Ėjau aš žiburį tiesos iškėlęs, Ir bėgo nuo manęs visi. Ir veidą dangstėsi šešėliais, Nes sąžinė jų buvo neteisi. O spindesy tiesos vainiko Baltieji kūdikiai paliko, Ir vargšai elgetos, ir tie, Kurie kaip žvaigždės nekalti.