PADĖKIME SAUGUMO AUKOMS:
BRAUNUI JAUGELIUI IR
ZINAIDAI DAPŠIENEI!
I.
BRAUNAS JAUGELIS, 40 metų amžiaus. Jo tėvas reemigrantas iš JAV prieš II pasaulinį karą. Jaugelių šeima po karo buvo ištremta į Sibirą, kur tėvas ir mirė. B. Jaugelis baigęs Baumano vardo institutą. Dabar dirbo Statybos ir architektūros instituto eksperimentinės bazės gamykloje inžinieriumi. Du kartus buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę dėl to, kad rašė pareiškimus į įvairias įstaigas, prašydamas, kad jam leistų emigruoti, nes jo tėvas buvo JAV pilietis.
1978.XI. 16 apie 22 vai. keturi asmenys B. Jaugelį iš Basanavičiaus al. 50 (instituto bendrabučio) nugabeno į psichiatrinę ligoninę (Kuzmos g-vė).
Prieš tai jis buvo padavęs pareiškimą išvykti į užsienį, skambinęs JAV ambasadai dėl išvykimo dokumentų.
Ligoninėje jis ypač žiauriai terorizuojamas skyriaus vedėjo Vernerio.
II.
1978 lapkričio 17 prasidėjo ZINAIDOS DAPŠIENĖS teisminė komedija. KGB prireikė vos ne pusės metų (suimta gegužės mėn. pabaigoje), kol galėjo sulipdyti „bylą". Reikėjo „liudytojų" ir statistų, o svarbiausia — sudaryti įspūdį, kad teisiama ne tiek už atsišaukimo platinimą (žr. „Aušra" 12 nr. — Red.), o už . . . šantažą, žemą moralę ir 1.1. KGB vertė Dapšienę prisipažinti „šantažavus" vyrus, už tai žadėjo bausti tik 3 m. laisvės atėmimo.
Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto gamyklos darbininkas Guiga šį kartą turėjo suvaidinti Judo vaidmenį.
Z. Dapšienė teismo salėje atrodė labai sumenkusi: bado streikai, tardymai gerokai susilpnino jos sveikatą.
„Teismas" tikėjosi greitai apsidirbsiąs. Deja, išėjo kitaip — užtruko keletą dienų. Z. Dapšienė, nors ir labai išsekinta tardymų ir kalėjimo, vis dėlto liko principinga: „teisme" viešai pareiškė, kad KGB vertė ją prisipažinti prie nepadarytų nusikaltimų. Z. Dapšienė nieko nekaltino, neatgailojo ir nesistengė gauti iš tokio „teismo" malonės.
Z. Dapšienė gavo ketveris metus kalėjimo.
Z. Dapšienės sveikata labai prasta. Tad visų dorų lietuvių pareiga padėti šiai drąsiai moteriai!
L. Vartinis
VIKTORO PETKAUS BYLOS ATGARSIAI
ROMO RAGAIŠIO TEISMAS
1978 rugsėjo 14 Vilniuje buvo teisiamas Romas Ragaišis, gyvenantis Vilniuje, Margytės 19-6.
R. Ragaišis apkaltintas tuo, kad jis, būdamas liudytoju V. Petkaus byloje, atsisakė duoti parodymus tiek saugumo tardytojui, tiek pačiame teisme. V. Petkaus teisme daugelis liudytojų atsisakė duoti parodymus, tačiau byla kol kas iškelta tik vienam Ragaišiui.
Už ką gi iškelta R. Ragaišiui byla?
Nulėmė, matyti, tas, kad jis, būdamas liudytoju V. Petkaus teisme, tvirtai pareiškė, kad pažįsta Petkų, laiko jį geru žmogumi, žino apie jo visuomenine veiklą Helsinkio grupėje, kad jis buvo labai naudingas mūsų visuomenei, nes gynė pilietines žmogaus teises ir iškėlė kai kuriuos valstybinių organų nusižengimus įstatymams. Toliau V. Petkaus teismo metu Ragaišis pareiškė, kad Petkus jokiems įstatymams nenusižengė, o bylą jam sufabrikavo saugumas. „Dėl tos priežasties, — pasakė Ragaišis, — teisminiame Petkaus bylos nagrinėjime dalyvauti atsisakau ir į jokius klausimus neatsakinėsiu." Teisėjas dar bandė pateikti jam klausimų, bet Ragaišis vėl kategoriškai pakartojo savo nusistatymą. Štai dėl ko R. Ragaišiui buvo iškelta byla.
R. Ragaišio procesas vyko Aukščiausiajame teisme. Bylą nagrinėjo Baudžiamųjų bylų kolegija: Aukščiausio teismo teisėjas J. Jasiulevičius, liaudies tarėjai: V. Kudabienė ir Ž. Černiauskas, sekretorė N. Vaigauskaitė, prokuroras J. Murauskas.
Sekretorei pakvietus Ragaišį į salę, kartu su juo į salę bandė įeiti ir jo draugai bei pažįstami. Tačiau sekretorė N. Vaigauskaitė pareiškė, kad teismas uždaras ir niekam į salę negalima įeiti. Prie salės durų stovėjo du saugumiečiai su raudonais raiščiais, kurie praleido tik R. Ragaišį. Paskui vis dėlto įleido jo žmoną Angelę Ragaišienę, lietuviškos Helsinkio grupės narį kun. K. Garucką, A. Terlecką ir kun. K. Vasiliauską. Įleistieji pamatė, kad salėje jau sėdi nemažai žmonių. Tada A. Terleckas, protestuodamas, kad į salę leidžiami ne visi, iš salės išėjo. Prasidėjus bylos nagrinėjimui, Ragaišis atsisakė teismo paskirto advokato. Advokatas išėjo. Toliau Ragaišis protestavo, kad teismas paskelbtas uždaru, kad į salę neįleisti jo draugai. Jeigu į salę nebus įleisti stovintys už durų, pasakė jis, aš nedalyvausiu bylos nagrinėjime. Teisėjas ėmė aiškinti, kad teismas atviras, bet salėje nėra laisvų vietų. Sekretorė Vaigauskaitė išsigynė, kad ji paskelbusi, jog teismas uždaras. Salėje buvusi A. Ragaišienė suskaičiavo, kiek dar yra laisvų vietų, ir teisėjui beliko duoti nurodymą atidaryti duris . . . Saugumiečiai į salę įleido apie dešimtį laukusiųjų. Vis dėlto dalis dar liko už durų „dėl vietų stokos". Teismui buvo parinkta labai maža salė, kurioje nebuvo nė 30 vietų.
Prasidėjus bylos nagrinėjimui, R. Ragaišis kaltu neprisipažino. Atsisakymą duoti parodymus Petkaus byloje jis motyvavo tuo, kad tardytojas Daugalas klausinėjęs jį apie Helsinkio grupės dokumentą, liečiantį sveiko politinio kalinio A. Ziprės neteisėtą uždarymą į lagerio psichinį skyrių. Šį dokumentą pasirašiusiųjų tarpe yra ir Ragaišis. Saugumas gi šį dokumentą vadina šmeižikišku, dėl to ir jį pasirašiusieji laikomi kaltinamaisiais; o įstatymai kaltinamojo neįpareigoja duoti parodymus. Be to, tardytojas nepaaiškinęs, kuo Petkus kaltinamas, o šito nežinodamas, liudytojas ir norėdamas negali papasakoti apie bylą. Įstatymas reikalauja, kad liudytojui prieš apklausą būtų pranešta, dėl ko jis iššauktas ir būtų pasiūlyta papasakoti viską, ką jis žino apie bylos aplinkybes. Tardytojas Daugalas iš karto pradėjęs klausimais ir tuo nusižengė įstatymui. Tardytojas Daugalas protokolo apie atsisakymą duoti parodymus nerašė ir Ragaišio liaudies teismui neperdavė.
Toliau R. Ragaišis pasakė, kad V. Petkaus teisme jis atsisakęs duoti parodymus ir todėl, kad Petkus įstatymams nenusižengė ir byla jam sufabrikuota. V. Petkaus teisme jis taip pat nepasirašė įspėjimo pagal BK 189 ir 190 straipsnius, motyvuodamas, kad šie straipsniai įteisina prievartą, o jis esąs prieš bet kokią prievartą.
Atsisakymą dalyvauti V. Petkaus teismo procese — kalbėjo Ragaišis — paskatino dar ir tas, kad mūsų šeima jau senokai persekiojama. Šių metų „Vakarinėse naujienose" pasirodė šmeižikiški straipsniai. Abu straipsniai ištisai prasimanyti, o laikraščio redaktorius, pasiteiravus atsakė, kad esą „toks nurodymas iš aukščiau". Be to, ir Tarybų rajono liaudies teismas ne tik neatstatė mūsų teisių dėl buto, bet, priešingai, net atėmė iš mūsų butą. Milicija be mūsų žinios mus net išregistravo iš Vilniaus. Mudu gi su žmona gyvename Vilniuje nuo pat vaikystės, o dabar tapome tremtiniais. Suprantama, kad tokie valdžios organų veiksmai nekelia jais pasitikėjimo. Norėtųsi tikėtis, — pasakė Ragaišis, — kad šis teismas bus kitoks.
Deja, Ragaišio linkėjimas neišsipildė. Ir šis teismas neišsiskyrė nuo ankstesnių, kuriuose ištisai buvo pažeidinėjamos ir ignoruojamos teisės.
Į R. Ragaišio tesimą buvo iškviesta liudininkė jo bendradarbė. Ji parodė, kad Ragaišis geras darbuotojas ir geras žmogus. Ir darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad jis gerai dirba. Šito negalėjo nutylėti nė prokuroras J. Murauskas. Savo kalboje jis prašė teismą bausti teisiamąjį už atsisakymą duoti parodymus atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę — gerą R. Ragaišio darbą. Teismas tačiau į prokuroro pastabą neatsižvelgė ir paskyrė maksimalią bausmę — 6 mėn. pataisos darbų, atskaitant iš atlyginimo valstybės naudai 20%.
Teismo nuosprendyje sufalsifikuoti ir Ragaišio parodymai. Visai išleisti jo nurodyti motyvai, dėl ko jis atsisakė duoti parodymus V. Petkaus teisme. Nepaminėta, kad jo atsisakymą paskatino taip pat ir jo šeimos persekiojimai. Neįrašyta, kad Ragaišis gerai dirba. Nuosprendyje įrašyta, kad atsisakymą duoti parodymus Ragaišis motyvavęs tuo, kad BK įstatymai įteisina prievartą, o jis savo asmenybės prievartauti negali, nors iš tiesų, panašų motyvą Ragaišis tepanaudojo tik atsisakydamas pasirašyti įspėjimą dėl liudytojo atsakomybės. Už atsisakymą pasirašyti šį įspėjimą įstatymai jokios sankcijos nenumato, todėl ir šio aiškinimo Ragaišio nuosprendyje neturėjo būti. Teisėjas J. Jasiulevičius neišdrįso įrašyti tikras Ragaišio nurodytas priežastis.
Paskelbus teismo nuosprendį, didžiausiam saugumiečių nepasitenkinimui, čia pat teismo salėje R. Ragaišiui žmona įteikė gėlių puokštę, ir jis, draugų lydimas, paliko teismo rūmus.
L. Rasteika
SAUGUMO VORATINKLIS
VYTAS BAČIŪNAS buvo V. Petkaus teismo metu teismo rūmuose. Teismui pasibaigus, pavedžiojo porą liudytojų po senąjį Vilnių. Matomai buvo saugumiečių visą laiką sekamas, nes, atsisveikinus su liudytojais, buvo saugumiečių sulaikytas, klausinėjamas, patikrinti jo dokumentai.
Po poros dienų saugumiečiai aplankė jo motiną (gydytoją) ir kalbėjo jai, kad sūnus nuklydęs, kad draugauja su blogais žmonėmis; paliko pas motiną šaukimą sūnui atvykti į saugumą. Ten jį barė ir pasiūlė bendradarbiauti. Bendradarbiavimo lapelį jis atsisakė pasirašyti. Tada jam buvo liepta apsigalvoti, paskyrė sekantį susitikimą, davė telefono numerį ir liepė paskambinti.
Jam nenuvykus ir netelefonavus, kažkas Vėlinių naktį padegė jo gyvenamo namo .duris.
Nepavykus įtraukti į bendradarbių skaičių patį V. Bačiūną, saugumas ėmė terorizuoti jo draugą, norėdamas jį užverbuoti.
Šitaip saugumas stengiasi apraizgyti savo tinklais jaunuolius.
Linkime Vytui stiprybės!
Draugai
* * *
GRĖSMINGI PAPEIKIMAI
Muziejaus mokslinis bendradarbis RIMANTAS MATULIS lankėsi V. Petkaus teismo dienomis teismo rūmuose. Už tai gavo iš Kultūros ministerijos oficialų papeikimą už pravaikštas be pateisinamos priežasties.
Neseniai už kažkokią smulkmeną gavo antrą papeikimą ir buvo įspėtas, kad po trečio papeikimo bus atleistas iš darbo.
Turint didelį norą atleisti iš darbo, nesunku rasti ir trečiam papeikimui pretekstą . . .
P. Šilas
* * *
