Tėvyne mano, tu esi
Visų tremtinių ilgesy,
Tu rugio širdyje gyva,
Daina skambioji Lietuva!
Juodam gimtinės arime
Ir balto beržo ošime,
Tu vyturio tyroj dainoj,
Ir Kryžių kalno tylumoj . . .
Tu iš piliakalnių širdies,
Iš aukurų šventos ugnies . . .
Virš klevo žydinčių pečių
Žvelgi į mus akim žvaigždžių.
Mums sakė motina sena —
Tu — mūsų meilė ir daina!
Buvai tu vargšė tremtinė . . .
Tau širdį žudo giltinė! . .
Bet tu iš ašarų karčių,
Bet tu iš tūkstančių nakčių
Vėl išsiskleist kaip aušra,
Tu — mūsų Motina gera!
K. Gaudenis
