1979 m. rugsėjo 12-17 dienomis Vilniuje vyko Romo Ragaišio viešas teismas.
R. Ragaišis kaltinamas, kad 4-5 metų laikotarpyje spekuliavo akiniais ir turėjo iš to 326 rub. 59 kap. pelno.
R. Ragaišis kaltu neprisipažino. Jis aiškino, kad pas jį kreipdavosi žmonės, kuriems optikos parduotuvėse atsisakydavo padėti. Parduotuvėse nusipirkdavo įdomesnių akinių rėmelių, o stiklus pats gaimndavęs. Stiklams pagaminti reikėdavo daug laiko, todėl jo akiniai būdavę brangesni. Jis imdavęs maždaug 1 rub. už 1 val. darbo.
R. Ragaišio pažįstami ir draugai teismui įteikė tokio turinio pareiškimą:
Dėl Romo Ragaišio teismo proceso
1979 m. sausio 9 d. Vilniuje VRM pareigūnai areštavo Romą Ragaišį — buvusį politkalinį, žinomą žmogaus teisių gynėją. Keletas jo biografinių duomenų.
R. Ragaišis gimė 1942 m. neturtingų valstiečių šeimoje. Turėdamas 19 metų, jis buvo KGB suimtas už patrijotinių atsišaukimų platinimą bei tautinės vėliavos iškėlimą. Iš Lietuvos R. Ragaišį išsiuntė į tolimąją Mordoviją, kurios koncentlageriuose praleido keturis metus. Sugrįžęs ėmė dirbti optikų Vilniuje. Jis žinomas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas. 17 metų dirbdamas optikų, jis niekada nebuvo įtartas nesąžiningumu. Priešingai — dešimtys žmonių, kenčiančių dėl regėjimo defektų dėkingi jam už suteiktą regėjimo pagalbą. Mes pažinojome Romą kaip labai dorą, jautrų žmogų. Motinos žodžiais, per visą gyvenimą jie, tėvai, iš savo vienintelio sūnaus nėra išgirdę grubaus žodžio. Lygiai taip pat Romas buvo jautrus ir skaudžioms tėvynės problemoms. Jis pasirašė ne vieną dokumentą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Lietuvoje ir Tarybų Sąjungoje.
Už ką gi vis dėl to areštavo Ragaišį? Formaliai — už spekuliaciją akinių rėmeliais ir stiklais. Kaip vėliau pamatysime, šis pretekstas visai nepagrįstas. R. Ragaišio areštas — tai KGB kerštas už jo principingumą ir nesiskaitymą su tos įstaigos pareigūnų užmačiomis.
1978 m. balandžio 12-13 ir gegužės 6 d.d. R. Ragaišis buvo kviečiamas liudytoju Lietuvos Helsinkio grupės nario Viktoro Petkaus byloje. Visus tris kartus R. Ragaišis nenuvyko į saugumą. KGB nusigabeno jį milicijos pagalba. Tačiau R. Ragaišis tiek saugume, tiek vėliau ir teisme, liudyti atsisakė. Už tai Romui pačiam buvo iškelta baudžiamoji byla.
1978 m. rugsėjo mėn. LTSR Aukščiausiajame teisme jis buvo nubaustas 6 mėn. pataisos darbų. KGB bijojo, kad R. Ragaišio elgesys netaptų užkrečiantis, o kartu stengėsi įbauginti ir būsimų saugumo organizuotų bylų liudytojus.
R. Ragaišio „byla" turėjo patekti Lenino rajono milicijos kompetencijon. Tačiau ją ėmėsi nagrinėti Vidaus reikalų ministerija. Tardytojas kap. Benetis R. Ragaišio žmonai Angelei pareiškė: „Nesvarbu už ką, bet savo penkis metus jis gaus." Tą patį Benetis tvirtino ir R. Ragaišio draugui VI. šakaliui. Atsakydamas į estų disidento Marto Nikluso pasiteiravimą, Benetis raštu atkirto: „R. Ragaišio kaltė visiškai įrodyta". Beje, civilizuotame pasaulyje žmogų pripažinti kaltu gali tik teismas.
Jau pirmomis tardymo dienomis kap. Benetis grubiai pažeidinėjo eilę BPK straipsnių. Tai rodo B. Kalk, A. Ragaišienės ir kitų liudininkų parodymai. Pavyzdžiui, tardydamas Ragaišio motiną, Benetis klausė, ar kaltinamasis darydavęs savo giminėms akinius su importiniais rėmeliais? Kadangi A. Ragaišienė į šį klausimą negalėjo atsakyti, tai Benetis, pažiūrėjęs į jos akinius, pats užrašė: „Nedarydavo". Pažeisdamas BPK 207-217 str. Benetis tendencingai atliko ir ekspertizę. Liepos 10 d. teisiminio nagrinėjimo metu, ekspertė šimkūnienė parodė, kad Tardytojas reikalavęs iš R. Ragaišio paimtų linzių nustatyti vien dioptrijas ir atsakyti, ar būna tokių linzių pardavime. Ekspertei atsakius, kad tokių dioptrijų linzių būna, tačiau tik nedidelio diametro, tardytojas paaiškinęs, jog linzių dydis jo nedomina. Ekspertė dar norėjusi ištirti linzių spalvą, tačiau Benetis vėl neleido. O juk linzių dydis ir spalva — tai pagrindinis įrodymas, kad jos buvo ne fabrikinės gamybos, vadinasi, ir R. Ragaišio nekaltumas aiškiai įrodomas.
Žinoma, labai humaniško elgesio iš tardytojų mes ir nelaukėme, tačiau nesitikėjome, kad moralinio komunizmo statytojų kodekso išpažinėjai neleis Romui atsisveikinti su greit po arešto mirusiu tėvu.
Dar daugiau papiktino teisėjo Ivanausko elgesys. Liepos 9-10 d. Pirmomo teisminio nagrinėjimo metu, teisėjas demonstratyviai talkininkavo prokurorui Januičiui, ginant kaltinimo versiją, tuo pats pažeisdamas tarybinius įsakymus. LTSR BPK 263 str. komentarai aiškina: „Pirmininkaujantis turi būti objektuvys ir bešališkas (. . .) Pagal įstatymą pirmininkaujantis yra atsakingas už įstatymo nustatytų teisminio nagrinėjimo taisyklių laikymąsi ir turi būti pavyzdžiu jas vykdant." šių principų Ivanauskas nepaisė tiek pirmą kartą nagrinėjant R. Ragaišio „bylą", tiek ir antrą kartą — rugsėjo 12-14 d.d. Pavyzdžiui, liepos 9-10 d.d. pirmininkaujantis tikino beveik kiekvieną liudininką, esą R. Ragaišis apgaudinėjęs juos, imdamas už pagamintus akinius kelis kart brangiau. Tai ryškus teisėjo Ivanausko bandymas nustatyti liudininkus prieš R. Ragaišį ir išgauti norimus parodymus. Pirmininkaujantis po liudininko A. Verbicko parodymų gerai žinojo, kad R. Ragaišio pagamintų akinių stiklų vertė tikrai 3-4 kartus didesnė. Liepos 10 d. teisėjas Ivanauskas kreipėsi į liudininką Vitkauską. „Ragaišis tvirtina, kad supirko apie 70 rėmelių." R. Ragaišis niekada netvirtino jog supirkęs tiek rėmelių, tuo labiau pas Vitkauską. Tik išgirdęs kategorišką liudininko paneigimą, pirmininkaujantis pasitaisė: „Ne pas jus."
Rugsėjo 12 d. teisme sužinojome, kad R. Ragaišiui inkriminuojama jau ne 70 akinių rėmelių supirkimas (tariamai spekuliacijos tikslais), o tik 41. Ivanauskas optikos vedėję liudininkę Karolienę tardė: „Teisiamasis sako, kad jis supirkęs 41 akinių rėmelį." Tai vėl sąmoningas liudininkų klaidinimas. Karolienei paaiškinus, kad R. Ragaišis pirkęs iš jos ne daugiau, kaip du rėmelius, Ivanauskas išsisuko: „Ragaišis tiek rėmelių galėjo pirkti kitoj parduotuvėj." Keletą panašių BPK pažeidimo faktų nurodysime vėliau.
Pirmojo teisminio tardymo metu nė vienas liudininkas neparodė, kad iš R. Ragaišio būtų pirkęs atskirai linzes. Ekspertė šimkūnienė, nors spaudžiama ir prokuroro ir teisėjo, aiškino esanti įsitikinusi, kad dauguma iš R. Ragaišio klijentų paimtų 9 akinių stiklų neabejotinai ne fabrikinės gamybos, o likusių sunku nustatyti — galėjo tuos stiklus pats pagaminti, galėjo nupirkti optikos parduotuvėje. Ir teismui buvo aišku, kad R. Ragaišio veiksmuose jokiu būdu negalima įžiūrėti spekuliacijos t.y., nė vieno pirkimo ir perpardavimo fakto. Tačiau prokurorui išreiškus nepasitikėjimą ekspertės Šimkūnienės išvadomis (tiksliau, nerasdamas jos išvadose pritarimo kaltinimo versijai) pirmininkaujantis perdavė bylą naujam tardymui, primetęs R. Ragaišiui naują kaltinimą — privačiai įmoniška veikla (LTSR BK 161 str.). Teisėjas negalėjo nežinoti LTSR BK 161 str. komentarų, kurie kategoriškai tvirtina: „Vien socialinės įmonės patalpų, įrengimų panaudojimas privatiems užsakymams atlikti negali būti laikomas valstybinių, kooperatinių ar kitų visuomeninių fondų panaudojimu." Vadinasi, kaltinimas LTSR BK 164 str. II d. atkrito teisminio tardymo metu, o 161 str. I d. net formaliai negali boti iškeliamos.
Rugsėjo 12 d. R. Ragaišio „bylą" ėmė svarstyti tos pačios sudėties teismas. Tik tarėja buvo pakeista aktyvesniu teisėjo padėjėju Chienu. Čia paaiškėjo, kad LTSR VRM, nepasitikėdama lietuviais ekspertais, pasikvietė visus tris iš Baltarusijos: Miniec, Nechaj ir Veremeičik. Ekspertas Miniec buvo gana objektyvus, abi ekspertės neslėpė, kad jų simpatijos teismo pusėje. Tačiau ir tos buvo priverstos prisipažinti, kad ekspertizės metu tardytojas jas suklaidinęs savo klausimais. Tardytojo ir vėl nedomino ekspertizei pateiktų linzių spalva, kaip pagrindinis požymis, leidžiąs nustatyti, ar linzes gamino pats R. Ragaišis, ar pirko. Kodėl taip elgėsi tardytojas Benetis? Išaiškėjus, kad linzės spalvotos, pagamintos iš kineskopo, veidrodžio stiklo (daugumos linzių spalva nekėlė jokios abejonės), R. Ragaišio „bylą" būtų reikėję nutraukti. Tačiau jis buvo suimtas ne objektyviai tiesai nustatyti .. .
Netikėjome, kad antrasis teismas bus dar tendencingesnis. Prokuroras, o ypač teisėjas, įžūliai „spaudė" iš liudininkų reikiamus parodymus. Deja, jiems nesisekė. Ir vėl nė vieno fakto, paliudijančio tardymo versiją, esą R. Ragaišis spekuliavęs akinių rėmeliais ir stiklais.
Tada teisėjas ėmė bauginti liudininkus, štai vienas faktas. Rugsėjo 12 d. liud. Štukėnas parodė, kad R. Ragaišis paprašęs už pagamintus akinius 12 rub., tačiau jis atsidėkodamas davęs 15 rub. Teisėjas Ivanauskas užsipuolė liudytoją už tariamą parodymų keitimą: atseit parengtinio tardymo metu Štukėnas aiškiai pasakęs, kad 15 rub. paprašęs pats R. Ragaišis. Ivanauskas apkaltino liudytoją melagingų parodymų davimu. Teko įsikišti advokatui ir perskaityti tą tardymo protokolo vietą, kurios „nepamatė" teisėjas, ir kur liudytojas Štukėnas patikslina, kad R. Ragaišis tikrai prašęs ne 15, o 12 rub. šitaip akivaizdžiai teisėjo Ivanausko tendencingumas dar kartą buvo įrodytas.
Prokuroras ir teisėjas stengėsi įrodyti, kad akinių įsigijimo problema esanti ne tokia opi, kaip tvirtino optikai ir liudytojai. Tam tikslui ir buvo pakviesti ekspertai iš Baltarusijos. Jie įrodinėjo, kad akinių užsakymai vydkomi labai greitai — per 2-3 savaites. Prokuroras triumfavo. Anot jo, Baltarusija ir Lietuva yra TSRS respublikos, todėl ir aprūpinimas čia analogiškas. Ar tai tiesa? Pavyzdžiui, Lietuvoje dar galima nusipirkti pieno, sviesto, mėsos, kai tuo tarpu baltarusiai šių produktų ieškoti su maišais braukia į kitas respublikas, tame tarpe ir į Lietuvą. Kur čia aprūpinimo analogija? Kita vertus baltarusės ekspertės dirba spec. optikos parduotuvėje, o „specklijentai" ir Lietuvoje viskuo aprūpinami . . .
R. Ragaišiui inkriminuojama 9 akinių padarymas. Už juos jis ėmė nuo 7 iki 15 rub. Tik už vienintelius akinius paėmė 18 rub. Liudininkė Portnova parodė, kad R. Ragaišis už jos akinius paėmė apie 8 rub. Išsitraukusi iš kišenės Lenkijoj pirktus akinius, analogiškus, ji patvirtino, kad ten parduotuvėje ji sumokėjusi 32 rub. Teismo salėje kilo ovacijos . . . Priminsime, kad Maskvoje tokie pat akiniai juodojoje rinkoje vertinami nuo 60 iki 70 rub. Net jeigu teismas būtų įrodęs nors vieną atvejį, kad akinius Romas perpardavė — spekuliantu jo vis tiek nebūtų galima apšaukti.
Šių faktų akivaizdoje teismas griebėsi naujos taktikos — teismo proceso vilkinimo. Teisminis tardymas užsitęsė tris dienas. Tuo siekiama įrodyti tariamą teismo suinteresuotumą objektyviai išaiškinti tiesą. Negudrus manevras! Be to, per daug negudriai realizuotas. Pavyzdžiui, rugsėjo 14 d. nuo 10,30 iki 12.00 val. Ivanauskas įrodinėjo, kad R. Ragaišis per pusantro mėnesio, dirbdamas viršvalandžius, negalėjo pagaminti 12 akinių stiklų, reikalaujančių 4 darbo valandų. Romas sutiko, kad jis sunaudojęs 48 val. ar net daugiau. Paskaičiavus išėjo, kad per vieną darbo dieną, reikėjo išdirbti 1,5 val. Kartais jis dirbęs rytais, pietų pertraukos metu, o kartais po darbo. į dirbtuvę užeiti jis turėjęs teisę kiekvieną dieną. Tačiau teisėjas, prokuroro padedamas, įtikinėjo, kad tai neįmanoma. Ekspertas Miniec sutiko, kad vienai linzei pagaminti sugaištama maždaug 4 val., ir R. Ragaišis per tiek laiko galėjęs nesunkiai pagaminti 12 linzių. Teisėjas vaizdavo, kad jo tai neįtikina. Susidarė įspūdis, kad teisėjas su prokuroru siekė nuvarginti teisiamąjį ir gynėją, išvesti iš pusiausvyros salėje sėdėjusius R. Ragaišio draugus ir užtęsti procesą.
Protestuodami prieš tokį teisėjų elgesį, dalis teisiamojo draugų apleido salę. Teismas buvo vėl atidėtas ketvirtai dienai — rugsėjo 17-ajai.
Liepos 9-10 d.d. teismo salėje matėsi KGB grupė čekistų, papulkininkis A. Žalakauskas. Rugsėjo 12-14 d.d. grupelė čekistų vėl slankiojo koridoriais, štai kas labiausiai suintersuoti Ragaišio „bylos" baigtimi! Jie ir nusprendė šio Lietuvos patrioto likimą.
Suprantama KGB pateko į keblią padėtį. Spekuliacijos fakto juridiškai neįrodysi. Teisti už tai, kad žmogus valdiškais įrankiais pagamino 12 akinių stiklų, turbūt net Ivanauskas ir Januitis neišdrįs.
Tiek mums, tiek ir teisėjams aišku, kad Romas Ragaišis nenusikalto nei moraliniams, nei juridiniams įstatymams. Tačiau mes neabejojame, kad Romas bus nuteistas, pamynus elementariausius teisės ir teisingumo principus. Dar neteko girdėti, kad bylos su politine potekste tarybinis teismas būtų ką nors išteisinęs. Tačiau, kaip besibaigtų šis teisminis farsas, nuosprendis bus paskelbtas ne Romui Ragaišiui, o pseudojusticijai.
Vilnius, 1979 m. rugsėjo 15 d.
R. Ragaišio draugai ir bendraminčiai
(Pasirašė apie 50 asmenų.)
Teisminių kalbų fragmentai.
Prokuroras Januitis kalbėjo, kad R. Ragaišio veiksmai kvalifikuotini ne eiline spekuliacija, bet versliška spekuliacija.
Visos optikos parduotuvės aprūpinamos visų rūšių stiklais. (Balsai salėje prokuroro adresu: „Begėdis", „Niekšas!"
Prokuroras pareikalavo 3,5 metų laisvės atėmimo.
Advokatas V. Viktorovičius (maskvietis) ramiai ir įtaigiai gynė kaltinamąjį. R. Ragaišis dirbęs akinius atvirai ir tardymas galėjęs viską ištirti. Pats tardymas tęsėsi net 6 mėn.! ... R. Ragaišis ne spekuliantas, nes per 5 metus teturėjo vos 300 rub. pelno. Žmonės kreipėsi pas jį, nes parduotuvėje reikiamų akinių negalėjo gauti. Nei vienas asmuo jam nepriekaištavo, o daugelis buvo net dėkingi. Teismas iš esmės remiasi B. Kalko parodymais, o šio liudytojo parodymai prieštaraujantys, todėl 236 rub. reikia iš bylos išbraukti.
Ekspertai, pakviesti iš Baltarusijos, nesupažindinti su ankstesnio eksperto išdava.
Byloje daug epizodų, kur R. Ragaišis neturėjo jokio pelno.
Baigdamas kalbėti, advokatas paprašė teismą R. Ragaišį išteisinti.
Po advokato kalbos salėje kilo audringi plojimai.
Kaltinamasis R. Ragaišis paskutiniame žodyje sakė, kad iš savo verslo nepraturtėjęs — neįsigijęs net kooperatinio ar komunalinio buto. Kratos metu rasta per 400 rub. — tai visos vedybinio gyvenimo santaupos.
— Kam aš padariau blogo? — klausė Ragaišis. — Ar pakenkiau valstybei, jei žmonėms gražinau sveikatą?
Ištraukos iš nuosprendžio
Baudž. byla Nr. 1-2-351/79
N u o s p r e n d i s
Lietuvos TS respublikos vardu
1979 m. rugsėjo mėn. 17 d. Vilnius.
Vilniaus m. Lenino rajono 1. teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio 1. teisėjo Č. Ivanausko ir 1. tarėjų; S. Blinstrubo, M. Chieno, sekretoriaujant Kvietkuvienei, dalyvaujant prokurorui A. Januičiui, vertėjui K. Kanišauskienei, ekspertams: Nechai, L. Veremeičik, P. Minec, gynėjui adv. V. Viktorovičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ragaišis Romaldas — Juozas, Zigmo s. gimęs 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų raj. Vidzgailų km., lietuvis, TSRS pilietis, n/p, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, teistas: 1) 1961.V.26. LTSR Aukščiausiojo teismo pagal TSRS STP 1958.12.25 d. Jsako 7 str. 1 d. ir 9 str. 4 m. laisvės atėmimo — teistumas išnykęs. 2) 1978.9.4. d. LTSR Aukščiausiojo teismo pagal LTSR BK 189 str. 6 mėnesiams pataisos darbų darbavietėje; dirb. Vilniaus miesto medicinos technikos remonto įmonėje optiku-meistru, gyv. Vilniuje, Margytės 19a bt. 6. kaltinamas pagal LTSR BK 164 str. 2 d. ir 161 str. 1 d.
Išnagrinėjęs bylą, liaudies teismas nustatė:
R.-J. Ragaišis, turėdamas tikslą pasipelnyti, įvairiose optikos parduotuvėse supirko 27 akinių rėmelius 88 rub. 50 kap. sumai bei 55 akinių linzes bendrai 30 rub. 3 kap. sumai. Įstatęs į akinių rėmelius „Nensi-I", kurių kaina 4 rub. 2 užtamsintas VDR gamybos akinių linzes, kurių kaina po 0,46 rub. už vieną, pardavė akinius V. Gyazdauskaitei už 15 rub., turėdamas 10,08 rub. pelną . . .
. . . Apklaustas teisiamuoju R. Ragaišis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis tikrai įvairiose optikos parduotuvėse yra supirkęs didesnį kiekį importinių akinių rėmelių, tačiau visus juos supirkęs savo reikalams, o taip pat norėdamas padėti savo draugams, artimiesiems ir pažįstamiems. Linzių akiniams jis niekada nesupirkinėjo perpardavinėjimo tikslais.
. . . Tvirtai įrodyta teisiamojo spekuliacinės veiklos apimtis nesudaro stambaus masto ir įrodytoje teisiamojo veikloje nėra versliškumo požymių, dėl ko teisiamojo veikla kvalifikuotina pagal LTSR BK 164 str. 1 d. . . .
Vadovaudamasis LTSR BPK 331-333 str., str., liaudies teismas nusprendė:
Ragaišį Romaldą-Juozą, Zigmo s., pripažinti kaltu pagal LTSR BK 164 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę — 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atliekant bausmę griežto rėžimo pataisos darbų kolonijoje.
Bausmės atlikimo laiką skaičiuoti nuo 1979 m. sausio mėn. 9 d.
***
