Ir vėl ta netiesa
Manęs prisilytėjo,
Tartum juoda dvasia
Šikšnosparniu praskriejo,
Tartum nuodų rasa į žiedą nulašėjo . . .
Ir vėl ta netiesa
Jausmus ir širdį plėšo.
Pavargo jau dvasia
Nuo šito melo viešo . . .
Ak, kas gaivins tiesą?!
Tiesos siela vien prašo!
Skaistutis
