Viena iš didžiausių nelaimių, skaudžiai nualinusi lietuvių tautą pastaraisiais dešimtmečiais, yra alkoholizmas.
Šio reiškinio priežastys yra gerai visiems žinomos: noras užslopinti sąžinės balsą, nuolatinė kova dėl normalesnių buities sąlygų, niūrus, įtemptas, be prošvaisčių dvasinis gyvenimas, gyvuliškas žmogaus traktavimas ir visiškas jo nuvertinimas. Todėl nenuostabu, kad dažnas, pavargęs nuo kasdieninės kovos, ieško bent laikinos atomazgos alkoholyje. Ši sąmonės impulsų nuslopinimo forma ir toks konfliktų sprendimo būdas visiškai patenkina valdančiuosius sluoksnius. Net ir stipriai geriantis laikomas normaliu žmogumi, net patikimesniu už negeriantį, jei jis šiaip taip atlieka savo pareigas ir jo girtavimas per daug nemažina darbo našumo. Dvasinio gyvenimo atrofavimasis, žmogaus fizinių galių nykimas, šeimų irimas, paleistuvavimo plitimas ir kitos alkoholizmo pasekmės pavergėjų nejaudina.
Vis dėlto pastebimas darbo našumo smukimas, padažnėjusios traumos gamyboje dėl girtuokliavimo ir šviesesnių visuomenės atstovų protestas dėl milijonų žmonių nuodijimo alkoholiu privertė vyriausybę paskelbti tariamą kovą su girtavimu.
1972 m. buvo priimtas TSKP CK nutarimas bei analogiškas TSRS Ministrų Tarybos nutarimas, apribojantis svaigių gėrimų pardavimą bei skatinantis plėsti antialkoholinę propagandą. Reikia pripažinti, kad po šių nutarimų paskelbimo sumažėjo alkoholinių gėrimų pardavimas. Tačiau netrukus Lietuvos Prekybos ministerijos vadovaujantys darbuotojai buvo iškviesti į Maskvą ir ten jiems kategoriškai pareikšta: "Nevykdomas valstybės pajamų planas, darykite viską, kad šis planas būtų įvykdytas". TAD VYRIAUSYBĖS PASKELBTOJI BLAIVYBĖS AKCIJA JOS PAČIOS BUVO NUTRAUKTA. Dar kurį laiką respublikų KP CK vedė slaptą susirašinėjimą su žinybomis antialkoholinės kovos klausimais, bet greitai ir šis susirašinėjimas buvo nutrauktas.
Tad kokie rezultatai pasiekti per šį dvejų metų laikotarpį? Tegul prabyla objektyvūs skaičiai:
1972 m. Lietuvoje vienas gyventojas suvartojo alkoholio už 116 rubl. Bendra alkoholiui išleistų pinigų suma siekė 372 mil. rub. Viename "Žinijos" draugijos biuletenyje buvo konstatuota, kad Lietuvoje geriama 4 kartus daugiau negu 1940 m.
1974 m. vienam Lietuvos gyventojui parduota alkoholinių gėrimų už 156,3 rub. Vienam asmeniui teko 9,7 litro absoliutaus alkoholio.
1974 m. visų prekių apyvarta sudarė 2.836.150 tūkst. rub., o visų alkoholinių gėrimų - 509.448 tūkst. rub. Ne mažiau vaizdūs ir kiti duomenys:
1974 m. 19.515 neblaivūs asmenys vairavo transportą, t.y. 1.742 daugiau negu 1973 m. Dėl jų kaltės įvyko 985 avarijos, kurių metu žuvo 209 žmonės ir 914 buvo sužeisti.
Už gėrimą viešose vietose nubausta daugiau kaip 86 tūkst. žmonių.
1970 m. į blaivyklas buvo patekę 53.351 asmenys, o 1974 m. -63.234. "Vien Vilniuje per parą vidutiniškai blaivykloje apsilanko po 35 asmenis" ("Tiesa", 1975.VI.25).
Chroniškų alkoholininkų gydyta:
1969 m. - 7.256.
1974 m. - 16.300 (iš jų daugiau kaip 1000 moterų). (Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Respublikinės komisijos kovai su alkoholizmu ir girtavimu aplinkraštis, 1975).
Sveikatos apsaugos ministro pavaduotojo žodžiais, chroniškų alkoholikų yra 10 kartų daugiau, bet nėra galimybės jų visų nei suregistruoti, nei gydyti.
Tarybų Sąjungoje 1974 m. išleista alkoholiui 17 MILIJARDŲ RUBLIŲ. Reikia nepamiršti, kad į šią apskaitą neįtraukiamas savos gamybos alkoholis, gamyklose išgeriamas spiritas ir pan. Todėl alkoholio išlaidos susidarytų kur kas didesnės.
Lietuvos medikų reikalavimai imtis radikalių kovos su alkoholizmu priemonių ir toliau nepaisomi. Svaresni Finansų, Prekybos ir Maisto pramonės (alkoholis priskiriamas prie maisto produktų!) ministerijų argumentai - besąlygiškai vykdyti pajamų planus (įvedant alkoholinių gėrimų pardavimą net į mažiausias kaimo maisto parduotuves). Alkoholis ir toliau lieka lengviausiu pajamų šaltiniu ir valstybės ekonomikos gelbėtoju.
Tad kokią blaivybės akciją mums žada Respublikinė komisija kovai su alkoholizmu ir girtavimu, vadovaujama atsakingo asmens Lietuvos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojo Važalinsko?
Komisijoje daugiau kalbama tik apie "gėrimo kultūrą" ir jo gamybą bei pardavimą mažesnės taros induose.
Taip girtavimui dirva plečiasi, ir tautai vis didėja grėsmė paskęsti alkoholizmo jūroje.
J.A.
