GRASINAMA UŽ LABDARYBĘ
1982.VIII.26 Vilniuje Buitinės chemijos projektavimo konstravimo biuro inžinierius Valerijus Smolkinas darbo metu buvo iškviestas pas biuro viršininką. Čia jj pasitiko KGB mjr. Partašinas, kuris nuvežė Smolkiną į Vilniaus saugumo rūmus pas operatyvinio skyriaus viršininką Česnavičių. Čia Smolkinui buvo pateiktas oficialus įspėjimas raštu, kad, remiantis TSRS ATP 1972.XII.25 įsaku, V. Smolkinas įspėjamas, kad jis užsiima priešiška antivalstybine veikla, kuri pasireiškia politinių kalinių šalpos fondo (Solženicyno fondo) lėšų skirstymu. Toliau įspėjama, jog jeigu tokia veikla tęsis ir toliau, tai jis būsiąs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Česnavičius pasiūlė Smolkinui šį įspėjimą pasirašyti, bet Valerijus pasirašyti atsisakė, nurodydamas, kad, jo nuomone, parašas reikštų sutikimą su įspėjimo teiginiais, o jis niekados nesutiks su tuo, kad pagalba vargstantiems gali būti priešiška valstybei.
Pokalbis užtruko daugiau negu valandą. Česnavičius daug kalbėjo apie didelius Lietuvos KGB laimėjimus, kovojant su kitaminčiais. Girdamasis šiais laimėjimais, šalia Petkaus, Gajausko, Terlecko ir kitų areštų, Česnavičius paminėjo ir kun. B. Laurinavičiaus mirtį po automašina. „Dabar, — tęsė Česnavičius — nieko nebeliko. Juk netenka rimtai vertinti Gajauskienės arba Terleckienės. Gi Ona Poškienė, sena ir ligota moteris, jeigu tik ją palikti ramybėje, numirs Šiauliuose ir pati".
Po dviejų mėnesių, lapkričio 1 d., Buitinės chemijos projektavimo konstravimo biure Vilniuje, kur dirba V. Smolkinas, įvyko jo „anti-visuomeninės veiklos" svarstymas. Buvo surinkta 12 žmonių: biuro vadovybė, partorgas, keli partiniai aktyvistai, profsąjungos pirmininkas, taip pat Vilniaus m. Spalio raj. partijos komiteto atstovas ir KGB atstovas. Pirmasis kalbėjo kagėbistas. Jo kalba tęsėsi daugiau pusvalandžio. Politinių kalinių šalpos fondo platintojus jis išvadino tarptautinio imperializmo penktąja kolona Tarybų Sąjungoje. Kaip įrodymą, kad Smolkinas dalyvauja fondo veikloje, saugumietis pademonstravo ataskaitą apie fondo veiklą Lietuvoje 1981 m. pabaigoje. Ekspertizė tvirtina, kad ataskaita parašyta Smolkino ranka. Ši ataskaita pateko į saugumo rankas 1981 m. gruodžio mėn. per kratą Chodorovičiaus bute Maskvoje (Sergiejus Chodorovičius viešai paskelbė, kad jis perėmė šalpos fondo tvarkymą Tarybų Sąjungoje). Remdamasis šia ataskaita, kagėbistas tvirtino, kad Smolkinas dalyvauja skirstant fondo lėšas. Tačiau jis pripažino, kad išvardintų ataskaitoje politinių kalinių giminės ir artimieji per tardymus kategoriškai paneigė, jog jie ką nors gavo iš fondo.
Po saugumiečio kalbėjo V. Smolkinas. Jis pasakė, kad labdarybe žmonės užsiima nuo seniausių laikų. Ir visa laiką egzistuoja šventa taisyklė: ir labdarys, ir gaunantis paramą laiko labdarybės paslaptį. Tai yra aukštos moralės principas. Materialinė ir moralinė parama, kuriems ji reikalinga — seneliams, invalidams, vaikams, likusiems be tėvų, moterims, likusioms be vyrų, — iš principo negali turėti nei antivisuomeninio, nei priešiško valstybei charakterio. Matyt, dėl to ir tarybinėje baudžiamojoje teisėje nėra straipsnio, baudžiančio už labdarybę. Dėl šių priežasčių negali būti nė kalbos, kad ji svarstytų labdarybės veiklą. Lygiai taip pat negali būti jokio visuomenės „pasmerkimo", kokia forma tai bebūtų daroma.
Kalbėdamas apie saugumiečio pademonstruotą šalpos fondo ataskaitą, Smolkinas pareiškė, kad tai dar nėra joks įrodymas. Juk galėjo būti, kad jis paprasčiausiai ataskaitą tik perrašė. „Tai apie ką tada šiame posėdyje eina kalba?" — iškėlė klausimą V. Smolkinas. Po to jis iš posėdžio išėjo ir toliau savo „visuomeninės veiklos" svarstyme nedalyvavo.
J. Garsys
***
KERŠTAS UŽ NORĄ IŠVYKTI
Vilnius. 1982 m. gruodžio 8 d. vadovaujant mjr. Daugalui ir mjr. Marcinkevičiui, dalyvaujant kviestiniams Igoriui Pontui, gyv. Uborevičiaus 7-25, ir Nijolei Česlikauskienei, gyv. Basanavičiaus 35-6, buvo padaryta'krata Editos Abrutienės bute, Tallat-Kelpšos 8-11, ieškant šmeižikiško turinio literatūros. Kratos metu paimta: Abrutienės pareiškimai, dokumentai, laiškai, žurnalo „Amerika" 39 egz., Žmogaus teisių deklaracija anglų kalba ir kt.
Taip pat iškratė tuo metu atėjusius į Abrutienės butą Romą Klimavičių ir Angelę Ragaišienę, bet pas juos nieko nerado.
Po kratos saugumiečiai išsivežė E. Abrutienę ir jos nebepaleido. Kol kas žinoma tik tiek, kad jai iškelta byla pagal 199,1 str. (šmeižtas be tikslo pakirsti santvarką).
Abrutis, vos sugrįžęs iš sovietinių lagerių ir nespėjęs pasidžiaugti šeima, liko vienas su mokyklinio amžiaus sūnumi.
Tai, be abejonės, saugumo kerštas už jų norą išvykti į užsienį.
V. Salinis
