Vilnius. 1976 m. pabaigoje Vilniuje susikūrė Visuomeninis komitetas, padedantis įgyvendinti Helsinkio nutarimus. Komiteto narių adresai:
1. Viktoras Petkus - tarnautojas, gyv. Vilniuje, Komjaunimo g. 35, bt. 8.
2. Tomas Venclova - rašytojas, gyv. Vilniuje K. Požėlos g. 38, bt. 60. 1977.1.16 T. Venclova išvyko į JAV, bet ir toliau pasilieka šio Komiteto nariu.
3. Eitanas Finkelšteinas - fizikos mokslų daktaras, gyv. Vilniuje, Liepos 21-sios g. 10, bt. 10.
4. Karolis Garuckas - kunigas, gyv. Ignalinos raj., Ceikiniuose.
5. Ona Lukauskaitė-Poškienė - poetė, gyv. Šiauliuose, Kleinerio g. 32, bt. 7.
***
Kaunas. 1977 m. prieš Tautos šventę - Vasario 16-ąją Kaune buvo platinami tokio turinio atsišaukimai:
"LAISVĘ LIETUVAI! Rusai - ne išvaduotojai, bet okupantai! Mums priešai - ne broliai. Priešų šalis - ne tėvynė! Mes norime laisvę šlovinti ir prievartą prakeikti. Tegul prasmenga žemėje tironai ir vergai!"
***
Kaunas. 1976 m. rugsėjo 13-15 dienomis vyko uždaras Henriko Klimašausko ir Zigmo Širvinsko teismas.
Inžinierius H. Klimašauskas, gyv. Kauno raj. Girionių gyvenvietėje, buvo suimtas 1976 m. vasario 11 d. ir nuo gegužės 27 d. buvo laikomas Lukiškio kalėjimo ligoninėje. Kalėjimo gydytojų nuomone, H. Klimašauskas reikalingas prievartinio gydymo psichiatrinėje ligoninėje.
H. Klimašauskas teisme nedalyvavo, nes buvo išvežtas į Černiachovskio psichiatrinę ligoninę. Teismo sprendimu Klimašauskui byla nutraukiama, kaip nepakaltinamam. Kratos metu rasti dokumentai grąžinti žmonai, o kita medžiaga sunaikinta.
Teismo metu Zigmas Širvinskas liudijo,kad jis pirkęs antikvarijate A. Solženicyno "Gulago salyną" ir davęs Klimašauskui, kad šis paaiškintų jam kai kuriuos nesuprantamus žodžius. Apie tai, kad Klimašauskas vers "Gulago salyną" į lietuvių kalbą, jis nieko nežinojęs.
Teismas Z. Širvinską nuteisė 2 metams kalėti, atliekant bausmę Alytaus griežto režimo lageryje.
***
Panevėžys. Saugumiečiai neapsiribojo žygeivių kraštotyrininkų persekiojimu 1976 m. lapkričio 27 d. Anykščių apylinkėse. Lapkričio 29 d. į Panevėžio saugumą buvo pakviesta Regina Gadliauskaitė. Po tradicinio įbauginimo, saugumiečiai kvotė apie Panevėžio kraštotyrininkų organizuotus žygius į knygnešio Bielinio tėviškę Suostus ir apie Vėlinių šventimą Žaliosios girioje prie Lietuvos partizanų ir 1863 m. sukilėlių kapų.
Reginai Gadliauskaitei pasiūlė bendradarbiauti saugume. Jaunuolei atsisakius, saugumiečiai davė laiko apsigalvoti ir po dienos vėl pasikvietė. Regina ir dabar atsisakė bendradarbiauti.
***
Šiauliai. 1977 m. vasario 7 d. 14 vai. į Jadvygos ir Jono Petkevičių butą, esantį Šiauliuose, Lenino g. 42, bt. 1, įsiveržė Šiaulių Saugumo komiteto viršininko pavaduotojas Ališauskas, majoras Mikulskis, Petrovas ir dar trys, atsisakę pasisakyti savo pavardes. Kartu su savimi atsivedė kviestinius: Edmundą Gurskį ir Igorį Gurskį. Pradžioje perskaitė kratos orderį, pasirašytą Saugumo komiteto pirmininko Petkevičiaus, majoro Markevičiaus ir sankcionuotą Respublikos prokuroro Kairelio. Šešių saugumiečių grupei vadovavo majoras Mikulskis. Kruopšti krata užsitęsė iki 21 vai. Buvo iškrėstas butas ir rūsyje esantis sandėliukas. Po to saugumiečiai nusivežė J. Petkevičių į jo darbovietę Mechanizatorių gatvėje (Namų valdyba Nr. 6), kur buvo apžiūrėtos patalpos ir iškrėstos įrankių spintos. Grįžus į butą, buvo surašytas kratos protokolas.
Kratos metu buvo paimtos religinio turinio knygos ir brošiūros, foto aparatas, foto reikmenys, keletas nuotraukų, magnetofono kasetės, foto negatyvai, žurnalai "Trimitas" apie 40 numerių, Lietuvos herbas - Vytis, kabojusi svetainėje. J. Petkevičius užprotestavo, kad Vytis - tai ne fašistinis ženklas, kaip sako saugumiečiai, o istorinis Lietuvos herbas, kurį reikia ne niekinti, bet gerbti, nes pulkai, kurių vėliavose buvo šis herbas, Žalgirio laukuose sutriuškino grėsmę, iškilusią XV a. visai Rytų Europai.
Jadvygai Petkevičienei saugumiečiai priekaištavo už lankymąsi Sergiejaus Kovaliovo teisme 1975 m. ir už susitikimą su akademiku A. Sacharovu, Orlovu ir^t. rusų kitaminčiais. Saugumiečiams labai nepatiko Jadvygos kelionės į Maskvą.
Apklausai buvo iškviestas Petkevičių šeimos svečias - politkalinys Vytautas Slapašinskas, iškalėjęs 25 metus.
Po kratos Jadvyga ir Jonas Petkevičiai buvo nuvežti į Šiaulių saugumą tardymui. Saugumietis Ališauskas priminė Petkevičiui, kad jam dar teksią "dėl visokių reikalų" turėti pokalbių su saugumo tardytojais. Po tardymo Petkevičiai tą patį vakarą grįžo namo.
***
Jonava. 1976 m. gruodžio 22 d. Jonavoje suimtas Henrikas Jaškūnas, gyv. LTSR 30-čio g. 25, bt. 18. Jaškūnas jau du kartus kalėjęs. Pirmą kartą - 1946-1955 m. Intoje VII šachtoje ir antrą kartą -1957-1959 m. Mordovijoje, Zubovo-Berucko raj. Susituokė Urale ir augina dvi dukras.
Kratai vadovavo ypatingai svarbių bylų tardytojas papik. Kovaleškas, kratoje dalyvavo saugumiečiai - kpt. Aukštakis, vyr. ltn. Jokūbauskas ir ltn. Kudriašovas. Krata truko nuo 11 vai. iki 20 vai. Buvo iškrėstas trijų kambarių butas ir du sandėliukai.
Kratos metu paimta: foto aparatai, foto laboratorija, chemikalai ryškinimui, foto popierius ir kelios dešimtys "TSRS nepriklausomų tautų sąjungos organizacijos manifesto" egzempliorių. Šiuo manifestu Tarybų Sąjungos pavergtųjų tautų atstovai kreipiasi į visų valstybių vyriausybes ir SNO.
Manifesto turinio atpasakojimas: Mes imamės šio sunkaus darbo, norėdami apsaugoti pasaulį nuo branduolinio karo, kuris kitaip bus neišvengiamas. Komunizmo statyba - tuščia iliuzija, kurios dingstimi iššvaistomi pavergtųjų tautų ištekliai ir sukurstomi brolžudiški karai. Pasaulis suskaldytas į priešingas stovyklas. Šmeižtas, prievarta, gąsdinimai, žudynės - tai kelias į komunistų partijos hegemoniją. Tai sukelia nepasitikėjimą ir priešiškumą Tarybų Sąjungos atžvilgiu. Virš pasaulio yra pakibusi III-jo pasaulinio karo grėsmė. TSKP veda žmoniją į sunaikinimą. Norint šitai sutrukdyti, reikia pavergtoms tautoms išstoti iš vadinamos sąjunginių respublikų sąjungos ir sudaryti savarankiškas taikias valstybes. Šis žingsnis reikalingas dėl šių motyvų:
1. Išgelbėti žmonija nuo branduolinio karo.
2. Taikai visame pasaulyje.
3. Paskutinės kolonialinės priespaudos tvirtovės - Tarybų Sąjungos likvidavimui.
4. Nusigręžimui nuo asmenybės kulto, nes sudievintų diktatorių kultas nepakeliamas.
5. Taikių tautų svajonei - būti laisvomis ir nepriklausomomis -įgyvendinti.
6. Grąžinti laisvę religijai.
7. Išvengimui surusinimo, nes pastangos šia linkme darosi vis grėsmingesnės.
8. SNO siekimų įgyvendinimui, kuriuos trukdo TSKP. Kadangi TSRS Konstitucija pripažįsta tautoms teisę laisvai
įstoti ir išstoti iš Sąjungos sudėties, todėl "mes reikalaujame pačioms tautoms duoti teisę referendumu apsispręsti". Teisę balsuoti slaptame ir visuotiname referendume turi turėti tik tos tautos žmonės, o atvykėliai jos neturi. Tautos, referendume pasisakiusios už išstojimą iš Sąjungos, tampa nepriklausomomis ir tuojau sudaro savo laikinas vyriausybes. Manifestas numato referendumo laiką - 1977 m. gegužės 1 d.
Kratos metu iš H. Jaškūno buvo paimta taip pat daug publicistinio, filosofinio ir religinio turinio knygų.
***
Birštonas. Birštono kurorte ekskursuojantiems poilsiautojams kultūrinio darbo vadovas pirma aiškina rusų kalba, o pabaigoje tik keletą žodžių pasako lietuviškai.
Kartą viena pagyvenusi moteris pasipiktinusi paklausė: "Kodėl jūs viską aiškinate tik rusiškai? Juk čia dauguma lietuviai, o, be to, - esame Lietuvoje?!" Ekskursijos vadovas išdidžiai pasakė: "Dabar pirmauja rusų kalba".
