Nuoširdus lietuvių tautos kraštotyros rinkimas ir studijavimas trukdo rusinimo procesui, todėl okupantų yra nuolatos persekiojamas.
Kraštotyrininkai buriasi į valdžios toleruojamą kraštotyros draugiją. Jai praktiškai pavedama rinkti tarybinio laikotarpio medžiagą: apie kolūkių steigimą, apie Raudonąją armiją, apie darbo pirmūnus ir pan. Žurnale "Laikas ir įvykiai" (1976 m. Nr. 20) Lietuvos TSR Kraštotyros draugijos Centro Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Račkauskas rašo apie Panevėžio miesto "kraštotyrininkus": "Mieste gerai žinomas ir populiarus "Ekrano" gamyklos kraštotyrininkų klubas "Ieškojimas". Klubo nariai sukaupė vertingą dokumentinę medžiagą apie 123-iojo gvardijos bombonešių Marinos Roskovos pulko moteris lakūnes. Sukurtas filmas apie buvusią lakūnę Mariją Kirilovą, dirbančią šioje gamykloje. Visi aprašymai, surinkti dokumentai, relikvijos ir iliustracijos sudaro gamyklos šlovės muziejaus pagrindą...
(...) Štai autokompresoriečiai domisi miesto revoliucinėmis tradicijomis ir tarybinių žmonių didvyriška kova su fašistiniais grobikais... Kraštotyrininkų pastangomis sukaupta daug vertingos medžiagos apie Panevėžio vaduotojus, parašytas įmonės komjaunimo organizacijos metraštis... Panevėžio miesto kraštotyrininkai sukaupė nemaža žinių apie darbo žymūnus, socialistinio lenktyniavimo švyturius... Partijos miesto komiteto biuras, pernai apsvarstęs kultūros įstaigų darbą, pažymėjo teigiamą kraštotyrininkų indėlį į komunistinį jaunimo auklėjimą... Partijos komiteto antroji sekretorė Teofilė Bitinaitė nuolatos koordinuoja kraštotyros darbą".
Entuziastai, pamėgę liaudies muziką, dainas bei šokius, yra verčiami perpinti liaudies kūrybą su tarybinės propagandos melu, kad augančio jaunimo sąmonėje susimaišytų tikrosios vertybės su nutautinančiu ir nužmoginančiu melu.
Tuos kraštotyrininkus, kurie neatiduoda duoklės okupantams, saugumas pakenčia tik todėl, kad į jų veiklą įsijungia sąmoningas, doras jaunimas ir jiems labai patogu tuomet veiklesniuosius sekti. Be to, saugumas infiltruoja savus agentus į kraštotyrininkų entuziastų sambūrius ir periodiškai, išryškėjus aktyvesniesiems, naikina, įkalina, terorizuoja ir paraližuoja jų veiklą.
Tokia eilinė operacija buvo įvykdyta 1976 m. rugsėjo 15-18 dienomis. Įvairiomis apgaulingomis dingstimis buvo kratos pas šiuos kraštotyrininkus:
Andriukaičius, Kaune, Vytenio 12-60,
Kazimierą Preikšą, Utenoje,
Žiolaką Rimą, Šilutėje,
Vitaliją Kepenytę, Klaipėdoje.
Kratų metu atimta magnetofono juostos, laiškai, daugybė knygų, brėžiniai, kūryba, surinkta tautosakinė medžiaga.
1976 m. lapkričio 27 d. Anykščių rajone rinkosi kraštotyrininkai iš Kauno, Vilniaus ir panevėžio užbaigti ciklo "Liaudies dainų versmės". Lapkričio 28 d. buvo numatyta susitikti Anykščiuose su liaudies dainininkais. Vadovai iš anksto buvo susitarę dėl nakvynės Anykščių J. Biliūno vid. mokykloje, tačiau prieš savaitę laiko paaiškėjo, kad ši mokykla jų "priimti negalinti". Ir visur kitur, kur jie besikreipė, nakvynės negavo.
Lapkričio 27 d. 16 vai., nepaisant blogo oro, į buvusį Burbiškiu dvarą atkeliavo 70-80 žmonių. Apie atvykimą šeimininkai jau žinojo iš vakaro ir "laukė". Burbiškiu 8-tė mokykla buvo gavusi nurodymą neduoti kraštotyrininkams nakvynės, o prie kryžkelės į Burbiškį jau nuo vidurdienio stovėjo milicijos automobilis.
"Anykščių Šilelio" kolūkio namuose rinkosi žygeiviai - kraštotyrininkai. Čia jų laukė skrybėliuotas pareigūnas. Pradžioje jis mėgino išaiškinti, kas yra kraštotyrininkų vadovai, paskui sukvietė visus į salę. Pareigūnas tylėjo. Kalbėjo kitas asmuo partinės organizacijos vardu. Sakė, kad esą labai malonu matyti tiek jaunimo, bet apgailestavo, kad salė jiems reikalinga: susirinkimai, įvairios progos, žiburėliai, jubiliejai ir galop pareikalavo, kad po pusvalandžio salė būtų tuščia. Temo. Visas būrys patraukė ieškoti nakvynės. Keletas žmonių išskubėjo į Debeikius tartis dėl nakvynės. Visą kelią jaunimą lydėjo mašinos GAZ-69 ir vienas "Žiguli". Netoli Debeikių, kai buvo iš ten grįžusi žinia, kad leista kultūros namuose pernakvoti, lydėję automobiliai vėl pralenkė žygeivius. Ten nuvykę pareigūnai paaiškino kultūros namų vedėjai, kad šių žmonių priimti negalima. Nurodyta neįsileisti ir į mokyklą. Grupės dalis, kai "palyda" nematė, pabėgo nuo kelio į vieną daržinę ir permiegojo ant presuotų šieno briketų, nors temperatūra buvo apie 0°C. Tai darė bijodami, kad negautų pabaudos po 10 rublių, kaip jiems buvo prieš tai grasinta (atseit priešgaisriniais sumetimais). Visi miegojo būdami nuo lietaus kiaurai peršlapę.
Taip buvo sužlugdytas metinis žygeivių kraštotyrininkų baigiamasis vakaras. Ir taip liko nedemonstruotos kelionių skaidrės.
