Vėl naujas smūgis ištiko Lietuvos Katalikų Bažnyčią, lietuvių tautą ir visus tiesą mylinčius žmones. 1983 m. sausio 26 d. suimtas Lietuvos Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys, Viduklės parapijos klebonas, kun. Alfonsas Svarinskas. Tai viena tauriausių ir ryškiausių asmenybių, pasišventusi ir pasiaukojusi bažnyčios ir tautos labui.
Kun. A. Svarinskui keliami labai sunkūs kaltinimai: priešvalstybinė ir antivisuomeninė veikla, šmeižtai ir siekimas griauti Tarybų valdžios pagrindus. Jam gresia sunki bausmė. O iš tikrųjų — tai eilinis susidorojimas su dar vienu Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėju, kokių šiandien nemažas būrys neša nelaisvės pančius pačiose „įžymiausiose" Gulago vietose: Permėje, Mordovijoje, Magadane ir kt.
Koks tasai „pavojingas" kun. A Svarinsko nusikaltimas, gali paliudyti tūkstančiai Lietuvos tikinčiųjų, kunigai, daugelis brolių k sesių, su kuriais jis jau du kartus dalinosi broliška meile ir duona Tolimojoje šiaurėje bei Mordovijoje.
Pagaliau labai daug ką gražaus pasakė per Vatikano radiją kun. A. Svarinsko bendražygis ir nelaisvės brolis ukrainiečių kardinolas Slypij.
Tačiau tarybiniam teisingumui tokie liudininkai nereikalingi ir nei vienas iš jų niekada nebus apklaustas, nes jie visi liudytų tik apie kun. A. Svarinsko kilnumą ir taurumą, drąsą ir ryžtą ginant tiesą, ginant Kristaus reikalą.
Ateizmas su visom prievartos priemonėm kaskart darosi vis įžūlesnis, vis labiau ryškėja jo tikrieji kėslai: išrauti su šaknimis iš žmonių tikėjimą, užgniaužti priešinimąsi tarybiniam blogiui ir neteisybei. Tai rodo ir eilinių tikinčiųjų areštai, ir 1983 m. sausio 6 d. Rygoje masiškai įvykdytos kratos bei suėmimai buvusių politkalinių ir tikinčiųjų. 1982 m. spalio pabaigoje areštuota viena uoliausių Kauno raj. Garliavos tikinčiųjų — Jadvyga Bieliauskienė, buvusi Stalino represijų auka. šitokiai ateistų galybei tapo pavojinga ligota ir silpna moteriškė, kurios gyvenimo siūlas kiekvienu momentu gali nutrūkti! . . . Negi ateistų baimė yra didesnė už jų jėgą, jei bijomasi kunigo prie altoriaus ar prie ligos patalo prikaustyto žmogaus?
Tuo pačiu jie ir įrodo, kokia didžiulė ir galinga yra tikinčiųjų ir visų tiesos mylėtojų dvasia, kokie nepalaužiami siekiai apginti savo įsitikinimus, savo idėjas. Tai apie juos kalbėjo Kristus: „Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus".
O didysis tautos Varpininkas V. Kudirka rašė:
„Jeigu audra ištikus verstų stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų namo sieną,
Namas negrius, iš baimės jūs neišlaikstykit,
Bet vietoj ano stulpo tąją pačią dieną
Tuoj kitą statykit".
Tad ir mūsų tautietis, Kristaus Bažnyčios sūnus neturi sustoti pusiaukelėje, neturi sudrebėti prieš bet kokias blogio užmačias. Kelias jau pramintas. Pramintas aukos ir kančios kaina visų Gulago belaisvių ir kankinių. Kelias tiesus, tikslas aiškus, prieky — Didžioji Tiesa — Kristus, kuris ir kviečia, ir moko, ir suramina.
šiandien mes turėtume prisiminti kai kurių didžių asmenybių išreikštas mintis:
„Didi ir nemirštanti yra tauta, kurioje vis atsiranda kankinių".
„Kas šiandien sudrebės prieš blogio sauvalę, tas tegu daro sąžinės sąskaitą".
Iš tikrųjų, juk nėra patikimesnio laido pergalei, kaip kankinystė, o drąsų ir tiesų net ir priešas (žinoma, garbingas) gerbia.
Vienminčiai
***
