V. PETKAUS SUĖMIMAS IR KRATA
(Pagal kratos protokolą)
1977 m. rugpiūčio 23 d. Vilniaus autobusų stotyje saugumo darbuotojų buvo sulaikytas (nepateikus dokumento) Viktoras Petkus, Antano, Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos viuomeninės grupės narys ir pristatytas į jo paties butą Vilniuje, Komjaunimo g. 35-8. Bute padaryta krata, kurios tikslas, pasak kratos protokolo, — "surasti ir paimti dokumentus antitarybinio turinio ir daiktus, turinčius reikšmę byloje" (Balio Gajausko bylai Nr. 38). Kratą vykdė VSK prie LTSR MT Tardymo skyriaus vyr. tard. majoras Pilelis, vyr. oper. įgaliotinis majoras Trakimas, leitenantas Birbilis. Kviestiniais kratoje dalyvavo Stublys Vytautas, Jono, gyv. Vilniuje, Baltarusių g. 16-6 ir Gadonaitė Irena, Kazio, gyv. Vilniuje, Žirmūnų 115-70.
Kratos metu kambaryje buvo ir Masiulionis Algirdas, Jono, gim. 1959 m., gyv. Vilniuje, Ramunių g. 29a-l. Jis buvo sulaikytas kartu su Viktoru Petkumi autobusų stotyje ir taip pat pristatytas į V. Petkaus butą. Čia buvo iškrėstas ir A. Masiulionis, iš kurio nieko nepaimta. A. Masiulionio kratai nebuvo pateiktas kratos orderis.
V. Petkaus buto (kambario bendrame bute) krata buvo pradėta 15 val. 10 min. ir baigta — 18 val. 30 min.
Kratos metu rasta ir paimta:
1. Rašomąja mašinėle parašyti tekstai, pavadinti: "Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė" Dokumentas Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10 ir 12. Viso — 47 lapai. Kiekvieno dokumento numerio pabaigoje atspausdintos pavardės: "Tėv. Karolis Garuckas, Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė - Poškienė, Viktoras Petkus, Tomas Venclova". Prie dokumento Nr. 7 priede yra du dokumentai — Eriko Udomo pareiškimai (estų kalba), 2 lapai rankraštyje.
2. Dokumentas mašinraščio tekste rusų kalboje pavadintas: "Litovskoj gruppe po vipolnieniju rešenij Xelsinskix soglašenij. Zajavlenija ot Niklusa Marta". Prie pareiškimo pridėta Niklaus autobiografija rusų ir estų kalbomis. 24 lapai.
3. Niklaus pareiškimo antras egzempliorius su priedais, 24 spausdinti lapai.
4. Marto Niklaus autobiografija rusų kalboje, mašinraščio 11 lapų.
5. Mašinraščio tekstas lietuvių kalboje, prasidedantis žodžiais: "Trisdešimt penkių valstybių 1975 metų Helsinkio..." ir užsibaigiantis 5 parašais: "Tėv. Karolis Garuckas" ir kt. Teksto 8 lapai.
6. Dokumentas lietuvių kalboje, prasidedantis žodžiais: "Helsinkio susitarimų vykdymui remti..."
7. Mašinraščio tekstas lietuvių kalboje, prasidedantis žodžiais: "Belgrado komisijai..." ir užsibaigiantis pavarde "Tomas Venclova", 1 lapas.
8. Mašinraštis, prasidedantis žodžiais: "Jo Ekscelencijai Kauno arkivyskupijos..." ir užsibaigiantis Viduklės klebono parašu. 3 lapai lietuvių kalboje.
9. Mašinraštis, prasidedantis žodžiais: "Helsinkio susitarimų vykdymui remti..." ir užsibaigiantis žodžiais: "Mordovijos lageriuose", 1 lapas.
10. Rankraštis latvių kalboje su Kalniušo parašu, 1 lapas.
11. Dokumentas mašinraštyje lietuvių kalboje: "Estijos Latvijos - Lietuvos Tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto sudarymo aktas", 3 egz. Viso 31 lapas. Taip pat vienas to paties dokumento egzempliorius rusų kalboje, 11 lapų.
12. Dokumentai su pavadinimais rusų kalboje: "Glavnyj komitet nacionalnogo dviženija Estonii - Latvii - Litvy" mašinraščio 16 lapų.
13. Mašinraščiai latvių ir estų kalbomis. Viso 29 lapai.
14. Vokas su 3 egz: vyrų nuotraukų.
15. Pogrindžio leidinys "Dievas ir Tėvynė" Nr. 1, 2, 3 ir 4.
16. Pogr. rašinys "Lietuvių kultūros ardymas 1976 m.", 140 psl.
17. Pogr. rašinys "Laiškai", A. Šeškevičius, 63 psl. Visa ši literatūra buvo rasta V. Petkaus portfelyje.
18. Dvi portatyvinės rašomosios mašinėlės "Moskva" (lietuvišku ir rusišku šriftu).
***
110
SUPAŽINDINAME SU KAI KURIAIS ATIMTAIS
DOKUMENTAIS
DOKUMENTAS NR. 3
Į mus kreipėsi dvylika lietuvių, prašydami, kad susidomėtume esto Marto Niklaus likimu, nes jie tą estą pažįstą kaip dorą, sąžiningą žmogų ir puikų draugą, kuris kasmet keletą kartų lankosi Lietuvoje ir yra prie jos prisirišęs.
Mūsų Grupės atstovas Martą Nikių rado Tartu respublikinėje ligoninėje, nes, belaikant jį Talino kalėjime, Nikius beveik du mėnesius išbadavo. Turėjo pranešimą, kad jam iškeltoji byla nų-' raukiama. Nikius 1976.9.30 jėga buvo suimtas, nors tam nebuvo prokuroro sankcijos, ji buvo tik jo buto kratai ir tai ne su visais reikiamais parašais. Niklaus bute buvo padaryta krata jam pa-fian nedalyvaujant. Milicijoje pats Nikius buvo iškratytas ir paleistas. Spalio 8 d. Nikius vėl buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Čia jis protesto ženklan sudraskė pasą, atsisakė tarybinės pilietybės ir paskelbė bado streiką. Įvairūs prokuratūros darbuotojai ėmėsi kalbinti Marto Niklaus tėvą ir motiną, kad jie duotų raštišką parodymą, jog jų sūnus esąs psichiškai nesveikas, taip būsią sūnui lengviau. Bet senukai tėvai melagingo rašto nepasirašė. Lapkričio 11 d. Nikiui paskelbė kaltinimą. Iš pradžių jis buvo kaltinamas vagyste, paskui milicijos darbuotojo lengvu sužalojimu, bet gruodžio 3 d. Martą Nikių iš kalėjimo išleido.
Anksčiau Martas Nikius buvo teistas kaip politinis kalinys ir kalintas Mordovijos lageriuose.
Pagrindas: 1. "Martas Nikius kaltina" (rusų kalba). 2. "Martas Nikius suudistab" (estų kalba). 3. Autobiografija (rusų kalba).
Vilnius, 1976.12.23
DOKUMENTAS NR. 4
Neleidžiama išvažiuoti Marijai Jurgutienei su dukrele, gyv. Vilniuje, Žirmūnų g. 75-100, pas vyrą Aloyzą Jurgutį', gyv. JAV, 6542 Chicago, 111, 60629. Jurgutienė du kartus buvo kratoma ir daug kartų saugumo tardoma; buvo tardoma (1974 m. birželyje)
111
ir jos vienuolikmetė dukrelė. Tris kartus tarybinė administracija Jurgutienei atsisakė leisti išvykti gyventi pas vyra (1975 m. kovo mėn., 1976.IV.21 ir 1976.12.24).
Neleidžiama išvykti gyventi pas tėva Adolfą Anholdą vienintelei jo dukrai Valei Anholdaitei - Bielopetravičienei su vyru Steponu Bielopetravičiumi, gyv. Klaipėdoje. Taikos g. 13-60 į Vokietijos FR, Castrop — Rauchel m.Berhagener str. 89. Ji tuo reikalu jau du kartus (1975 ir 1976 m;) kreipėsi į tarybine administracijų, bet veltui. Nieko nepadėjo nė jos tėvo kreipimasis į tas pačias institucijas.
Tai prieštarauja Helsinkio susitarimams apie šeimų sujungimu.
Pagrindas: 1. Pareiškimas (rusų kalba). 2. Pareiškimas. 3. Pareiškimas "Pasaulio visuomenei" (rusu kalba).
Vilniui 1977.11.25
DOKUMENTAS NR. 5
1976 m. gruodžio 22 d. pas Henriką Jaškūną, gyv. Jonavoje, 30-mečio g. 25-18, "tikslu surasti ir paimti antitarybinio turinio literatūrą bei kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės byloje (ištrauka iš kratos protokolo), buvo padaryta krata, o jis pats suimtas.
Apie tai informuojame Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusiųjų valstybių vyriausybes, kartu pridedame visą pagrindinę medžiagą, kuria kaltinamas suimtasis (kratos metu saugumo paimtosios medžiagos dublikatai).
Kiek teko patirti, pas suimtąjį rastoji medžiaga nebuvo niekur platinama.
Pagrindas: 1. Prašymas. 2. Kratos protokolas. 3. Nepriklausomų tautų sąjungos organizacijos manifestas (rusų kalba). 4. Atviras laiškas Nr. 1 (rusų kalba). 5. Vienybė — didis ginklas (rusų kalba). 6. Tautų balsas (rusų kalba). 7. Galas okupacijai (rusų kalba). 8. Sovietsko — monopolitinis kapitalizmas (rusų kalba).
Vilnius, 1977.11.28
112
DOKUMENTAS NR. 6
Antrojo pasaulinio karo metais Stalinas įvykdė vieną didžiau-o šimtmečio nusikaltimų: ištrėmė ištisas tautas iš jų teritorijų. tas žemes apgyvendindamas svetimais atėjūnais. Toks likimas ištiko Krymo totorius, Pavolgio vokiečius, kalmukus, ingušus, čičenus, kabardus, balkarus ir kt. Dvidešimt keturiems metams praėjus nuo tirono mirties, į mus kreipėsi 49 Pavolgio vokiečių šeimos, gyvenančios Lietuvoje, Radviliškio rajone, aprašydamos, kaip Pavolgio vokiečiai vis dar laikomi už įstatymo: jiems įvairiausiais būdais trukdoma įsidarbinti ir prisiregistruoti. Vokiečiai kreipėsi į pagrindines Maskvos ir Vilniaus administracines institucijas, bet pagalbos nesulaukė. Todėl jie pareiškia, kad, nesuteikus jiems lygių pilietinių teisių, jie atsisakys tarybinės pilietybės ir reikalaus išleisti į savo istorinę tėvynę — Vokietijos Federatyvinę Respubliką.
Tokiu būdu pažeidžiamas 1965 m. įsakas, atšaukiantis visus suvaržymus, taikytus vokiečiams TSRS teritorijoje, pažeidžiama pati TSRS Konstitucija, tarptautinis Paktas apie pilietines ir politines teises.
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė pareiškia, kad toks nesiliaujantis Pavolgio vokiečių persekiojimas prieštarauja Helsinkio susitarimų dvasiai.
Pagrindas: 1. Pareiškimas su 47 parašais (rusų kalba). 2. Pareiškimas su 49 parašais (rusų kalba).
Vilnius, 1977.111.19
DOKUMENTAS NR. 7
Į mus kreipėsi estas Erik Udam, gyv. Taline, gim. 1938 m., elektros inžinierius, mokąs lietuviškai kalbėti, dukart Estijos imtynininkų čempionas, per du kartus kaip politinis kalinys TSRS kalėjimuose ir lageriuose iškalėjęs penketą metų.
Jo komunalinio buto sienoje buvo įruoštas numeruotas pasiklausymo aparatas, kurį Udamas demontavęs, kas sukėlė ant kojų Talino saugumo darbuotojus. To vajaus metu Erikas Udamas vėl susitikęs iš savo pirmojo arešto (1956 m.) pažįstamą saugumietį, dabar jau majorą, Albertą Molek.
Albertas Molekas š.m. balandžio 4,11 ir 14 d.d. Erikui Udamui pasiūlė suorganizuoti Estijos disidentinį komitetą, kurį majoras surišsiąs su amerikiečių diplomatais, akredituotais Maskvoje. Šio tikslo įgyvendinimui majoras pasiūlė pusę milijono rublių. Erikas Udamas sakėsi galįs tokį komitetą bandyti sudaryti, bet tik su suomiais. Majoras Molekas pareiškė, kad suomiais jie neesą suinteresuoti, o tik amerikiečiais ir pradžiai siūlė 200-150000 rublių. Erikui Udamui atsisakius, saugumo majoras prašė rekomenduoti žmogų, kuris sutiktų suorganizuoti tokį komitetą.
Pokalbių metu majoras Molekas teigė, kad š.m. vasario mėn. anglų žurnalisto Davido Sattero (iš Londono "Financial Times") nesėkminga kelionė po Pabaltijį — esąs jo darbas.
Pagrindas: 1. Eriko Udamo poordumine (estų kalba). 2. Eriko Udamo poordumine Laanemeremaade rahvaste pęsle (estų kalba).
Vilnius, 1977.V.26
DOKUMENTAS NR. 8
Gyvenantis Vilniuje, Architektų g. 224-S, Viktoras Vasiljevas su šeima kreipėsi raštais ne tik į mus, bet ir "į visus krikščionių kraštus, į visas krikščionių evangelikų misijas, į visas krikščionių sąjungas", prašydamas pagalbos.
Jų šeima priklauso krikščionių bendruomenei — penkiasdešimtininkams. Ir dėl to tarybinė administracija "nenutraukia žūtbūtinės kovos ne kad mes kokie blogi žmonės, ne, o tik už tai, jog mes žmonės giliai tikintieji — penkiasdešimtininkai. Ši srovė ilgą laiką buvo už įstatymo ribų, o kai kurie asmenys ir šeimos ir šiandien represuojami, kaip esantys už įstatymo".
Viktorui Vasiljevui dar Termezės mieste tarnaujant kariuomenėje (1959-1960 m.) spec. tarnybos kapitonas Saronov liepęs raštiškai atsisakyti Dievo, nes kitaip neįstosiąs į institutą, kadangi mums geriau turėti penkis blogus inžinierius, nei vieną gerą, bet tikintį, pareiškė kapitonas.
Alma-Atoje buvusi nuolatos saugumo persekiojama jo žmona Nina Vasiljevą.
Tris metus išgyvenusio Vilniuje Vasiljevo tarybinė administracija irgi nepamiršo. Vilniaus miesto Spalio rajono prokuroras Bukašev šeimos galvą pavadino antitarybininku. Vaikus — Valentiną ir Timotiejų - Vilniaus vidurinėje mokykloje Nr. 36, vertė stoti į spaliukus, o jiems atsisakius, mokslo dalies vedėja "siūlė susirasti tokią mokyklą, kur nėra spaliukų. Galop Viktorui Vasiljevui buvo teismo įsakyta iki 1977.VI.15 išsikelti gyventi gatvę, nors jis išdirbęs 24 metus ir darbovietėse buvo įvairiai girtas ir atžymėtas, bet valdiško buto dar neužsitarnavo. Saugumo darbuotojai apie šią šeimą ėmė skleisti įvairiausius prasimanymus ir gandus.
Vasiljevas raštiškai kreipėsi į Brežnevą, Podgorną, Kosyginą ir Rudenko, bet niekas negelbėjo.
Todėl jis su žmona ir vaikų vardu kreipėsi į tarybinę administraciją, prašydami leidimo išvažiuoti iš TSRS, remdamiesi: 1. Žmogaus teisių deklaracija. 2. Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu. 3. Helsinkio susitarimais.
Taip pat jiedu kreipėsi į pasaulio krikščionis, vildamiesi iš jų pagalbos.
Pagrindas: 1. Pareiškimas (rusų kalba). 2. Pareiškimas apie išvykimą iš TSRS (rusų kalba).
Vilnius, 1977.VI.2
DOKUMENTAS NR. 9
Lietuvon grįžusiems kai kuriems politiniams kaliniams sudaroma sunki padėtis. Susipažinę su įvairių asmenų dokumentacija bei pareiškimais, nustatėme:
1. Paleistiems iš tarybinių kalėjimų ir lagerių kai kuriems politiniams kaliniams iki paskutinių dienų neleidžiama grįžti į tėvynę Lietuvą, nors jie nėra bausti trėmimu ar kitais pilietinių teisių suvaržymais. Pavyzdžiui, Vytautas Slapšinskas, grįžęs 1977 m. atsėdėjęs 25 metus ir kiti (žr. pareiškimą Belgrado konferencijai — Red.). Juos tremia be jokio teismo, o kurio nors administratoriaus parėdymu.
2. Dalis grįžusiųjų tokiam tarybinės administracijos potvarkiui (būtent — "potvarkiui", nes teisininkai teigia, kad tokio įstatymo nesą, tokiu būdu, jie tų žmonių teisių negali ginti) nepaklūsta ir atsisako išvažiuoti iš Lietuvos. Tokiems tenka apsišarvuoti kantrybe, ištverme ir stipria valia — tada kartais po ilgesnio laiko administracija, išmėginusi įvairias baudas bei teismus, galų gale, priregistruoja. Bet būna, kad neregistruoja, nors jėga tokio užsispyrėlio už Lietuvos ribų neišveža, o tiesiog prisitaiko prie įvykusio fakto, t.y., kad toks "ožys" gyvena Lietuvoje ir baigta, nors ir neregistruotas. Taip buvo su š.m. balandžio 20 d. suimtuoju Baliu Gajausku, išgyvenusiu Kaune ketvertą metų be registracijos. Bet Povilą Pečiulaitį patys Kaune priregistravo, paskui išregistravo ir už tai, kad gyveno be registracijos, apipylė piniginėmis baudomis, o 1975 m. gegužės 20 d. nuteisė vieneriems metams griežto režimo lageriu; bausmę atlikus, jį vėl Lietuvoje ir už jos ribų atsisakė priregistruoti.
3. Daliai grįžusių leidžią apsigyventi Lietuvoje, bet po ilgo laiko apsigalvoję, anuliuoja prirašymą ir išvaro iš Lietuvos (Leonas Lebeda, Kostas Lekšas, Povilas Pečiulaitis ir kiti). Taip Plungėje 1975 m. išregistravo jau po sugrįžimo dešimtį metų išgyvenusį Kazį Katkų.
4. Tarybinė administracija kartais mėgsta katės ir pelės žaidimą. Pvz., grįžo panevėžietis Juozas Tribušauskas, keletą metų išgyveno Panevėžyje, tada jį išvarė iš Lietuvos. Jis apsigyveno Latvijoje, o už poros metų vėl leido grįžti į Panevėžį.
5. Šiems, be jokio teismo, be jokio termino ištremtiems žmonėms, nėra žinomas sugrįžimo laikas. Viskas priklauso grynai nuo administracijos užgaidų. Negalima pasakyti, jog niekam neleidžiama sugrįžti. Štai, virš dešimties metų tokiu būdu buvo Latvijoje išlaikyti kunigai: Petras Jasas, Antanas Mitrikas, Kazimieras Vaičionis, Kazimieras Vasiliauskas ir kt., bet paskui jiems leido sugrįžti. Tik tokiu būdu ištremti žmonės nė vienas nežino, kada jam bus leista sugrįžti.
6. Panašūs be jokio teismo trėmimai yra taikomi ir žmonėms, anksčiau visiškai neteistiems. Taip jau beveik dvidešimt metų tebėra ištremti, nušalinti nuo savo pareigų, Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos apaštališkieji administratoriai vyskupai: Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius. Tiesa, juos ištrėmė į Lietuvos pakraščius, bet ne už jos ribų. Tokioje tremtyje mirė lagerius praėję arkivyskupas Teofilius Matulionis ir vysk. Pranciškus Ramanauskas.
7. Ištremtieji dažniausiai būna šeimos galvos — tėvai. Pas tėvą į ištrėmimo vietą keliasi visa šeima. Tenai labai aktualus būna mokyklų gimtąja kalba klausimas. Savo metu Sibiro lietuviams tremtiniams buvo uždarinėtos lietuviškos mokyklos, nors jose nestokojo kvalifikuotų lietuvių mokytojų — taip pat tremtinių, Taip sužlugo ir dabartinių tremtinių lietuvių visos pastangos Rytprūsiuose (dabar Kaliningrado sritis) įkurti savo vaikams lietuviškas mokyklas.
Tokiu būdu tarybinė Lietuvos administracija visiškai nesiskaito su tarptautiniais TSRS įsipareigojimais, nes tremia kaip buvusius politinius kalinius, taip ir visiškai neteistus piliečius be jokio teismo kur tik nori, kada tik panori ir kuriam benori laikui, o kartu su tremiamuoju tremtyje atsiduria ir jo šeima.
Pagrindas: 1. Pareiškimas. 2. Prašymas. 3. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos atsakymas. 4. Pareiškimas (r.k.). 5. Pažyma Nr. 049912 (r.k.). 6. Pažyma Nr. 045589 (r.k.). 7. Pažyma Nr. 054225 (r.k.). 8. Formos Nr. 15 pažyma (r.k.). 9. Formos Nr. 20' talonas (r.k.).
Vilnius, 1977.VI.14
DOKUMENTAS NR. 10
1977 m. balandžio 20 d. į Vilniaus saugumą buvo iškviestas ir suimtas Balys Gajauskas. Jis gyveno Kaune. Š.m. gegužės 4 d. suėjo keturi metai, kai jis grįžo iš Mordovijos lagerių, bet iki pat naujojo suėmimo Lietuvoje nebuvo registruotas. Išvažiuoti iš Lietuvos jis atsisakė, už ką ne kartą teko pabuvoti įvairiose įstaigose bei teisme.
Anksčiau Balys Gajauskas buvo apkaltintas 58 straipsniu ir 1948.V.3 nubaustas 25 metams. Visą bausmę atliko kalėjimuose ir lageriuose. Ir sugrįžęs buvo ne kartą tardytas, o 1974.XII.23 ir 1977.II.7 — kratytas. Paskutiniosios kratos tikslas protokole pažymėtas: paimti "daiktus ir dokumentus, galinčius turėti įrodomąją reikšmę byloje". Taip pat buvo iškratyti Leonardas Stavskis ir Ona Grigaliūnienė, ieškant pas juos Gajauską kompromituojančios medžiagos.
1977.IV.22 Klaipėdoje, Giruliuose buvo padaryta krata pas Birutę Pašilienę. Kratos orderyje pažymėta, jog kratoma ieškant medžiagos Balio Gajausko bylai. Kratytojai iš Pašilienės paėmė rusų "Kronikos" Nr. 43, rankraštį "Projektas" ir dvi spausdinamas mašinėles (l. ir r. kalba).
Balio Gajausko šeimos tėra likusi tik serganti 73 metų motina, kuriai Gajausko arešto metu ligoninėje buvo daroma operacija. Praslinkus dviems savaitėms po Gajausko suėmimo, jai raštu buvo pranešta apie sūnaus suėmimą, ir kad jis kaltinamas baudžiamojo kodekso 68 straipsnio II-ja dalimi. Tokiu būdu jam gresia nuo trijų iki dešimties metų laisvės atėmimas ir ištrėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. Liudininkais į Balio Gajausko bylą sauguman buvo kviečiami Leonardas Stavskis ir Ona Grigaliūnienė.
Pagrindas: 1. Birutės Pašilienės kreipimasis - pareiškimas. 2. Birutės Pašilienės kratos aprašymas.
Vilnius, 1977.VI.16
DOKUMENTAS NR. 11
Į mus raštu kreipėsi estas Enn Tarto, gim. 1938 m., gyvenantis Tartu mieste.
Ennas Tarto 1956 m. ir 1962 m. buvo suimtas ir kaip politinis kalinys tarybiniuose kalėjimuose ir lageriuose iškalėjo devynerius metus. Grįžusį saugumas nepaliko ramybėje ir ne kartą tardė, buvo šalinamas iš aukštosios mokyklos, taip pat tardomas dėl ryšių su Natalija Garbonevskaja.
Šiais metais keturis kartus buvo bandyta padegti pastatai, kuriuose jis gyvena, t.y..Tartu mieste, Anne g. Nr. 20. Prisimindami, kad gaisrai paskutiniu metu ištiko keletą Maskvos disidentų, nutarėme ši Enno Tarto raštą paskelbti kaip dokumentą.
Pagrindas: Enno Tarto "Leedu Helsingi grupile avaidus" (estų kalba).
Vilnius, 1977.VI.26
DOKUMENTAS NR. 12
Mus pasiekė širdį veriantis žmogaus riksmas iš taip vadinamų psichiatrinių ligoninių, o faktiškai — kalėjimų. Tą šauksmą pirmiausiai išgirdo Jonas Volungevičius (gyv. Vilniuje), Birutė Pašilienė (gyv. Klaipėdoje), Romualdas Ragaišis (gyv. Vilniuje) ir Jadvyga Petkevičienė (gyv. Šiauliuose) ir mums tą šiurpų pagalbos šauksmą perdavė.
Tai šauksmas politinio kalinio Algirdo Žiprės, kurį 1958 m. nuteisė pagal 58 str. 25 metams, nors tuo metu jau buvo išleistas įsakas, pagal kurį aukščiausia bausmė tegalėjo būti 15 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis kreipėsi į įvairias tarybines administracijos instancijas, kad būtų atitaisyta klaida ir todėl visiškai sveikas, principinga vyras 1973.X.13 buvo įmestas, kalinių žodžiais tariant, į "psichušką", esančią Mordovijoje, Baraševo lage-ryje 3S5/3-12, kur sudarytos visos sąlygos neišgyventi.
Čia sąlygos daug blogesnės negu kalėjime: aklinai uždarytas langas, griežčiausia izoliacija nuo išorinio pasaulio, pasivaikščiojimų nėra, kaliniai mušami, prievarta jiems suleidžiami "vaistai". Algirdas Žiprė čia buvo sumuštas 1973.X.20 ir 1975.II.7. Du kartus jis buvo nuvežtas į Maskvos Serbskio vardo institutą (1974.IX.29 ir 1977.11.28), taip pat laikomas Maskvos Butyrkų kalėjime, o šiuo metu jį išvežė nežinia kur.
Todėl jo riksmas tegul nueina per visą pasaulį ir tepasiekia kiekvieno doro žmogaus ausis ir širdį.
Pagrindas: 1. Jono Volungevičiaus, Birutės Pašilienės, Romualdo Ragaišio ir Jadvygos Petkevičienės pareiškimas. 2. Algirdo Žiprės laiškas "Būk sveikas!" kopija.
Vilnius, 1977.VII.1
LIETUVOS TSR PROKURORUI
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės vardu — Onos Lukauskaitės-Poškienės, gyv. Šiauliuose, Kleinerio 32-37
P R O T E S T A S
Š.m. rugpiūčio 23 d. Vilniuje VSK darbuotojų buvo suimtas aukščiau minėtos grupės narys Viktoras Petkus.
Kadangi V. Petkaus veikla lietė tik žmogaus teisių gynimą Helsinkio susitarimų ribose, ką aiškiai įrodo pas jį arešto metu rasti dokumentai, tai jo suėmimas yra prieštaraujantis faktas Helsinkio susitarimams. Taip pat visa tai prieštarauja Visuotinės Žmogaus Teisiu Deklaracijos punktams užtikrinantiems kiekvienam teisę į minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvę. Jo suėmimas pažeidžia ir TSRS Konstituciją bei kitus tarybinės vyriausybės įsipareigojimus tarptautiniuose susitarimuose.
Tuo pasiremdama, protestuoju prieš Viktoro Petkaus areštą ir prašau duoti atitinkamiems valdžios organams nurodymą jį tuojau paleisti.
Taip pat š.m. balandžio 20 d. buvo suimtas kaunietis Balys Gajauskas. Jis kaltinamas mokslinės, istorinės - archyvinės medžiagos rinkimu ir saugojimu. Kadangi tokia veikla jokioje pasaulio šalyje nėra laikoma nusikaltimu ir B. Gajausko areštas pažeidžia Helsinkio susitarimus, Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją bei kitus tarybinės vyriausybės tarptautinius įsipareigojimus — reiškiu protestą prieš jo suėmimą ir prašau jį nedelsiant paleisti.
Ona Lukauskaitė-Poškienė
Helsinkio susitarimų vykdymui remti
Lietuvos visuomeninės grupės vardu.
Šiauliai, 1977 m. rugsėjis
Pareikštam protestui pritariame:
J. Advilonis, T. Baškienė, V. Bogušis, M. Gabriūnaitė, V. Grigonis, M. Jurevičius, A. Jurgilaitė, R. Juškaitė, kun. J. Kauneckas, A. Kilčiauskienė, Z. Kuodytė, A. Masilionis, V. Meškauskaitė, A. Miklaševičius, J. Mozoraitė, L. Navickas, K. Lapinskas, L. Lau-rinskas, J. Petkevičienė, J. Petkevičius, P. Pečiulaitis, A. Petruševičius, J. Pratusevičius, R. Ragaišis, B. Raižys, kun. V. Ramanauskas, S. Raižys, B. Samsonaitė, J. Sasnauskas, V. Sinkevičiūtė, J. Stanelytė, O. Steponavičiūtė, A. Šeduikis, J. Šileikis, A. Šukytė, V. Šupenis, R. Tereskutė, A. Tereskus, A. Tučkus, V. Varkala, J. Volungevičius, A. Žilinskas, V. Žilinskas, B. Paši-lienė, N. Valčiukienė, A. Pašilis, Aleksas Pašilis, S. Pašilis, L. Pašilienė, A. Pašilytė, N. Muraškienė.
N.B. Apie 30 parašų neįskaitomi.
***
T A R D Y M A I
Š.m. rugpiūčio 16-17 Saugumo komitete Vilniuje buvo tardomas J o n a s Petkevičius, gyv. Šiauliuose, Lenino 42-1. Tardė papulk. Kazys. Nors J. Petkevičius formaliai buvo iškviestas į Vilnių kaip liudininkas dėl š.m. balandžio mėn. areštuoto kauniečio Balio Gajausko bylos, tačiau pokalbių metu tardytojas Kazys bandė daug kuo apkaltinti J. Petkevičių. Kadangi tardomasis nedavė saugumą patenkinančių parodymų ir atmetė visus kaltinimus, Kazys "įsiliepsnojo". Buvo grasinama, kad jau esą pakankamai medžiagos Petkevičiui areštuoti už įvairius "nusikaltimus" — už perdavinėjimą "LKB Kronikai" šmeižikiškos antitarybinės medžiagos, už "Kronikos" platinimą ir t.t. Po dviejų tardymo dienų J. Petkevičius buvo paleistas.
***
Rugpiūčio 23-25 Vilniuje, Saugumo komitete, buvo tardoma Jadvyga Petkevičienė (gyv. Šiauliuose, Lenino 42-1). Ji buvo iškviesta kaip liudininkė Balio Gajausko byloje, tačiau tardytojas papulk. Kazys grubiai ją užsipuolė su įvairiais kaltinimais. Labiausiai buvo puolama už važinėjimą į Maskvą ir perdavimą kažkokių "slaptų" dokumentų. Buvo bandoma konkrečiai apkaltinti dėl B. Gajausko bylos, taip pat už "šmeižtus" "Kronikoje". Petkevičienė kaltinimus atmetė. Tuomet Kazys išplūdo ją necenzūriškais žodžiais. Vis šaukė, kad "jūs visi esate melagiai, tėvynės išdavikai, jus visus reikia sušaudyti..." J. Petkevičienei pareiškus, kad dėl įžeidinėjimų ir plūdimosi ji į Kazio klausimus neatsakinėsianti, — trečią dieną tardymą perėmė ir užbaigė mjr. Pilelis. Šis elgėsi mandagiai. Rugpiūčio 25 d. vakare J. Petkevičienė buvo paleista.
***
K R A T A
1977.VIII.23 buvo padaryta krata pas Julių Sasnauską, gyv. Vilniuje, Garelio g. 15-15.
Kratai vadovavo ypač svarbių bylų tardytojas papulkininkis Maslauskas.
Krata pradėta 15 vai. 20 min.; baigta —.20 vai. 10 min.
Kratos metu paimta: 1. Antano Suraučiaus autobiografijos fragmentai. 2. E. Kuznecovo "Dienoraščiai" (rusu k.). Knygos pradžioje užrašas — "J. Orlov". 3. A. Sacharov "O strane i mire". 4. A. Sacharov "Mir, progres i prava čeloveka". 5. Pareiškimas Podgornui. 6. Rašinys, pasirašytas O. Lukauskaitės-Poškienės. -7. K. Bradūno eilėraštis "Sibiro kapinės". 8. Įvairūs rašiniai. 9. Žurnalas "Aidai" Nr. 2. 10. 135 atvirukai su Vyties ženklu ir užrašu: "Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus".
***
LIETUVOS TSR PROKURORUI
Volungevičiaus Jono, s. Jokūbo, gyv. Vilniuje, Varšuvos g. 24-1
P a r e i š k i m a s
Š.m. rugpiūčio 23 d. apie 14 vai. Vilniaus autobusų stotyje mane sulaikė Saugumo komiteto majoras Trakimas su savo pagalbininku, kurio pavardės nežinau. Trakimas man įsakė eiti su jais. Aš, kaip neteisėtai sulaikytas, atsisakiau paklusti jo reikalavimui. Tada Trakimas ir jo pagalbininkas pagrasino jėga nusivesti. Tokiu prievartos būdu buvau nuvestas į Saugumo komitetą. Saugume, nežiūrint į mano protestą, buvau išrengtas iki nuogumo ir padaryta asmeninė krata. Kratos metu ieškomos antitarybinės literatūros nerado. Po to pokalbiui mane nusivedė saugumo darbuotojas Baltimas. Pokalbio metu jis primygtinai prašė ir įspėjo, kad aš nevažiuočiau į Maskvą. Aš to jam nepažadėjau ir tik paklausiau, ar Maskva uždraustas miestas, į kurį man negalima važiuoti. Jis atsakė, kad šiuo metu taip. Saugume buvau išlaikytas penkias su puse vai.
Išleistas iš saugumo buvau apstatytas sekliais, kurių kiekviename žingsnyje buvau įžeidinėjamas nepagrįstais kaltinimais, grasinimais ir t.t. Jei aš eidamas šaligatviu paspartindavau žingsnį arba perbėgdavau gatvę, tuojau pasigirsdavo garsus "ostanovis" ir pasiviję apsupę tryse šaukdavo: "Mi tebie nogi povykručivajem, esli budeš biegat. Idi domoj i sidi!" Be to, pasipildavo necenzūriškų žodžių virtinė. Kada aš Gedimino aikštėje kreipiausi į milicininką ir prašiau jį pagalbos nuo persekiotojų, vienas iš sulaikytų dviejų saugumo darbuotojų parodė milicininko-asmens liudijimą ir pasakė rodydamas į mane: "On jest opasnyj ugolovnyj prestupnik, vedite jego v milicijų". Milicija atsisakė tą padaryti. Čia pat prie milicininko saugumietis pareikalavo: "Rasgovarivai na tom jazikie, na kakom ja chočiu", būtent rusiškai, nes aš kalbėjau su juo lietuviškai.
Prašau Gerb. Respublikos prokurorą paaiškinti man, ar turi teisę saugumo darbuotojai be prokuroro sankcijos sulaikyti mane gatvėje, prievarta nusivežti ir padaryti kratą? Ar leidžiama saugumo darbuotojams grasinti išsukinėti kojas, apšaukti pavojingu kriminaliniu nusikaltėliu, kuriuo niekuomet nesu buvęs ir keikti necenzūriškais žodžiais? Ar leidžiama saugumo darbuotojams nurodyti, kur aš galiu važiuoti, kur ne? Ar jie visas šias priemones gali naudoti nebaudžiami ?
Aš protestuoju prieš neteisėtą manęs sulaikymą ir kratą. Aš protestuoju prieš nežmonišką saugumo seklių elgesį su manimi. Protestuoju prieš bet kokį persekiojimą. Tarybiniai įstatymai numato bausmes už grasinimą, šmeižtą ir įžeidimus. Visu tuo nusižengė sulaikę ir persekioję mane saugumo darbuotojai. Jei jiems taikintini bendri TSRS įstatymai, tai aš reikalauju, kad būtų patraukti atsakomybėn ir nubausti tie saugumo darbuotojai, kurie man grasino ir mane įžeidinėjo.
1977.VIII.28.
