SUVIENYTŲJŲ NACIJŲ ORGANIZACIJOS XXXIV
GENERALINĖS ASAMBLĖJOS SESIJAI
Specialiam Komitetui, svarstančiam klausimus, kaip vyksta „Deklaracijos dėl nepriklausomybės suteikimo koloninėms šalims ir tautoms" įgyvendinimas.
Žodis „okupacija" tarptautinių žodžių žodyne — „užėmimas svetimos teritorijos karine jėga, siekiant patenkinti kurias nors pretenzijas."
Vadovaudamasi imperialistine politika ir turėdama pretenzijas pavergti kuo daugiau tautų, komunistinė TSRS vyriausybė 1939 m. rugpiūčio 23 ir rugsėjo 28 dienomis pasirašė slapto suokalbio dokumentus su hitlerine Vokietija ir 1940 m. birželio viduryje okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ir nuo to laiko šių šalių tautos velka svetimšalių primestą neįtikėtinai sunkų kolonializmo jungą.
Nuo to laiko komunistinė TSRS vyriausybė su rezistencinėmis — lietuvių tautos suvereniteto ir valstybinės nepriklausomybės siekiančiomis jėgomis — kalba tik į svetimus namus įsibrovusio, ypatingai žiauraus ir labai gerai ginkluoto plėšiko dialogu.
Kolonijinio stovio panaikinimo siekianti ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymu besirūpinanti pogrindinė organizacija — Lietuvos Laisvės Lyga (LLL) yra pasiruošusi taikiomis — humaniškomis priemonėmis likviduoti susidariusią nenormalią padėtį. Todėl ji pasiuntė TSRS vyriausybei Moralinį ultimatumą, kuriuo reikalavo per 90 valandų — nuo 1979 m. rugpiūčio 3 d. 6 val. iki rugpiūčio 6 d. 24 val. — oficialioje spaudoje paskelbti iki šiol slepiamus Stalino-Hitlerio sąmokslo dokumentus atsiprašyti lietuvių tauta dėl padarytų skriaudų ir pasižadėti atitaisyti Lietuvai padarytus nuostolius.
Šio reikalavimo įvykdymas turėjo reikšti ženklą, kad dabartinė TSRS vyriausybė pasmerkia nusikalstamus slaptus sandėrius, padarytus asmens kulto laikotarpio veikėjų su hitlerine Vokietija, kad ji jau yra atsisakiusi nuo laukiniškumui būdingos politikos, sutinka vesti derybas su lietuvių tautos atstovais dėl taikos sutarties pasirašymo, kad ji yra pasiryžusi gerbti tokius svarbius dokumentus, kaip: „Deklaracija dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms šalims ir tautoms", „Tarptautinis paktas dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių", „Tarptautinis paktas dėl pilietinių ir politinių teisių", „Helsinkio susitarimo Užbaigiamasis Aktas", 1978 m. lapkričio 23 d. Maskvoje pasirašytas „Varšuvos Sutarties valstybių Deklaracija", raginanti visas Europos ir viso pasaulio valstybes ir tautas „Kuo greičiausiai likviduoti paskutines kolonializmo liekanas, padaryti galą neokolonializmo išnaudojimo politikai, kuris yra svarbiausias menko išsivystymo šaltinis, išrauti nacionalinio ir rasinio engimo šaknis."
Pagal minėtą Deklaraciją „Visų žemynų tautos turi neatimamą teisę gyventi taikoje, nepriklausomybės ir laisvės sąlygomis . . ."
Tačiau TSRS vyriausybė per minėtas 90 valandų oficialioje spaudoje nepaskelbė aukščiau minėtų dokumentų, nepaskelbė Stalino-Hitlerio suokalbio ir tuo parodė, kad atsisako patenkinti Moraliniame ultimatume iškeltus reikalavimus.
Tuo parodė, kad ji yra visiškai ištikima kolonialistinei-genocidinei asmens kulto laikotarpio politikai ir yra, išsireiškiant K. Markso žodžiais, galvijiškai nugarą atsukusi visai tai politikai, kurią yra numatę Tarptautiniai paktai dėl žmogaus teisių, Helsinkio susitarimo Užbaigiamasis aktas ir kurią oficialiai propaguoja minėta Varšuvos Sutarties valstybių Deklaracija.
Tuo taip pat įrodė, kad garsiausiai deklaruodama žodžius „Taika" ir „žmoniškumas", ji yra tvirtai nusistačiusi ir toliau eiti piktybiškiausių agresijų ir žmoniškumo šimtaprocentinės išdavystės keliu.
Mes norime, kad Jūs padėtumėte Lietuvių, latvių ir estų tautoms išsilaisvinti iš kolonijinės vergijos.
Todėl prašome priimti visas reikiamas priemones, kad Deklaracija dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms šalims ir tautoms būtų įgyvendinta pilnai ir artimiausiu laiku.
Priedas: Moralinis utlimatumas TSRS vyriausybei (lietuvių kalba).
Lietuvos Laisvės Lyga
Vilnius, 1979 m. rupgiūčio 23 d.
***
REDAKCIJOS PASTABA. Moralinis,, ultimatumas TSRS vyriausybei buvo paskelbtas „Aušros" Nr. 17.
