LIETUVOS TSR KP CK PIRMAJAM
SEKRETORIUI
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUMUI
LTSR MINISTRŲ TARYBAI
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
Pareiškimas
Mes, Lietuvos kunigai ir tikintieji, akivaizdžiai matome, kaip vis grėsmingiau mūsų tėvynėje plečiasi girtavimas. Jj seka tautą žlugdanti moralė ir didėjantis žmonių nusikalstamumas. Apie tai tekalba faktai.
Visiems aišku, kad mūsų šalyje girtavimui plisti sudarytos visos sąlygos. Alkoholinių gėrimų niekad netrūksta. Perkančiam jo kiekis neribojamas. Jų įsigijimas labai patogus, nes alkoholiniai gėrimai pardavinėjami beveik visose maisto produktų parduotuvėse, neretai valgyklose, autobusų ir geležinkelio stotyse, ten, kur didesnis žmonių judėjimas. Be to, valstybė alkoholiniais gėrimais prekiaujančių parduotuvių skaičių metai iš metų vis didina. Pvz., 1970 m. specializuotų vyno ir degtinės parduotuvių buvo 14, 1975 m. — 27, 1976 m. — 29, 1977 m. — net 40 (Liet. TSR ekonomika ir kultūra, Vilnius, 1978 m., p. 212).
Esant tokioms sąlygoms girtavimas respublikoje kasmet didėja. Pvz., 1971 m. kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 54 litrai alkoholinių gėrimų — 10 litrų degtinės, 14 litrų vyno ir apie 30 litrų alaus (Mokslas ir gyvenimas, 1972, Nr. 9), 1976 m. šis skaičius padidėjo iki 76,5 litro — 11,5 litro degtinės, 25 litrai vyno ir 40 litrų alaus (M. ir gyv., 1978 m. Nr. 1).
Apie girtavimo spartų plitimą kalba ir išlaidos alkoholiniams gėrimams. Pvz., 1973 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas išleido alkoholiniams gėrimams 146,1 rub., 1974 m. — 155,5 rub. (Liet. TSR MT 1975 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 4), 1975 m. — 162 rub. (M. ir gyv., 1978 m. Nr. 1). Kai kuriuose rajonuose šios išlaidos 1975 m. siekė net iki 183 rub. (švyturys, 1977 m. Nr. 2).
Geriančiųjų ir alkoholikų skaičius nuolat auga. „J respublikines psichoneurologines įstaigas 1968 m. atvyko ligonių su alkoholiniėmis psichozėmis 13% daugiau, negu 1966 m." (M. ir gyv., 1969 m. Nr. 8).
1972 m. buvo užregistruoti 11.262 chroniški alkoholikai, 1973 m. — 14.474, 1974 m. — net 16.300 (LTSR MT 1975 m. gegužės 14 d. nutarimas).
1970 m. į blaivyklas pateko 53.351 žmongus, o 1974 m. šis skaičius pašoko iki 63.234 žmonių (Tiesa, 1975.VI.25.).
Į alkoholizmo liūną ypač klimpsta Lietuvos jaunimas. „Priverstiniam gydymui dažniausia siunčiami jauni žmonės" (M. ir gyv., 1978 m. Nr. 9). „Nebemadinga į šokius eiti blaiviam" (Taryb. mokytojas, 1978.VIII.25). „Net mergaitės geria" (ten pat). Abiturientai išleistuvėse atestatus aplaisto alkoholiu (Švyturys, 1972, Nr. 12). Profesinių mokyklų moksleiviai, eidami į teatrą, atsineša svaigalų, per pertraukas išgeria, o paskui įkaušę jau žiūri spektaklio (Literatūra ir menas, 1980, Nr. 13). Yra tokių mokytojų, kurie girtuokliauja aštuonmetėje mokykloje kartu su mokiniais, neturinčiais net 15 metų (Taryb. mokytojas, 1973.10.4).
Iš 86.283 girtų, nubaustų 1974 m. už pasirodymą gatvėse, 33,9% sudarė 18-19 metų amžiaus asmenys, 1,6% — 16-17 metų nepilnamečiai (LTSR MT 1975.V.14. nutarimas Nr. 4).
1974 m. į blaivyklas pateko 703 nepilnamečiai ir 12.200 jaunuolių 18-19 m. amžiaus (ten pat).
1974 m. į milicijos vaikų kambarius pristatyti 1.277 paaugliai (ten pat).
Apie alkoholio pražūtingą žalą mūsų tautai kalba Pabradės, Akmenės, Kauno ir kiti psichiškai atsilikusių vaikų namai, šeimų skyrybos, alkoholio įtakoje nelaimingi atsitikimai, ankstyvos mirtys, chuliganizmas. „Iš 423 Pabradės psichiškai atsilikusių vaikų namų auklėtinių bent 116 — alkoholikų vaikai. Ir tiktai tokių, kurie oficialiuose dokumentuose tokiais vadinami. Lygiai pusė iš tų 116 nelaimingųjų — visiški idiotai, o kiti imbeciliai (32,7%) ir debilai (17,2%). Visiškai panašia statistika operuoja ir kiti psichiškai atsilikusių vaikų namų medikai (švyturys, 1978, Nr. 1).
Alkoholio įtakoje kasmet didėja ir šeimų skyrybos. 1950 m. Lietuvoje buvo 625 ištuokos, 1960 m. — 2.364, 1970 m. — 6.918, 1976 m. — net 9.557 (LTSR ekonomika ir kultūra, 1977 m.).
Girtavimas neša milžiniškus nuostolius. Pvz., 1975 m. mūsų respublikoje buvo sulaikyta 20.430 neblaivių vairuotojų. Girti vairuotojai padarė 9 mil. rub. nuostolių (Tiesa, 1976.VII.2). 1979 m. neblaivių vairuotojų skaičius išaugo iki 25 tūkst. (Tiesa, 1980 m. Nr. 80).
Tai baisūs skaičiai, nešą lietuvių tautai pražūtį. Faktiškai jie yra daug didesni, nes ne visi chroniški alkoholikai užregistruoti ir gydomi, ne visi girti patenka į blaivyklas, ne visus sulaiko autoinspekcija. Tačiau ,,akoholinė epidemija nesulaukia operatyvių, atkaklių pastangų ir priemonių (. . .) rūkymas ir girtavimas plinta, reiškia, pastarųjų metų kova yra neveiksminga ir daugiau formalaus pobūdžio" (M. ir gyv., 1978 m. Nr. 1). Pas mus su piktnaudžiavimu svaigalais kovoja tik viena autoinspekcija (ten pat). Tiesa, laikas nuo laiko spaudoje pasirodo vienas kitas straipsnis, smerkiąs girtavimą, gausėja blaivyklų ir priverstinio alkoholikų gydymo įstaigų. Bet ką padės blaivinimo ir gydymo įstaigos, jei nepašalinamos girtavimo priežastys; alkoholinių gėrimų gali įsigyti kas tik nori, kada nori ir kiek nori.
Pilnai suprasdami Lietuvos būklę, į kurią ją įstūmė alkoholis, 1980 metus laikome blaivybės ir kovos su girtavimu metais Lietuvoje. Mūsų giliu įsitikinimu, jei visi — Lietuvos TSR Vyriausybė ir piliečiai stos į šią garbingą kovą, Rytojus bus blaivus ir gražus. Todėl mes, Katalikų Bažnyčios kunigai ir tikintieji, kreipiamės į Lietuvos TSR Vyriausybę prašydami:
1. Sumažinti alkoholio gamybą bent 50%.
2. Visai uždrausti gaminti pigųjį vyną, liaudies vadinamą „rašalu".
3. Padidinti bealkoholinių gėrimų asortimentą.
4. Alkoholinius gėrimus parduoti tik rajonų centruose specialiose parduotuvėse, esančiose toliau nuo kultūros objektų, kur būna gausu žmonių.
5. Griežtai riboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, kiekį ir perkančiųjų amžių.
6. Griežtai kovoti su degtinės perpardavimu ir naminės gaminimu (kaimuose privačios karčiamos nemažėja).
7. Pašalinti iš visų valgyklų alkoholinius gėrimus.
8. Leisti įkurti Blaivybės draugiją, kuri turėtų savo spaudos organą ir radijo bei televizijos valandėles, kad visi geros valios žmonės galėtų prisidėti prie šios gyvybiškai svarbios kovos. Juk turime Skęstantiems gelbėti, Gamtai apsaugot, Automėgėjų, Medžiotojų, Sodininkų ir kitas draugijas, tai kodėl negalime turėti draugijos gelbėti žmones iš girtavimo?
Lietuva, 1980 m. balandžio 23 d.
Vilniaus arkivyskupijos kunigai
