Iš kur tiek pagiežos, tiek melo, smurto?
Nejaugi žmonės — gyvulių banda?
Nejaugi milijonai jau apkurto,
Apako lyg naktis kraupi, juoda?
Išniekintos šventovės ir altoriai,
Išniekino ir protėvių kapus.
Nejau atgijo Judas pasikoręs
Išplėšt iš Švento Rašto tuos lapus,
Kur kalbama apie Prisikėlimą,
Kad robotais pavirstų ši minia?
Žvėris Apokalipsės siautėt ima . . .
O Viešpatie, apsaugok Tu mane
Nuo žemės kunigaikščio juodo smurto,
Nuo jo apgaulės, melo, pažadų! —
Į Tavo panašumą aš sukurtas,
Todėl ir viltį į Tave dedu.
Neleisk pražūt ir mano broliams, sesėms,
Juk Tu žadėjai išklausyt maldos.
Pasižadam: šią priespaudą iškęsim,
Tik neapleisk Tu mūsų niekados!
V. AUDRONIS
