S. Botagėlis
Tralia lialia lialia
Aš jums padainuosiu nūdienę dainelę.
Tralia lialia lialia, tralia lialia lialia.
Šioj daly planetos visi savo vietoj —
Viršūnėn įkopia ir analfabetai.
Kur riebesnį kąsnį apžiojęs partietis,
O tas nepartietis gali pakentėti.
Kaip mums ir pritinka, gryniems demokratams,
Gaunam nubalsuoti vieną kandidatą.
Visoje Europoj esam paskutinis
Viduramžių dvasios išlikęs draustinis.
Iš prekybos žydais gaunam kapitalą,
Ir sykiu nuo žydų šalis apsivalo.
Tie mūsų teisėjai gan aukštos moralės —
Jei šalis papirko, tai kita negali . . .
Prie gydymo veltui mes lengvai prieinam,
Tik dažnai sumokam spekuliantų kainom.
Bet jei kas nuo kurso partijos nuklydo,
Tą jau visai veltui beprotnamis gydo.
Prekyboje žmonės greitai išponėja.
O gal parduotuvės tik dėl pardavėjų?
Užtai spekuliantai takto prisilaiko —
Duoda dalį valdžiai . . . Valdžia juos palaiko.
„Raudonasis spalis" gamina daug broko,
Bet geri pirkėjai ir už jj sumoka.
Masinis švietimas pas mus pirmaeilis.
Dėka jo gausėja obskurantų eilės.
Turime mokyklų visur ir visokių.
Dauguma jas baigia mažai ką išmokę.
Atrodo, ministrai galvoj tik ir turi
Ko greičiau privesti švietimą prie nulio.
Kad masės negertų, nutarimus žeria —
Jų niekas nepaiso. Kaip gėrė, taip geria.
Paaugliai įkaitę sėdi karčiamoje,
O mamos sukaitę asfaltą nešioja.
Kaimo klubų salės stovi nevalytos,
Durys užrakintos, langai išdaužyti.
Kultūros veikėjos duoda jausmams valią.
Tralia lialia lialia, tralia lialia lialia.
1972 m.
Poema apie šventuosius
Buvo vienas iberžmogus —
demagogas demagogų.
Aukso amžių jis žadėjo,
žmonėms žemėj tikrą rojų.
Bet kai leteną uždėjo,
pažadų atsižegnojo
ir sukūrė savęs vertą
rojų durtuvais aptvertą.
Jį ir jo pridirbtą smarvę
mes labiausiai turim garbint.
Net pakvaišus šalis šventė
šimto metų jubiliejų
ir pasiekė per tą šventę,stabmeldystės apogėjų -
nuo šamaniško jo kulto
žmonių ausys net apkurto.
O po jo tvarkyt atėjo
šventas tėveliukas Juozas. —
Pirmojo darbų tęsėjas
ir teroro virtuozas.
Pirmas pagrindus sukūrė,
o šis antra tiek pridūrė
prie to pirmo ir išvystė
Belzebubo karalystę.
Šaly įvedė vergiją.
Vergams primetė opiniją.
O kad ponų nėr ko gaili,
tai ir šiesiems lupo kailį.
Tik sukčiausi pakalikai
po jo čistkų sveiki liko.
Juozas mėgo daug dalykų —
kalbų mokslus, tvarkyt orą,
bet labiausiai jam patiko
klasta, smurtas ir teroras.
Už terorą ir kolchozus
šiandien turim garbint Juozą.
Ak, šventųjų, velniai žino,
kiek mums Kremlius prigamino.
Prietaringi tie žmogeliai
be stabų gyvent negali.
Lenininis pamaldumas
puošia sueigas piliečių,
kai garbės prezidiuman
politbiuro dvasias kviečia.
Garkso šmėklos tartum gyvos,
bet jas regi tik aktyvas.
Gimnazistės ir kursantės šlovin
Zosę Komed'jantę.
O įtartinų mergaičių
užtarėja Melnikaitė.
Kur gamybos planai griūva,
ten Stachanovas pribūva.
Šiam gamybos korifėjui
blaivios nuovokos nestinga —
vienoj rankoj pyragėlis,
kitoj rankoj jaučio rimbas.
Žinom sodininką seną —
tai Mičiūriną Ivaną.
Tarp nedaug gerų dalykų
prigamino jis daug šlamšto.
Tų gerųjų veik neliko,
užtai šlamštą visur kamšo.
Kad apsaugotų nuo bado
teko garbinti Zagladą.
Kai iškilo bado šmėkla,
Kremlius griebės fakus-makus.
Liepė garbinti šią vėplą,
kuo pridarė visiems juoko.
Gavę kviečių iš Kanados,
tuoj užmiršome Zagladą.
Žemdribystę kam kelt tenka,
tas prisimena Lisenką.
Mena jį kaip šventę vyrą
biologijos globėją.
Kai jį bosai karštai gyrė,
biologai ... tik drebėjo.
Medicinoje aukščiausia —
Timašuk pana švenčiausia.
Pastebėjus žydų klastą,
ji įspėjo visagalį,
kad šis saugotus jų spąstų.
Taip išgelbėjo jį šalį . . .
Jai už tai šalis dėkojo.
Psalmes reimeros giedojo.
Žydus cypėn pasodino.
,,Tak i nado sukinsynom".
Ačiū rietenoms prie lovio
vos-vos išsikerėplojo.
O mes reimeroms šį sykį
blogo žodžio nesakykim.
Nes juk burna nebūk durna
mokėk loti — būsi soti.
Mūsų autoriai galvoti.
Šitą dėsnį vis sau murma
ir šio dėsnio prisilaiko —
rašo, kuria pagal laiką.
Tokie raštai labai šlykštūs,
užtat šefai jiems nešykštūs.
Komjaunimo giesmė
Tėvų garbingų ar skrebo vaikas,
Bus jis protingas ar bus jis paikas,
Tikras mokslinčius ar silpnaprotis,
Pratęs kiekvieną klasę kartoti,
Lietuvis, latvis, estas gruzinas,
Doras jaunuolis ar chunveibinas —
Kai tik jaunuolis, tai komjaunuolis.
Tikintis Dievą ir ateistas,
Bukas marksistas ir nemarksistas,
Vodkos gėrėjas ir abstinentas,
Karštas mergišius ir impotentas,
Bus jis barzdočius ir ilgaplaukis,
Kaip ir beūsis bei plikis, laukis —
Kai tik jaunuolis, tai komjaunuolis.
Baladė apie karalių
O karalius vis dar nuogas.
Visa šalis mato.
Prisikvaršinęs doktrinų,
Žemėj rojų stato.
Agituoja, mitinguoja.
Stengias kaip supranta.
Rengia, puošia savo liaudį
Utėlėtom skrandom.
— Ei karaliau, žmonės niurna!
Liaudis nori ėsti.
Ei karaliau, mesk tą rojų!
Gana juokus krėsti. —
Bet karalius — donkichotas.
Jis kitaip negali.
Nusmukdytą krašto ūkį . . .
Vėliavomis kelia.
1973 m.
Mūsų kandidatas
Draugai kolūkiečiai,
į rinkimus kviečiam!
Siūlom kandidatą
draugą Čebatą
į deputatus.
Draugas Čebatas —
tai geriausias batas
už visus batus.
Draugas Čebatas
tai kerzas batas!
Aulas juodžiausias.
Galva tamsiausia.
Padas iš gumos.
Vario vinučių
blizga galvutės . . .
Koks jo greitumas!
Toks ir kolūky geras bus.
Eidamas per Kremlių nesuklups.
Reikės — Ameriką pavys!
Aplenks!
Gėdos nepadarys!
Jis nieko nežinos.
Jis nieko nekalbės.
Per posėdžius sėdės
Ir tylės.
Partija su juo bėdos neturės.
Ei tu, Dominykai
Ei tu, Dominykai,
Tu nežinai nieko,
Išsirinkęs sau gyventi
Netikusią vietą.
Kuboj Fidel Kastro,
Čilėj Pinočetas,
O tam vargšui Dominykui
Nėr kur pasidėti.
Pas vieną botagas,
Pas kitą bizūnas . . .
Dominyko nabagėlio
Dreba visas kūnas.
Vienur gauna lupti,
Kitur gauna perti.
Dominyką nabagėlį
Abu gal' pakarti.
Visi kolūkyje be kvapo
Visi kolūkyje be kvapo
darbuojas, kruta, pluša, mina —
pirmininkas statos rūmus,
sekretorius glosto limuziną.
Kad ir šaunusis komjaunimas —
tos jaunosios kolūkio rankos —
nors dieną ir skaniai pamiega,
bet naktimis kultūrkę lanko.
Net ir pionieriai ūkį palaiko —
šiemet privarvino iš nosies
dešimt procentų daugiau,
nei pernai per tą patį laiką.
Tiktai be darbo slampinėja
ūkio pensininkai — seneliai.
O gal šitaip jie laukia iš dangaus
manos su keptais karveliais?
— Teks eiti, dėdulės, prie burokų.
Kolūkiui darbininkų stinga.
Nepiktnaudžiaukite mums senatve
aprūpinta ir laiminga!
Apie kolūkius
Didis ar mažas kas tik ką gali
„Tiesos" kolūky tempia į šalį.
Akis primerkus žiūri Teisybė,
Kaip švariai dingsta ūkio gėrybės.
* * *
„Vilties" kolūkiečiai viltimi gyveno.
Vylėsi, tikėjo. Su viltim paseno.
Ne viskas klojas pagal mūsų norus.
„Vilties" kolūky spes est mater stultorum.
* * *
„Rytų aušros" kolūkis,
kaip dera jam, nusmukęs.
Vsiakij tuman podnimajetsia
yz Vostoka.
Kaip iš rytų aušriečiams groja,
taip šie šoka.
* * *
„Ateities" kolūky
ateitis viena —
nenusiaut guminių
per dienų dienas.
* * *
„Jaunosios gvardijos" kolūkio
jaunimas tik mauna iš ūkio.
Paliko tik gvardija senių,
kurie vos-ne-vos beviksena.
* * *
„Raudonojo artojo" vyrai
padirba, parūko . . .
O dėl skaistesnio raudonumo
patraukia „vaisiuko".
* * *
„Kelio į komunizmą" kolūkyje
Ganyklose barborytės galvas kelia
ir javų laukuose usnys tiltais želia.
Vai sunkus,- sunkus į komunizmą kelias,
kai usnynai želia.
Palei fermas purvą braidom iki kelių
Nuo guminių batų jau sąnarius gelia.
Vai sunkus, sunkus į komunizmą kelias,
kai sąnarius gelia.
Ūkio valdžios galvos ataskaitas velia.
Ūkio valdžiai galvas pagiriomis skelia.
Vai sunkus, sunkus į komunizmą kelias,
kai galvas skelia.
Kur dar pasauly . . .
Vėliavos, ordinai, medaliai,
vimpelai, gairelės, ženkleliai,
sieniniai laikraščiai, vitrinos,
stendai, šūkiai, garbės lentynos,
lozungai, draugystė, plakatai,
kasmet jubiliejiniai metai,
garbės raštai ir soclenktynės,
net ir „Iskros takais" eitynės,
Uljanovskan komandiruotės . . .
Vai, Jackau! . .
Kur dar pasauly gali tiek kvalioti?!
Nelygybės šaknys
— Tvarte paršai susipjovė.
— Dėl idėjos?
— Kur! Dėl lovio!
jų tradicinė kiaulystė
griovė pagrindus draugystės.
Kas stipresnis — tas vyresnis.
Kas vyresnis — tas sotesnis.
Lygybė ir broliškumas
kiaulių fermoj taip ir žuvo.
Iš kūrybos pasaulio
Kaip Biblija rašo
Viešpats sukūręs žmogų
į save panašų . . .
O žmogaus svajonė —
sukurti naują žmogų . . .
panašų į beždžionę.
Kvailys
Kartą reemigrantas Paleckį klausė:
„Gal po rinkimų valdžia pasimainys?"
Justa suriko jam į ausį:
„Buvai ir palikai kvailys!"
Dar apie lygybę
Ir dvi kulkos nėra lygios,
nors jos būtų vieno dydžio.
Nuo Smetonos kulkos miręs
šiandien Požėla didvyris.
Poželienė tiktai bobė,
nes ją Stalinas nuknobė.
(Poželienė — Katrė Matulaitytė)
Blindos ypač pasigendam
Baudžiavos rūsčioj gadynėj
Tadas Blinda liaudį gynė.
Spėjo šimtmetis praeiti,
vėl į jį mintis mes.kreipiam.
Išvaduotojai atėję,
ponų tiek mums priperėjo,
kad tarybinėj padangėj,
Blindos ypač pasigendam.
Viešojoje bibliotekoje
Metais naujutėliai ant lentynų guli
tomai
(kaip ir pats jų autorius)
storuliai.
Sako,
gal iš pagarbos raštų kūrėjui
niekas jų rankose
dar nepaturėjęs.
Žodis skeptikams
Ko šaukiate iki absurdo
dėl tariamo dvasinio skurdo?
Juk duota jums jūros degtinės
ir Brežnevo raštų rinktinė.
Į kultūros aukštumas bekopiant
Prietarų visokių seniai atsikratėm . . .
Tik metam po rublį ir tik kultūrėjam.
Kolūkis kultūros namus mums pastatė,
o į stiklo langus ir grotas įdėjo.
Patriotas
Tuo pat sugrąžindavo algą tėvynei,
o pats badu mirė, vargšelis.
Ir turto paliko vos seną vatinę
su priseginėtais medaliais.
(gražinti algą tėvynei — pragerti)
Paskui vadą
Paskui vadą kalbėtoją
žengia liaudis tylėtoja.
Vadas kalbas jai porina
kone kasdien istorines.
Pažanga
Vakar socializmas,
šiandien komunizmas.
Iki bambos brendam
per biurokratizmą.
Vakar komjaunuolis,
šiandien komunistas.
Vakar tik gruobštuolis,
šiandien aferistas.
Pernai lemiamieji,
šiemet sprendžiamieji . . .
Penkmečius užbaigsim
nepavalgomaisiais.
1974 m.
Vice versa
Silkes su žarnom susūdom,
derlių laukuose supūdom,
vietoj duonos kramtom kerzą . . .
Pas mus viskas vice versa.
Gerovė
Mūsų puodai sklidini
ir aruodai kaupini.
Turim duonos trūkumų,
bet kol kas jie laikini.
Rytų vėjui papūtus
Ir papūtus rytų vėjui
veikiame pagal taisyklę:
„perpus skeliame degtuką,
litrą maukiame iš sykio".
Dalių sočiai negaminam, —
trūksta plieno, trūksta laiko . . .
O vėliau po visą šalį
dalių gauti vyrus vaikom.
— Dega planas! Dega planas! —
Griebiam, puolam, prakaituojam.
Antrą aukštą dar tik statom,
o jau pirmą remontuojam.
Demokratizacija
Vietoj vieno kadais pono —
dešimtimis antiponų.
Sėdi, rašo, laksto, stumdos . . .
Ir užsnūsta, vėl nubunda . . .
Made in USSR
Didelio reikalo mums tai nėr
rašyti: „Sdelano v SSSR"
Remontuoti nusibosta —
žinok — otečestvennogo proizvodstva.
Sic transit gloria mundi
Gyvą cituojam
ir prieš jj klūpom.
Spėjo numirti —
tuoj kailį lupam.
Gigantomanija
— Sustambintam kolūky
kaip jums tenai sekas?
— Didesnis kolūkis —
didesnis bordakas.
Nauji ligos simptomai
Pilietį beprotnamin uždarė.
Sako, kam arbatą, ne degtinę geria.
TSKP
Mūsų idealas — TSKP —
Būtyje melas, TieSa KaPe.
* * *
