Mūsų propagandistai tvirtina, kad prieš tarybų valdžią Lietuvoje kovojo tik dvarininkai, buožės ir fabrikantai. Šio elemento seniai jau nebėra, bet čekistai vis dar randa sau naujų aukų. Iš kokių visuomenės sluoksnių kilusios šios aukos?
Iš neturtingųjų.
1976 m- vasario 5 d- čekistas majoras J. Trakimas telefonu išsikvietė pas save vilnietį Joną Volungevičių.
J. Volungevičius 1959 m. Vilniuje baigė muzikos technikumą, paskui studijavo konservatorijoj ir dirbo Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatro choro artistu. 1966 m. už antitarybinę veiklą buvo nuteistas 4 metams. 1970 m. sugrįžęs iš kalėjimo nebuvo priimtas nei į teatrą, nei į konservatoriją. Dabar dirba darbininku.
Volungevičius be raštiško pakvietimo atsisakė atvykti. Majoras Trakimas jam pareiškė: "Bus atsiųstas kvietimas kartu su konvojum" (sargyba). Po pusvalandžio į darbovietę atvyko čekistas, įteikė kvietimą ir nusivežė su "volga". Saugumo rūmuose Trakimas klausinėjęs Volungevičių, ar jis davęs Pašilienei savo autobiografiją, o jei ne jis, tai kas? (Pašilienė buvo sulaikyta Maskvoje, ir pas ją rado Volungevičiaus autobiografiją). Volungevičius atsakė: "Smulki mano autobiografija yra saugume: gal būt, iš jūsų darbuotojų kas nors ir davė". Trakimas pastebėjo: "Jei paklius tavo autobiografija į užsienį, tai žinosime, kad tavo darbas, ir turėsi už tai atsakyti".
Toliau tardytojas užklausė: "Tai ką, bendrauji su žydauja? Kokie jie tau draugai?" Paminėdamas Sacharovą ir jo draugus, kurie buvo atvažiavę į Kovaliovo teismą, pastebėjo: "Tai ką, gal Sacharovas Lietuvą gina?" Į tai Volungevičius atsakė: "Sacharovas gina visų dorų žmonių teises".
Pokalbis nukrypo apie rusų šovinizmą Lietuvoje. Užtenka prakalbėti lietuviškai, kad gautum kumščiu į veidą. Taip yra buvę Volungevičiui. Kai šį faktą jis aprašė laiške draugui, čekistas Trakimas grasino kalėjimu ir pašalinimu iš darbo. Prisiminus šį faktą, įvykusį prieš kelis metus, Trakimas pastebėjo: "Mažai, matyt, dar jus muša". Į tai Volungevičius atsakė: "Dabar jūs kalbate kaip tikras čekistas".
J. Volungevičius yra gimęs 1940 m. Varėnos rajone, neturtingo valstiečio šeimoje. Jo tėvas 1940 m. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų. Yra žinių, kad 1941 m. birželio mėnesio gale jis buvo sušaudytas Červenėje (Baltarusijoje).
Š.m. vasario 6 d. čekistas Brilys raštiškai išsikvietė 10 valandai pas save Albertą Žilinską. Šis nuvyko tik 14 vai. Čekistas buvo smarkiai supykęs ir pateikė tokius klausimus: 1. Ką pažįstate Vilniuje ir ne Vilniuje? 2. Ar nesate susitikę su Pašilienė? 3. Ko važiavote į Klaipėdą?
Tardomasis atsisakė atsakyti į šiuos klausimus. Čekistas pasiūlė parašyti raštiškai. Žilinskas taip pat atsisakė, primindamas, kad Tarybų Sąjungoje ir taip yra popieriaus deficitas - reikia jį taupyti. Tardytojas pagrasė: "Duodu žodį, kad sekantį sykį viską išdėstysi!" Į tai Žilinskas atsakė: "Praėjo tie laikai, kada tardytojai rašydavo viską, ką norėdavo, o tardomasis tik pasirašydavo".
A. Žilinskas yra gimęs 1932 m. darbininku šeimoje (Ukmergės raj.), taigi, susiformavęs tarybinėje santvarkoje. 1956 m. jis baigė Žemės ūkio akademiją. Tais pat metais dalyvavo jaunimo demonstracijoje Vėlinių dieną Kaune. Už tai iškalėjo 6 metus. 1968 m. jis baigė Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą.
Š.m. vasario 9 d. telefonu buvo įsakyta Jonui Protusevičiui atvykti 14 vai. į saugumą. Jis atsisakė atvykti. Po poros valandų atvažiavo maj. Trakimas ir nusivežė. Tardė papulk. Česnavičius. Pareikalavo parašyti pasiaiškinimą, kokiu keliu atsirado jo autobiografija pas Pašilienę. Tardomasis atsisakė parašyti.
J. Protusevičius gimė 1932 m. neturtingų valstiečių šeimoje (Alytaus raj.). Būdamas Alytaus mokytojų seminarijos moksleivis, įsijungė į partizanų sąjūdį. Už tai kalėjime prabuvo 12,5 metų. 1973 m. jis baigė Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą.
Š.m. kovo 1 d. vakare traukiniu "Lietuva" bandė išvykti į Maskvą Viktoras Petkus - švęsti S. Kovaliovo gimtadienį. Prie traukinio jį sulaikė du čekistai, nusivedė į stoties miliciją, atėmė bilietą ir, sugrąžinę pinigus, liepė eiti namo.
V. Petkus irgi nebuvo buožė. Jis gimė neturtingo valstiečio šeimoje 1929 m. (Raseinių raj.). 1947 m. buvo suimtas už veiklą vokiečių okupacijos metais ateitininkų organizacijoje. Gavo 10 metų. Už pabėgimą iš lagerio pridėjo dar 10 metų. Kaip nepilnametis po 6 metų buvo paleistas. Baigė vid. mokyklą. Buvo įstojęs į lituanistikos fak. 1957 m. Kalėdose buvo suimtas ir "11 inteligentų" byloje nuteistas 8 metams. Dabar dirba zakristijonu.
