Tarybinė valdžia nuolatos giriasi savo kultūra, humaniškumu, ypatinga gamtos ir meno paminklų apsauga, pamiršdama, kiek istorinių ir meno paminklų nesugrąžinamai sunaikino ir toliau tebenaikina.
Šia proga prisiminkime tik vieną, tačiau visos tautos labiausiai žinomą ir mylimą - Prisikėlimo bažnyčią Kaune.
Lietuvoje reta tokių paminklų, kuriuos visa tauta taip vertintų ir brangintų, kaip šią garsią Lietuvos šventovę. Nėra ko ir stebėtis - ją statė visa lietuvių tauta ir troško, kad ji amžiais stovėtų ir liudytų tautos prisikėlimą ir laisvę. Nerasime nė vieno vyresnio amžiaus lietuvio, kuris į tą statybą nebūtų įmūrijęs nors vieną plytą.
"Nieko taip vaizdžiai neprisimenu, - pasakojo šių eilučių autorius, - kaip to istorinio paminklo statybą. Visi, nuo žilagalvio senelio iki darželinuko gavome knygutes su įrašu: "Mes statome tautos šventovę!" Į knygutę įklijuodavome ženkliukus po 10 centų. Tai "plyta" Prisikėlimo bažnyčiai. Kas į knygutę įklijuodavo 24 ženkliukus, to vardas būdavo įrašomas į bažnyčios statytojų garbės knygą. Todėl mes, mokinukai, lenktyniavome, net užkandžio atsižadėdami, kad nusipirktume daugiau "plytų" ir įamžintume savo vardą Aukso knygoje. Mums nenusileisdavo ir darželio vaikai. Gavę iš mamyčių 10 centų ledams, pinigus atiduodavo bažnyčios "plytoms" - ženkliukams".
Prie šio kilnaus darbo prisidėjo inteligentai, ūkininkai ir darbininkai.
Ir kilo tautos šventovė lyg naujo ryto aušra, apsupta tekančios saulės aureole. Į šį paminklą tauta stengėsi sukaupti visas meno jėgas, kad kiekvienas čia atėjęs pajustų, kaip lietuvių tauta brangina ir myli laisvę ir savo bočių didžių kovų ir aukų nueitą kelią.
Karo audros šio paminklo nepalietė, vokiečiai taip pat neišdrįso jo niekinti, o atėjusi Raudonoji armija pradėjo viską naikinti, kas buvo šventa.
Dar pirmomis dienomis buvo išniekintas Nežinomojo kareivio kapas, Karo muziejaus sodelyje užgesinta šventoji ugnis, sunaikintas Laisvės paminklas, nutilo Laisvės varpai. Iš tikinčiųjų atimtos ir išniekintos bažnyčios, sugriauti kryžiai. Naujieji šeimininkai, pasitikėdami savo milijonine armija, naikino visa, kas jiems nepatiko. Jie išdrįso ištiesti savo šventvagišką ranką ir prieš didingą, dar nebaigtą statyti tautos laisvės paminklą - Prisikėlimo bažnyčią.
Kadangi bažnyčios pastatas buvo labai tvirtas ir didelis, buvo daug vargo, kol su juo susidorojo. Jiems rūpėjo taip sugadinti paminklą, kad tauta jau nebegalėtų jo panaudoti tam tikslui, kuriam jis buvo skirtas.
Inžinieriai, dirbę prie tos bažnyčios restauravimo, pritaikant ją radijo įmonei, tvirtino: "Iš tų milijonų, kurie sukišti į tą paminklinį pastatą, norint jį pritaikyti įmonei, buvo galima 3-4 naujas gamyklas pastatyti".
Tautjonis
