Tai vienintelė politkalinių griežto režimo zona Mordovijoje; 385/3-4 zonoje — moterys.
1. Algimantas Andreika, g. 1950, gyv. Vilniuje, suimtas 1981.V. Nuteistas 4 m. g. r. lagerio ir 5 m. tremties už nelegalios literatūros laikymą ir platinimą (?). Laisvėje buvo susipainiojęs su VSK.
2. Klemensas Čepulis, 62 m., kilęs iš Ignalinos, nuteistas 12 m. už įstojimą karo metais į policijos batalioną, kurį netrukus įjungė į Vermachtą. Dalyvavo mūšiuose prieš Raudonąją armiją. Bausmė baigiasi 1986.XI.4.
3. Kazimieras Gruzdys, 72 m., kilęs iš Tytuvėnų apyl., nuteistas 15 m. už tarnybą karo metais policijoje. Bausmė baigiasi 1983.1.
4. Anastazijus Janulis, 65 m., vienuolis-jėzuitas, pirmą kartą kalėjo 1944-55 už dienoraštyje parašytas patriotines mintis ir savo kūrybos eilėraščius; antrą kartą nuteistas 3,5 m. už nelegalią literatūrą ir jos dauginimą, siekiant Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir lietuvių tautai laisvės. Bausmė baigiasi 1983.VII.
5. Antanas Korsakas, 74 m., kilęs iš Viduklės apyl., pirmą kartą nuteistas už partizanų rėmimą. Kalėjo Vorkutoje 1945-53; antrą kartą nuteistas 15 m. už gynimą karo metais savo ir gretimų kaimų nuo plėšikaujančių svetimtaučių, besislapstančių miškuose kaip sovietiniai partizanai. Bausmė baigiasi 1983.V.
6. Jonas Leikus, 67 m., iš Mažeikių, nuteistas 15 m. už dalyvavimą 1941 m. prasidėjus karui Lietuvos savisaugos — „baltaraiščių" būriuose. Bausmė baigiasi 1986 m. pabaigoje.
7. Henrikas Selelionis, 62 m., kaunietis. Už dalyvavimą karo metais Lietuvos savisaugos batalione pirmą kartą be teismo kalintas 1,5 m. 1945-46) antrą kartą nuteistas už tą patį ir to meto spaudoje skelbtus eilėraščius.
8. Vytautas Skuodis, g. 1929 m., nuteistas 1980.XII. — 7 m. kalėti ir 5 m. tremties už dalyvavimą lietuvių nelegalioje spaudoje, už žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimą.
9. Antanas Vaivada, 81 m., kilęs iš Seredžiaus, Lietuvos savanoris-kūrėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis. Nuteistas 15 m. už įstojimą savanoriu į Lietuvos savisaugos kariuomenę (Plechavičiaus armiją). Bausmė baigiasi 1983.IX. Reikalingas materialinės paramos, nes neturi pas ką sugrįžti. Prieš areštą gyveno Permėje.
10. Jonas Vilutis, 67 m., kilęs nuo Linkuvos. Po karo apsigyveno Vakarų Ukrainoje. Nuteistas 15 m. už dalyvavimą 1941 m. Lietuvos savisaugos būriuose. Bausmė baigiasi 1986 m. rudenį.
***
UKRAINIEČIAI SĄŽINĖS KALINIAI
n/ja žx 385/3-5
Mordovskaja ASSR
Jurij Badzio ir Vosilij Strilciv 1982.XII.30 badavo ir įteikė TSRS AT Prezidiumui protestus dėl Ukrainos būklės Tarybų Sąjungos sudėty, reikalavo paleisti visus politinius kalinius, kalinamus Tarybų Sąjungos kalėjimuose ir lageriuose, reikalavo, kad jų nelygiateisiškumas Aukščiausioje Taryboje būtų apsvarstytas dalyvaujant politiniams kaliniams.
***
NUŽUDYTAS PRANAS PEMPĖ
Kaunas. 1980 m. gruodžio 2 d. dingo tėvynės patriotas dailininkas Pranas Pempė. Savo darbuose Pempė vaizdavo garbingą Lietuvos praeitį. Nesvetima jam buvo ir religinė tematika. Už savo tautines mintis jis ne kartą buvo perspėtas. Ieškant dingusiojo, buvo atsiradę trys liudininkai, kurie matė, kaip po darbo, apie 18-19 val. Pranas iš gatvės buvo nutemptas į milicijos mašiną.
1981 m. balandžio mėnesį Pempės lavonas buvo rastas Pažaislio miškelyje. Ekspertų išvada — dėl kūno sugedimo mirimo aplinybės neaiškios. Ieškantys akivaizdžių nusikaltimo pėdsakų buvo visaip gąsdinami ir perspėti liautis ieškojus.
***
NUŽUDYTAS JUOZAPAS KRASUCKAS
Kaunas. 1981 m. gruodžio 31 d. buvo nužudytas uolus katalikas, Kauno žemės ūkio akademijos darbuotojas Juozapas Krasuckas. Jo kūnas rastas po kelių dienų vonioje. Ekspertų išvada — jį ištikęs širdies smūgis, nors vonia buvo atkimšta, o lavonas gulėjo kniūpsčias su žymiais užsmaugimo požymiais.
Savo bendradarbių tarpe Juozas Krasuckas aktyviai pasisakydavo už tautos blaivumą, kėlė mintis, kad reikia leisti literatūrą kovai su girtuokliavimu, už ką civilinės valdžios buvo ne kartą perspėtas.
***
IŠLEISTAS ALGIRDAS ŽYPRĖ
1983 m. sausio 14 d. po dvidešimt penkerių metų kalinimo iš Vilniaus KGB izoliatoriaus buvo išleistas politkalinys Algirdas Žyprė.
1983 m. sausio 3 d. Žyprė iš Mordovijos lagerio 385/3-5 buvo atvežtas į Saranską, o iš čia — „paskutiniam smegenų praplovimui" į Vilniaus KGB. Čia Algirdui pareiškė, kad apsigyventi Lietuvoje draudžiama. „Keturiolika respublikų tavo, o penkioliktoji mūsų ..." — tyčiojosi čekistai.
Panevėžyje, kur Algirdas laikinai apsistojo pas savo giminaičius, vidaus reikalų skyriaus darbuotojai, remdamiesi gautomis instrukcijomis „iš aukščiau", atsisakė ne tik jį priregistruoti, bet ir pasą išduoti.
Kokius naujus diskriminacijos būdus KGB sugalvos Algirdo Zyprės atžvilgiu, parodys ateitis. Politkalinių persekiojimas ir terorizavimas sovietinėje santvarkoje nesibaigia bausmės atlikimu, ir veltui sovietų atstovai Madride skelbia pasauliui apie pilnai užtikrintas pagrindines žmogaus teises bei laisves.
