V. MYKOLAITIS-PUTINAS
Iš knygų,
Nors mokytas didžiai,
Aš melstis nemoku . . .
Nei Dievo maldauti, nei Dievui dėkoti
Parpuolęs ant kelių nemoku.
Bet esti —
Bet esti tokių valandų ypatingų,
Kada nežinai, nei iš kur, nei dėl ko
Užplūsta krūtinę toks lengvas ramumas
Ir toks pragiedrėjimas,
Jog puolęs ant kelių kartoji tų vieną vienintelį žodį:
Viešpaties, Viešpatie, Viešpatie . . .
* * *
