K. Jusonis
Jau keturios dešimtys metų,
Kai Lietuvą Laisvė paliko! . .
Jau keturios dešimtys metų,
Kai kenčiam naguos užpuoliko! . .
Ar verta minėt jubiliejų . . .
Vergijos? Ar verta minėti?--
Kai kraują ir ašaras lieja
Vaikai Lietuvos nugalėti . . .
O verta minėti, o verta!
Be džiaugsmo, tiesa, be fanfarų,--
Nes nesam dar mes nugalėti,
Dar tęsiame šventąjį karą!
Mes pakeliam galvas šiandieną
Į šviesulius mūsų padangės--
Teapšviečia širdį kiekvieną,
Kur melo tamsa įsirangę.
Mes pagerbiam brolius ir seses —
Kas Lietuvą brangią mylėjo,
Golgotos dienas tamsiąsias
Garbingai, šventai iškentėjo.
Mes lenkiamės tiems savo broliams,
Kurie už Tėvynę aukojas —
Gimtinėj ar Rusijos toliuos
Karžygių keliais žygiuoja!
Dėkojame savo tautiečiams
Visame plačiame pasauly,
Kad tiesa ir viltim mums šviečia,
Kad šildo darbais lyg saule!
Mes tikime Laisvės Rytojui!
Mes tikime pergalei Gėrio! —
Ne veltui Tėvynė kovoja,
„Ne veltui ji tiek iškentėjo!"
