A. Tautmila
Ne viską išsakė diena,
Ne viską išklausė naktis.
Teskamba manoji daina,
Kaip tyras aušrų žiburys.
Tegęsta žvaigždė išdidi,
Kai laimina veidą aušra.
Tegimsta našlaitėj širdy
Diena ir šviesi, ir tyra.
Iš ašarų gimęs einu
Į žemės toliausius takus.
Lenkiuosi turtuolių namų,
Lankau pilko vargo vaikus.
Lai ašarų liejas versmė, —
Aš audrų gūdžiųjų sūnus.
Lai skamba manoji giemsė,
Apglėbia gimtuosius namus
***
