atsisakyti savo teisėto reikalavimo.
Kreipdamasis per vertėją, Mart Nikius prašė, kad jo pareiškimas būtų priimtas raštu. Ch. Lillena (vertėja) pažvelgė į teisėją ir, nematydama jo pritarimo, atsisakė priimti iš Marto Nikius pareiškimą. Šis pareiškimas vis tik buvo perduotas teisėjui, tačiau be jokių rezultatų.
Apklausa pasibaigė tik 21 vai., tačiau tiek liudytojai, tiek susirinkę gausūs V. Petkaus draugai ir pažįstami dar ilgai stovėjo prie teismo rūmų.
Sekančias dvi dienas niekas iš V. Petkaus prietelių nebuvo įleidžiamas į salę.
Liepos 13 dieną teismo rūmų vestibiulyje prie Mečislovo Jurevičiaus, giliai tikinčio žmogaus, (gyv. Šiauliuose) priėjo KGB darbuotojas ir bandė jį nusivesti, bet tuoj pat buvo apsuptas liudytojų ir V. Petkaus gerbėjų. Jurevičiaus paimti nepavyko. Šis incidentas dar kartą parodė tikinčiųjų ir savo krašto mylėtojų solidarumo jėgą.
Antras incidentas įvyko, kai, ruošiantis skaityti teismo nuosprendį, į salę buvo įleistas tik A. Terleckas iš Vilniaus. Karolis Garuckas ir Ona Lukauskaitė-Poškienė. Kiti liudytojai į salę įleisti nebuvo neva dėl vietų stokos. Visa salė buvo užpildyta KGB siųstais žmonėmis, įėjusiais pro tarnybinį įėjimą. Liudytojams dėl to protestuojant, KGB darbuotojas Baltinas brutaliai pastūmė Maskvos desidentų grupės narį Tatjaną Velykanovą, atvykusią dalyvauti V. Petkaus byloje. Ji parkrito ant cementinių grindų. Kolo sąmyšis. Prie vestibiulyje esančių puolė milicininkai su KGB darbuotojais. Provokacija buvo perprasta ir jiems pavyko išmesti už durų tik Tatjaną Velykanovą ir Jadvygą Petkeviečienę. Šį incidentą saugumiečiai filmavo . . .
Liepos 14 d. teismo nuosprendžio diena iš visos Lietuvos suvažiavo daug jaunuomenės. Žinoma, darbo diena daug norinčių dalyvauti šioje protesto minioje negalėjo. Bet ir iš susirinkusių (buvo virš 70 žmonių) galima spręsti, koks populiarus ir mylimas buvo Viktoras Petkus. Visų atvykusių rankose — gėlės — pagarbos ženklas Viktorui Petkui. Tai labai erzino KGB darbuotojus. O karštos tikinčiųjų maldos tiesiog siutino juos. Jie ne kartą reikalavo nesimelsti prie rūmų, nes tai pažeidžia „viešąją tvarką".
Kasdiena vis sunkiau susidoroti su savo tėvynę mylinčiais sūnumis ir dukromis!įvieno nuteisto vietą stoja dešimt! Nesustabdyti upės bėgimo! . .
Viktoras Petkus buvo vienas iš drąsių kovotojų už Žmogaus teises, bet ne paskutinis. Yra mūsų tautoje sūnų ir dukrų, kurie nebijos paaukoti savo laisvę ir gerovę už tautos laisvę ir Žmogaus teises, už tikėjimo laisvę Lietuvoje! Nebijos, nors ir nežmoniškai žiauriai baudžiami kovotojai už laisvę ir teisingumą!
Teismo nuosprendis Viktorui Petkui: 3 metai kalėjimo, 7 metai lagerio, 5 metai nutrėmimo.
TĖVYNĖ NEPAMIRŠ SAVO SŪNŲ ir DUKRŲ AUKOS!
