1917 m. rugpiūčio 1 d. Vilniuje susirinkę lietuviai sudarė organizacinį komitetą, kuris pagaliau iš vokiečių išgavo leidimą platesnei konferencijai sušaukti. Suvažiavo 214 kviestųjų atstovų. Konferencija pasisakė už demokratinę nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis. Buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba.
Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, taip pat buvo neaiški ir Lietuvos ateitis, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. sostinėje Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą, tapusiu kertiniu akmeniu nepriklausomai Lietuvos valstybei.
(Dr. V. Daugirdaitė-Sruogienė, Lietuvos istorija).
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės
A k t a s
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario mėn. 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai... vyriausybei prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.
LIETUVOS IR TARYBŲ RUSIJOS TAIKOS SUTARTIS
Remdamiesi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairos pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link. (Ištrauka iš Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties).
