LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PASKELBIMO 63-ŲJŲ METINIŲ PROGA
Mes, Vilniaus lietuvių patriotiškasis jaunimas, minėdami 63-ąsias Nepriklausomybės akto pasirašymo metines, skelbiame —
Mūsų Tėvynės Lietuvos valstybinė Nepriklausomybė gyva mūsų širdyse! Lietuvos laisvės idėja dega mūsų protai! Mes, besibaigiančio XX-ojo — kosmoso ir atomo amžiaus vaikai — gimėme vergijoje. Tačiau savo šeimose, draugų būreliuose, kartu su Lietuvos, Lasivojo pasaulio lietuviais, jaunimu, GULAG'o tremtiniais, kartojame didingiausio tautos istorijos dokumento žodžius:
„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 dienomis 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis . . .".
Minėdami šią didžią datą, lenkiame galvas tiems, kurie padėjo pagrindus Nepriklausomybei, žuvo už Tėvynės laisvę.
Rusiškieji okupantai sutrypė valstybės suverenumą, bet nepajėgs išrauti iš jūsų sielos laisvės jausmo, nepriklausomos Lietuvos atkūrimo troškimo.
Mūsų idealas yra visos lietuvių tautos idealas.
Mums artimi didžiojo rusų tautos kovotojo už žmogaus teises V. Bukovskio žodžiai, kupini skausmo, atspindintys mūsų brutalios epochos dvasią — „jeigu norite paversti savo šalį kapinynu, pradėkite kurti socializmą". Socializmas praktikoje — tai šiurpi Kampučijos tragedija, Afganistanas, kurio istorija tarytum pakartoja įvykius Pabaltijyje prieš 40 metų. Mes visa širdimi su Afganistano tautomis, sukilėliais ir partizanais. Savo darbu, tikėjimu, kova privalome įrodyti ir įrodysime, kad antikomunistas nė kiek ne blogesnis žodis už antifašistą" (taip yra pasakęs dabartinis vokiečių literatūros klasikas, artimas A. Solženicyno draugas). Komunizmas, fašizmas, genocidas — mūsų tautai sinonimai.
Mūsų pusėje Tiesa, moralinis, dvasinis pranašumas. Žavėjo, teikė didžiulę paramą prezidento Dž. Karterio tvirta vyriausybės politika žmogaus teisių gynimo klausimu, Maskvos olimpiados boikotas Mes ne vieni! Didžiuojamės šios laisvos, demokratiškiausios, galingiausios pasaulio valstybės laimėjimais. Žinome, kad nemažą indėlį į jos klestėjimą įneša mūsų tautiečiai, jos ateitį kuria ir lietuvių jaunimas, gėrimės jo tautine veikla, jaučiame paramą.
Mums artimi ir brangūs naujojo JAV prezidento Ronaldo Reigano inauguracinėje kalboje pacituoti Pirmajame pasauliniame kare žuvusio Amerikos kario žodžiai: ,,Aš turiu gyventi, kovoti, dirbti taip, tarytum nuo manęs vienintelio priklausytų Tėvynės likimas". Jie privalo tapti ir mūsų credo.
Mes turime kuo sekti. Tai mūsų dienų didvyriai: B. Gajauskas, N. Sadūnaitė, P. Paulaitis, V. Petkus, P. Pliumpa, doc. V. Skuodis, S. Kovaliovas, A. Terleckas, G. Iešmantas, V. Lapienis, P. Pečeliūnas, A. Statkevičius, J. Sasnauskas, A. Janulis, P. Buzas, G. Navickaitė, O. Vitkauskaitė, J. G. Stanelytė.
„Stebėt, mąstyt ir viską atsiminti", būti laisvės kovų metraštininkais — mūsų pirmutinė pareiga. Klausykime, ką pasakoja tėvai, seneliai, užrašykime jų pasakojimus — kaltinamąją medžiagą okupantams. Burkimės į savišvietos ratelius, studijuokime Lietuvos istoriją, filosofijos klausimus, tobulai kalbėkime lietuviškai, visapusiškai ruoškimės būti tikri laisvos valstybės piliečiai! Stenkimės kurti gausias, gražias, blaivias lietuviškas šeimas — Lietuvos jaunystę!
Didysis mūsų sąjungininkas — Tikėjimas, Bažnyčia. Lankykime ją, klausykimės pamokslų, juose išgirsime daug nepaprastai naudingo, jie padės mums nesugniužti.
Iš mūsų Tėvynės Lietuvos širdies — Vilniaus sveikiname viso pasaulio lietuvius!
Tebūna mums Vasario 16-oji vėliava, po kuria vieningai stojame į naują žygį už laisvę, už Lietuvos Nepriklausomybę!
Vilnius, 1981.II.16
Vilniaus lietuviškasis jaunimas
***
