Ėjau aš žiburį tiesos iškėlęs, 
Ir bėgo nuo manęs visi. 
Ir veidą dangstėsi šešėliais, 
Nes sąžinė jų buvo neteisi.

O spindesy tiesos vainiko 
Baltieji kūdikiai paliko, 
Ir vargšai elgetos, ir tie, 
Kurie kaip žvaigždės nekalti.