Rusai komunistai plačiausiai skelbiasi tikraisiais humanistais, pavergtų tautų globėjais, kovotojais prieš karus ir vergiją . . .
Ir šit Hitleris su savo naciais pasiūlo Stalinui tokį sandėrį:
tegul komunistai jam duoda leidimą pavergti lenkus, o už tai Hitleris rusams leis pavergti: Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją ir Besarabiją;
už Lietuvos Užnemunę rusai Hitleriui dar primokės 7 milijonus dolerių;
Hitleris rusams atiduos pusę sumuštos Lenkijos;
rusai Hitleriui savo traukiniais pristatys į Vokietiją tūkstančius tonų javų, grąžins tuos vokiečius komunistus, kurie pabėgo nuo Hitlerio iš Vokietijos, ir tuos rusų šnipus, kuriuos rusai komunistai mainais gavo iš Hitlerio kalėjimų.
Rusai tą pasiūlymą priėmė. Sutartis buvo pasirašyta Molotovo ir Ribentropo.
Šios sutarties vokiečių egzempliorius rastas Hitlerio archyve ir Vakaruose plačiausiai paskelbtas.
Komunistai savo egzempliorių rūpestingai slepia Kremliaus archyvuose. Kada nors ir jis bus iškeltas aikštėn rusų komunistų gėdai ir bėdai.
Minėtose srityse gyvena apie 40 mil. žmonių. Jie visi buvo atiduoti areštams, tardymams, kankinimams, trėmimams, kalėjimams, žudynėms ... Jų turtas bus išplėštas, o gyvenimas ir šeimos sugriautos. Neteisybes, ašaras, kraują kentės milijonai visai nekaltų tik dėl to, kad jie ne vokiečiai, ne naciai, ne komunistai. Bus net kruvinai prievartaujami, žudomi, kad taptų komunistais, naciais! Tai didžiulio masto vergų prekyba.
Šit tau pavergtų tautų vaduotojai, taikos apaštalai!
Hitleris ėmė skubiai rengtis į karą su lenkais.
Rusai šoko sudarinėti su nupirktomis valstybėmis „humaniškiausias", „draugiškiausias" sutartis: nepuolimo, teritorijos neliečiamumo, nesikišimo į vidaus reikalus, draugystės, savitarpio pagalbos, kultūrinių mainų . . .
Visos sutartys buvo komunistų baisi klasta.
Kai Hitleris užpuolė Lenkiją ir išžudė tūkstančius lenkų jaunimo, rusai komunistai, sulaužę anas visas sutartis, pavergė Lietuvą, Latviją, Estiją, Besarabiją.
Baisiu karu puolę Suomiją, neįstengė jos pavergti, tik, atsiplėšę gabaliuką prie Leningrado, šiek tiek pakirto suomių tautos laisvę.
Anot „Tiesos", okupacijos metu Lietuvoje komunistų buvo tik 800. Tai daugiausia vietiniai rusai-kolonistai ir žydai, labai laukę rusų.
Lietuviai labai brangino savo laisvę, nes ją iš bolševikų buvo atkovoję kruvinomis kovomis. Komunistais baisėjosi. Rusų komunistų invaziją panašiai išgyveno, kaip čekai 1968 metais.
Komunistai, pavergę Lietuvą, ūkininkus apkrovė nepakeliamomis duoklėmis. Ūkininkai ne vienas iššlavė aruodus duoklei. Okupantai grūdus pylė į vagonus ir vežė Hitleriui į Vokietiją. Paskutinieji ešelonai į Vokietiją įvažiavo vakare prieš karą, kuris prasidėjo ryte pusę keturių.
Ūkininkus, negalėjusius išsimokėti duoklės, griebė į kalėjimus, grūdo į lagerius, sakysim, į Pravieniškius; kai kuriuos nukankino vietoje. Į kalėjimus kišo net šeimų motinas. Ir to, kurs čia rašo, motutę du kartus buvo uždarę į kalėjimą. Ji sakė komunistams: „Išleiskite! Be manęs niekas iš mūsų namiškių negalės jums suieškoti javų." Ją išleido. Vieną ir kitą kartą per naktį traukinėliu ji nuvyko pas pažįstamą, gavo paskolos, turguje pirko javų ir pavakare nuvežė duoklę.
Hitleriui užpuolus, rusai nusiuntė tanką į Pravieniškius, kur jis išguldė visus kalinius, net aptarnaujantį personalą, net ir šunį!
Tūkstančiai kalinių buvo iššaudyti Baltarusijoje (Červenė).
Staiga pradėjo dingti žmonės. Būdavo, išvažiuos kas nors į kelionę ar išeis į miestą — ir dingsta, lyg būtų kiaurai žemę prasmegę! Namiškiai veltui visur ieško. Komunistai kažkur juos įkišdavę, nugalabydavę. Niekas nebuvo tikras, kad nebus pagrobtas.
Pirmosios didelės gaudynės buvo 1941 birželio pradžioje. Viskas prirengta slapta. Jokio tardymo, jokio teismo. Niekam neleista teisintis. Niekam neleista nors kiek pasirengti. Visų kaltė viena: šie žmonės — lietuviai, tautos ir valstybės visuomeninio, kultūrinio gyvenimo vadai, tarnautojai, ypač aukštųjų mokyklų jaunimas.
Jeigu jie būtų pasilikę tėvynėje, būtų buvę laisvės nešėjai, atrama prieš būsimąjį rusinimą, pasipriešinimų organizatoriai.
Vidurnaktyje, pačiame įmygyje, „vyresnieji lietuvių tautos broliai", apsiginklavę, su plėšikų ir galvažudžių žiaurumu iš lovų ištraukė 30 tūkstančių lietuvių! Jų tarpe buvo vos gimusių kūdikių, vos pagimdžiusių motinų, ligonių, šimtamečių senelių, tik ką susituokusių jaunuolių . . . Šitiek nekaltų žmonių staiga užkalė šaltuose gyvuliniuose vagonuose be valgio, be vandens, be medicinos pagalbos, be gryno oro, nes vagonai buvo grūste prigrūsti . . . Visi kartu: vyrai, moterys, berniukai, mergaitės, sveiki, ligoniai ir mirę kelyje . . .
Per pirmąjį vežimą vyrai buvo atskirti nuo moterų — jie buvo paskirti išžudyti. Taip su dauguma ir buvo pasielgta — išžudyti žiauriausiomis priemonėmis. Žuvo daug vaikučių ir moterų. Tada žuvo ir įžymusis Jonas Dovydaitis. Išvežtųjų turtas buvo išgrobstytas.
Ir staiga — karas! Hitlerio armijos žaibiškai puolė ir mušė rusus.
Lietuviams karas sugaudė išsigelbėjimo varpais. Staiga sukilo visa tauta.
Rusų armijoms masiškai bėgant, Kauno rotušės bokšte suplevėsavo Lietuvos vėliava, o radijas paskelbė, kad vėl atkuriama Lietuvos valstybė.
Rusų daliniai, tuojau apsupę rotušę, sučiupo drąsųjį berniuką, kuris iškėlė vėliavą, išvežė už Kauno ir sušaudė.
Lietuvos laisvę vėl užgniaužė vokiečiai.
Kad geriau pažintume tarybinius komunistus, dar prisiminkime tai, kas aukščiau minėta: komunistai, susitarę su Hitleriu, jam grąžino iš Vokietijos pabėgusius vokiečius komunistus ir savo šnipus, kurie buvo gauti mainais iš Vokietijos kalėjimų. Nors tarybiniai komunistai žinojo, kad anų laukia kankinimai ir mirtis, vis dėlto savo ištikimuosius draugus išdavė hitlerininkams. Hitleris juos sunaikino lageriuose ir krematoriumuose. Teišlikusi gyva viena senutė moteris.
II
Iš faktų, kurie iškilo per trisdešimt su viršum metų, mums, rusų komunistų pavergtiesiems, susidarė viena rimta prielaida. Net atrodo, kad tai tiesa. Čia tai dėstome ir laukiame atsako.
Stalinas taip susibičiuliavo su Hitleriu, jog Vakarai su Amerika ir Kanada nusigando:jiems atrodė, kad rusai gali suHitleriu stoti į karą prieš Vakarus! Užtat Vakarai sudarė planą:
Staliną reikia skubiai atitraukti nuo Hitlerio, net įtraukti į karą prieš Hitlerį, sumušti vokiečius, o rusus kare nusilpninti.
Rusų komunistų rankomis taip nusilpninti ir supančioti vokiečių tautą, kad ji niekuomet nebekeltų karo prieš Vakarus ir kad nebebūtų jiems konkurentas.
Tam, kad nepastumtų rusų į Hitlerio glėbį, nebereikalauti iš jų Pabaltijui laisvės.
Tam, kad rusus priviliotų, kad jiems už karą atsimokėtų, kad jie laisvai prieitų prie vokiečių jų tautos varginti ir gąsdinti, — Vakarai rusams parduoda: Lietuvą, Latviją, Estiją, Besarabiją, Karaliaučių ir jo sritį, Rytų Vokietiją su 17 milijonų vokiečių, Rytų Berlyną, kurį turi apsupti rusų armijos geležine grandine, Lenkiją (jai iš Vokietijos atplėšti didžiulius plotus, kuriuose gyvena vokiečiai, juos išvarant), Čekoslovakiją (jai iš Vokietijos atplėšti 4 milijonus Sudetų vokiečių ir juos išguiti), Vengriją, Rumuniją, Jugoslaviją, Bulgariją, Albaniją.
Vakarai, visiškai nesiklausę Austrijos vokiečių, juos atplėšė nuo Vokietijos ir suformavo atskirą valstybę, nors daug austrų vokiečių, pasijutę vokiečių tautos nariais, norėjo pasilikti kartu su savo tauta.
Srityse, parduotose rusams komunistams, yra 100 milijonų labiausiai kultūringų žmonių, pasmerktų prievartiniam komunistinimui ir rusinimui.
Kur dingo prancūzų „liberte", anglų džentelmeniškumas, Amerikos laisvė ir kilnumas?
Prancūzai, pavergę vokiečių Elzasą ir Lotaringiją, dreba prieš vokiečius, kaip pelė prieš katę. Anglai su amerikiečiais dreba dėl savo kapšiuko, bijodami vokiečių konkurencijos. Rusams baisi net Hitlerio šmėkla . . .
Rytų Vokietijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Bulgarijos komunistų vadovai yra Rusijos statytiniai, valdžioje išsilaiko tik rusų tankų pagalba.
Jugoslavų, albanų ir iš dalies rumunų komunistai atsimetė nuo Rusijos, bet ir jie prievartauja savo tautas.
Argumentai: 1. Pasibaigus karui, rusai savo armijas Vokietijoje kilnojo iš vienos vietos į kitą. Radijas iš Vašingtono skelbė, kad rusai buvo įžengę į sritis, kurios pagal sutartį priklausė Vakarams. Taigi sutarčių tikrai būta. Rusų komunistai joms pakluso.
2. Nors po karo jau per 30 metų, o žiaurią okupaciją kenčia šimtai milijonų žmonių. Taikos sutartis galėjo ir turėjo būti. Jos dėka rusų armijos tučtuojau turėjo būti išvestos iš Rytų Europos ir Pabaltijo.
Kodėl taip ilgai nėra tos sutarties ir jos nematyti? Atsakas: Taikos sutarties nebus. O jeigu ir būtų, ji patvirtintų status quo, nes rusams jau viskas parduota, ką jie dabar turi.
3. Rusai pasigrobę Karaliaučių ir jo visą sritį. Lenkijai apgaulingu plebiscitu atiduota dideli vokiečių plotai. Iš ten be pasigailėjimo išvyti vokiečiai. Čekams priskirta Sudetų kraštas, kurį turės apleisti 4 mil. vokiečių. Rytų Vokietija su 17 mil. vokiečių prieš jų norą klastingai suformuota į pseudovalstybę, kurią valdo rusų statytiniai.
Kaip atsitiko, kad Vakarai tartum nieko nemato, tartum viskas teisėta ir suprantama? Kaip jie gali leisti rusams šitaip laisvai viešpatauti Europoje? Tuo tarpu visi šaukia, kad Izraelis yra okupavęs truputį arabų dykumų, kurių arabai turi milijonus kvadratinių kilometrų?! Tai suprantama tik tuo atveju, jei prileidžiame, kad Vakarai komunistams yra pardavę šituos kraštus.
4. Vakarai bjaurėjosi Franko diktatūra, šaukia prieš Čilės karo vadų diktatūrą, bet jau beveik keturiasdešimt metų bučiuote bučiuojasi su kruvinomis diktatūromis visuose komunistų pagrobtuose kraštuose, ypač Rusijoje!
Tautų Sąjungoje komunistai, žiauriausieji diktatoriai, pavergėjai ir išnaudotojai, turi net tris atstovybes, kaip tikras pasakų slibinas su trimis galvomis . . . Kaip pateisinti šitą nesąmonę? Yra tik vienas pateisinimas be pateisinimo: tarp Vakarų ir komunistų tebevyksta vergų prekyba šimtais milijonų žmonių! O jų riksmas prieš Franko ir Čilės diktatūras yra apgaulė ir priedanga vergų prekybai tautomis milžinišku mastu.
5. Kaip atsitiko, kad Vakarai tylėjo, kai Tautų Sąjungoje komunistai su savo šalininkais pasmerkė Izraelį kaip agresorių imperialistą, o nei žodeliu neprasitarė dėl besaikio komunistų imperializmo — juk rusai turi pavergę Lietuvą, Latviją, Estiją, dalį Suomijos, Besarabiją, didelę Vokietijos dalį, Lenkiją, Čekoslovakiją, Bulgariją, Vengriją, Azerbaidžaną, Gruziją, Armeniją (šios trys tautos pavergtos paties Lenino!)?
Kodėl nepasmerkiamas komunistų imperializmas, kuris jau tiek metų reiškiasi klastingai vadinamais „išsivadavimo karai ", kuris organizuoja ir įkvepia streikus, perversmus ir pan.?
Kodėl nepasmerkiamas komunistų besaikis imperializmas, kuris savo komunistų partijomis yra įsišaknijęs visose žmonijos valstybėse ir tautose, rengiasi į milžinišką sukilimą bei revoliuciją pavergti Kremliui visą žmoniją?
Juk tik dėl rusų komunistų besaikio ginklavimosi, kuris jiems reikalingas pavergtoms tautoms engti ir pavergti visoms tautoms, kurios dar likę laisvos, primetamos pasaulinės ginklavimosi varžybos.
Kodėl nepasmerkiamas komunistų imperializmas, kuris dabar visoje žmonijoje kelia tą visą kruviną kakafoniją, kuri slenka į didžiausią karą, į žmonijos pavergimą ir sunaikinimą?! Atsakas: Vakarai ir rusų komunistai prekiauja tautomis.
Kada pasibaigs šitoji prekyba?
Ar tik tada, kai bus parduota pati Amerika?
6. Prieš rusus komunistus sukilo vengrų tauta. Šaukėsi Vakarų pagalbos. Jiems atidarė savo sienas ir aerodromus. Vakarai galėjo ir privalėjo padėti. Būtų buvę gana rimto protesto. Vakarai nepajudino nei pirštelio, nei liežuvio . . . Rusai tankais išžudė 100 tūkstančių vengrų, juos vėl kruvinai pavergė.
Kai 1968 m. pavergtoji Čekoslovakija mėgino nors kiek išsivaduoti iš rusų komunistų vergijos, rusų tankai ją vėl pavergė.
Amerika apgavikiškai protestavo ir iš anksto paskelbė, kad ji nepajudins nė piršto, jei rusai okupuos čekus. Tai buvo tik puiki paskata rusų imperializmui. Jie drąsiai sutriuškino kuklų čekų pasipriešinimą.
Atsimenu, tuojau po karo anglai skelbė, jog savaime aišku, kad rusai komunistai turi teisę dėl saugumo savo įtakos sferoje turėti pasienio valstybes.
Taigi, Amerikos vadovai su komunistais, vieni kitiems pardavę „įtakos sferas", prekiauja tautų laisve ir krauju.
7. Mes, lietuviai, esame toji kaina, kurią Hitleris rusų komunistams sumokėjo už leidimą pradėti Antrąjį pasaulinį karą.
Hitleris nubaustas. Komunistai kankina mūsų tautą, bet jų niekas nenubaudžia.
Kiek triukšmo dėl kažkokio Glezo ir Andželos Devis! Kiek triukšmo dėl aukų, pagrobtų oro piratų ir gangesterių! Rusai pasigrobė tris milijonus lietuvių, nekalbant apie kitas tautas. Apie 300 tūkstančių naktimis ištraukė iš lovų, užkalė vagonuose be maisto, be vandens, be vaistų, be gryno oro ir išvežė į Sibiro taigas ir tyrlaukius šalčiui, badui ir mirčiai . . . Kas apie juos šaukė?
50 tūkstančių lietuvių jaunuolių ir jaunų tėvų išžudyta giriose ir lageriuose. Amerika žadėjo jiems pagalbą, bet jos nesulaukė . . .
Mūsų tautos šeimos sugriautos, ūkis suardytas, visa tauta verčiama girtuoliais, chuliganais, naikinama venerinėmis ligomis, bedievinama, rusinama, kolonizuojama . . . Jau netrukus skaičiuosime keturiasdešimt metų kančios ir beteisiškumo . . .
Jei SNO Jordano arabams, dalelei Jordanijos valstybės, teikia privilegijas, taip triukšmauja dėl arabų pabėgėlių, kodėl per 40 metų SNO niekas nė pusę žodžio neužtarė lietuvių, latvių, estų? . . Kaip suprasti šitą baisų tylėjimą?
Atsakas: mes seniai parduoti komunistams!
8. Kaip suprasti gražius Amerikos vadų žodžius, kuriais užjaučiamos lietuvių kančios? Kaip suprasti tuos iškilmingus kongreso ir senato posėdžius, kur šlovinami lietuviai ir tikinama, kad Amerika Lietuvos neatiduoda rusams? Kaip suprasti tuos iškilmingus Amerikos pažadus neapleisti Lietuvos, tikrai padėti lietuviams vaduotis iš nelaimės?
Tai lietuvių, pačių amerikiečių ir visos žmonijos apgaudinėjimas, kaukė, pridengianti gėdingą prekybą žmonėmis.
Mes esame ir būsime taip įsitikinę, kol bus kartojamos tik šitokios deklaracijos, kol SNO ir valstybių savitarpio derybose nebus imtasi tikrai efektyvių pastangų.
Jau beveik 40 metų vyksta egzaminas, kas SNO, kas Amerika ir Vakarų valstybės? Deja, egzaminas lig šiol buvo Vakarų bei Amerikos gėdai ir bėdai!
9. Kokio atoslūgio siekia Vakarai su rusais?
Rusai yra okupavę Pabaltįjį ir didžiulius Europos plotus. Bijodami pavergtų tautų sukilimo ir rengdamiesi pavergti likusią Europą, rusai komunistai pavergtose žemėse laiko dideles armijas.
Europos padėtis ne tik nenormali, bet mirtinai tragiška: rusų armijos, organizuotos ir ginkluotos kompartijos visose valstybėse, organizuotas ir ginkluotas pogrindis šnipų, čekistų.
Reikia siekti atoslūgio, bet, protingai jo siekiant, būtina:
1. Rusų okupantų armijoms ir tankams grįžti namo.
2. Rusai komunistai, grįždami namo, turi pasiimti iš visų pavergtųjų tautų savo statytinius komunistus.
3. Tautoms turi būti leista visai laisvai apsispręsti.
4. Tautos turi teisę susikurti savo valstybes ir laisvai gyventi. Kol Vakarai iš rusų nereikalauja baigti okupacijas, kol rusai neišveda savo armijų ir savo žmonių iš pavergtųjų tautų, tol pasitarimai apie atoslūgį yra apgaulė, pražūtinga nelaimė.
Kodėl Vakarai to iš rusų nereikalauja? Ar mano atoslūgį laimėti begalinėmis derybomis, nuolaidžiavimais, net Vakarų Europos ginkluotės mažinimu, išvarant Amerikos kariuomenės dalį, kuri būtina Vakarų Europai ginti? Kodėl Vakarai nesupranta, kad tokios derybos pačiai Vakarų Europai ir Amerikai yra nelaimė ir pražūtis?
Ar ne todėl, kad Europos tautos ir mes jau seniai esame parduoti rusams komunistams?
O tokios derybos gali tęstis, kol žus visa Europa, Amerika ir visa žmonija.
10. SNO daug padarė tautoms, jas vaduodama iš kolonijinės vergijos.
Bet kodėl taip apakęs SNO dekolonizavimo komitetas, jog nebemato, kad Rusija — kolonijinė valstybė, tautų kalėjimas, plėšianti, kankinanti, rusinanti, kolonizuojanti 144 tautas?
Triukšmas keliamas dėl Pietų Afrikos, dėl Rodezijos . . . Kodėl tylima dėl didžių neteisybių, kurias rusai komunistai daro daugeliui tautų jau šitiek metų?
Ar ne todėl, kad tos tautos Vakarų parduotos . . .
11. Žmogaus teisių deklaracija — žmoniškumo vainikas.
Žmonės kupini dėkingumo SNO ir troškimo, kad ji rimtai realizuotų šitą deklaraciją visoje žmonijoje.
Bet kodėl SNO vadai ir Žmogaus teisių komitetas nebemato ir nebegirdi, kad rusų komunistų srityse viešpatauja legalizuota prievarta ir vergija? Tarybų Sąjunga — tautų kalėjimas, kur visiškai neegzistuoja nei Žmogaus teisių deklaracija, nei Helsinkio susitarimai.
Ar tik nepripažįsta ir SNO vadovai, kad visa tai yra TSRS „vidaus reikalas", t.y. gali komunistai elgtis su pagrobtomis tautomis kaip su savo nuosavybe?
12. Dvejus metus Vakarai tarėsi su rusais dėl sienų saugumo. Būtinai reikėjo išspręsti ir Lietuvos, Latvijos, Estijos sienų reikalą. Būtinai reikėjo svarstyti ir Vokietijos, Lenkijos ir kitų pavergtų tautų sienų klausimą.
Niekas nieko nesvarstė.
Kai lietuvių atstovai Helsinkyje paklausė Gromyką, kodėl Pabaltijo klausimas neįtrauktas į darbotvarkę, Gromykas, pašaukęs Suomijos policininkus, liepė lietuvius įmesti į kalėjimą, ir suomiai (savo gėdai) lietuvius sukišo į kalėjimą!
Lietuviai surinko pusantro milijono parašų, maldaudami, kad Pabaltijo reikalas būtų iškeltas SNO.
SNO priėmė arabų prašymą. Lietuvių prašymą atmetė.
Kai lietuviai studentai, nusivylę įbėgo į SNO posėdį, maldaudami pagalbos ir pasigailėjimo, jie buvo policijos išmesti laukan. Visa tai stebėjo Vakarų valstybių atstovai . . .
Kaip suprasti šituos gėdingus ir skaudžiausius faktus?
13. Kai Brantas sutartimi išparceliavo Vokietiją rusų komunistams, buvo rimtas pavojus, kad krikščionys demokratai parlamente sugriaus šią klastotę. Tuomet Amerikos radijas pranešė, kad Amerikos valdžia įsikišo ir įspėjo Vokietijos krikščionis demokratus nebalsuoti prieš šios sutarties ratifikavimą.
Sutartis buvo priimta.
Niekaip negalime suprasti Švedijos ir Norvegijos garbingų vyrų, skirstančių Nobelio premijas: kaip jie galėjo Nobelio premija pagerbti Brantą, padrąsinusį agresorių ir vokiečių tautai leidusį labiau pajusti kruviną skriaudą ir giliausią pažeminimą?
Viskas paaiškėja, jei prileidžiame, kad ir vokiečių tauta yra parduota rusų komunistams.
14. Jei banditai ir gangsteriai pavergtų kurią nors šeimą, užgrobtų lėktuvą ar traukinį, tai ar jie būtų teisūs, jei šauktų: „Čia mūsų vidaus reikalas! Nevalia čia niekam kištis!"?
Kaip tik tai yra vykdoma ir valstybių santykiuose. Kaip tik tokie yra rusų komunistai, jų Konstitucija, įstatymai, visa santvarka. Tokie ir visi kiti komunistai. Užtat smerktini ne tik kai kurie jų darbai, smerktinas pats jų mokslas, smerktinos išvados, smerktina jų Konstitucija, jų įstatymai . . . Kaip tik jie priešingi žmogaus ir tautų laisvei, Žmogaus teisių deklaracijai, dekolonizavimui, nusiginklavimui.
Užtat būtinai reikia visa tai kalbėti rusams, reikalauti, kad jie taisytų savo mokslų, Konstituciją, savo įstatymus!
Ne tušti žodžiai, ne graudžios užuojautos, ne pažadų plepalai, bet laisve nešą darbai mus, lietuvius, ir kitas pavergtas tautas išvaduos iš komunistų nagų ir apsaugos laisvąsias tautas nuo jų bei kitų tautinių ir tarptautinių plėšikų bei žmogžudžių.
Reikia, kad Vakarų valstybės kartu su Amerika ir Kanada skubiai darytų tikrąją taikos sutartį, kurios dėka rusai komunistai tuojau atitrauktų savo armijas iš Europos ir Pabaltijo.
Kiekviena valstybė privalo duoti tautoms laisvai apsispręsti, kaip jos nori tvarkyti savo gyvenimą.
Dekolonizavimas turi būti tikrai ir pilnai įgyvendinamas Rusijoje, visoje Europoje, visose valstybėse, kur tik pasireiškia
tautų engimas.
Žmogaus teisių deklaracija turi būti realizuojama visoje žmonijoje kiekvienam žmogui.
Tikrai ir pilnai atitaisytinos skriaudos, padarytos žmonėms ir tautoms.
Sukurtina efektyvi priemonė tautiniams ir tarptautiniams plėšikavimams ir pavergimams sutramdyti.
Tik tada pasibaigs mūsų ir kitų pavergtų tautų kančios.
Tik tada bus aišku, kad Europos ir Amerikos vadai yra kilnūs, išmintingi, drąsus vyrai, o ne vergų pirkliai ir vergvaldžiai, mintą milijonų žmonių kančiomis ir krauju, kaip buvo Hitleris, kaip tebėra rusų komunistai.
Tik tada naujai nušvis šlovės aureole ir garsioji laisvės statula prie Amerikos krantų!
Lituanus
