BALIO GAJAUSKO BYLA
1977 m. balandžio 20 d. areštuotas kaunietis Balys Gajauskas, buvęs politinis kalinys, 25 metus praleidęs tarybiniuose lageriuose. Prieš tai — vasario 7 d. — pas jį ir dar pas du kauniečius— Oną Grigaliūnienę ir Leonardą Stavskį — buvo darytos kratos. Kratų metu paimta vertinga archyvinė - istorinė medžiaga, liečianti Lietuvos partizanini judėjimą 1944-1952 metais. Į saugumo rankas pateko kai kurie Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ir "Vanagų" štabo dokumentai. (Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis 1949 m. vasario mėn. po Markulio — dabartinio Vilniaus universiteto profesoriaus — išdavystės buvo reorganizuotas į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį). L. Stavskis tardomas patvirtino, kad pas jį rastą medžiagą atnešęs B. Gajauskas. Be to, L. Stavskis parodė, kad jo bute Gajauskas, kartu su šiauliečiu J. Petkevičiumi, kai kuriuos popierius fotografavo.
Balandžio 20 d. B. Gajauskas buvo iškviestas į saugumą kaip liudininkas LKB kronikos byloje, tačiau į namus nebesugrįžo.
Balandžio 22 d. saugumiečiai kratė Pašilių namus Giruliuose. Balandžio 28 d. — Jono Pratusevičiaus butą Vilniuje (J. Pratuse-vičius — buvęs Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis, daug metų iškalėjęs Mordovijos lageriuose, grįžęs baigė universitetą ir dabar dirba ekonomistu).
Kratos metu Pratusevičiaus bute paimtas pašto vokas, kurio siuntėjas užrašytas B. Gajauskas, keletas rankraščių (išrašų iš knygų) ir adresų knygutė. Kratai besibaigiant, į jo butą užėjo Vytautas Bastys, 1976 m. grįžęs iš lagerio, kur iškalėjo 23 metus, ir dabar gyvenantis Vilniuje. Jis buvo iškrėstas, bet nieko nerasta.
Iš atvykusių kratos daryti saugumiečių J. Pratusevičius pareikalavo dokumentų. Kai šie padėjo ant stalo savo tarnybinius pažymėjimus ir Pratusevičius ėmė rašytis jų pavardes, saugumietis Bliūdžius griebė iš Pratusevičiaus popieriaus lapą ir, jį suplėšęs, sviedė buto šeimininkui į akis šaukdamas: "nepakęsiu tokio įžūlumo!" Kratai vadovavęs vyr. tardytojas majoras Marcinkevičius savo "kolegos" Bliūdžiaus už tokį chuliganišką elgesį nesudraudė.
Po kratos J. Pratusevičius buvo tardomas. Iš jo reikalavo parodymų apie kai kuriuos dokumentus (jų tarpe ir LLKS įsakymus), rašytus jo ranka. Ant keletos dokumentų rasti jo pirštų antspaudai. Visi šie dokumentai buvo paimti iš B. Gajausko. J. Pratusevičius pripažino, kad tie dokumentai rašyti jo ranka, tačiau kada jie buvo parašyti, jis nebeprisimena. Jie galėjo būti rašyti dar tuo metu, kai jis dalyvavo partizaniniame judėjime. Kokiu būdu ši medžiaga atsidūrė pas B. Gajauską — jis nežinąs. Tardytojai majoras Marcinkevičius ir papulkininkas Kazys kaltino Pratusevičių, kad jis kartu su Gajausku ruošęs medžiagą antitarybiniam leidiniui.
Ryšium su Balio Gajausko byla dar buvo daryta krata Kaune pas Algį Šulskį, taip pat buvusį politinį kalinį.
Įsidėmėtina, kad B. Gajausko byla buvo nurodyta š.m. rugpiūčio 23 d. darytų kratų sankcijose (pas V. Petkų, A. Terlecką, J. Sasnauską, o taip pat — Rygoje).
J. Valaitis
***
TSRS AUKŠČIAUSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI
Jurgutienės Marijos, Antano, gyv. Lietuvos TSR, Vilniuje, Žirmūnų g-vė Nr. 75 - 100
P a r e i š k i m a s
Aš, Jurgutienė Marija, Antano, kartu su savo trylikamete dukra Jurgutyte Daina, Aloyzo nuo 1974 m. gruodžio mėn. 16 d. nuolatos prašau leisti man išvykti į JAV gyventi pas savo vyrą ir dukros tėvą Aloyzą Jurgutį.
Mano vyras Aloyzas Jurgutis buvo Lietuvos TSR Valst. Konservatorijos vyr. dėstytojas. 1974 m. gegužės 8 d. jis išvyko į Jugoslaviją turistinėn kelionėn, kur ir nusprendė pakeisti gyvenamąją šalį. Nuo 1974 m. rugsėjo mėn. jis gyvena JAV, Čikagoje.
Jau treti metai į prašymus leisti išvykti pas vyrą aš nuolatos gaunu neigiamus atsakymus, motyvuojamus tuo, esą mano šeimos susijungimas su vyru yra netikslingas, ir išvykti mums nėra galimybės.
Tačiau tikslinga ar netikslinga sujungti mums šeimą, galime spręsti tik aš ir mano vyras (mes esam? sudarę teisėtą santuoką, įregistruotą tarybiniame CMIB ir auginame dukrą Jurgutytę Dainą, Aloyzo, gimusią 1963 m.).
Kai dėl galimybių išvykti nebuvimo, tai toks formulavimas yra šiurkštus Pilietinių Teisių Pakto ir Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto pažeidimas.
Mano prašymas leisti gyventi kartu su savo teisėtu vyru ir dukros tėvu vietinių valdžios organų laikomas nusikaltimu. Neleidžiama išvykti man, žmogui, neįvykdžiusiam jokių nusikaltimų. Man nuolat grasinama žodžiu ir raštu. 1974 m. rugsėjo mėn. aš netekau darbo.
Visiškai akivaizdu, kad iš manęs stačiai tyčiojamasi, atimant tarybinių įstatymų garantuotas teises — gyventi kartu su vyru ir tikru dukros tėvu.
Aš ryžtingai protestuoju prieš tokį grubų įstatymų pažeidimą, prieš VPM darbuotojų beširdiškumą ir biurokratiškumą, taip pat prieš nuolatinį tyčiojimąsi iš manęs ir mano dukros.
AŠ, JURGUTIENĖ MARIJA, ANTANO, PRANEŠU'TSRS AUKŠČIAUSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI, KAD ATSISAKAU TARYBINĖS PILIETYBĖS, (pabraukta J.M. - Red.).
Ryšium su tuo reikalauju leisti išvykti man iš TSRS į bet kurią šalį, kuri sutiks priimti mane ir mano dukrą.
M. Jurgutienė
Vilnius, 1977.V.24.
Nuorašai: 1. TSKP CK, drg. A. I. Ivanovui. 2. TSRS VRM OVIR Viršininkui drg. V. S. Obidinui.
***
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUMO PIRMININKUI
DRG. A. BARKAUSKUI
P a r e i š k i m a s
1976 m. vasarą mes — žemiau pasirašiusieji už savo tautines bei religines pažiūras buvome pašalinti iš Vilniaus Vienuolio v. vid. mokyklos. Nekartą prievarta buvome nuvežti į saugumą ir miliciją. Mūsų persekiojimas tebesitęsia iki šiai dienai. Įvairūs pareigūnai grasino, kad būsime paimti į kariuomenę, o bet koks mokslas aukštojoje mokykloje bus užkirstas. Mes šiais gąsdinimais nepatikėjome, nes demokratiškiausia pasaulyje TSRS Konstitucija juk garantuoja visiems piliečiams teisę į mokslą, Todėl A. Masiulionis ir A. Tučkus mėgino stoti į aukštąsias mokyklas. Masiulionis nepraėjo konkurso, o Tučkus, sėkmingai išlaikęs egzaminus ir surinkęs reikiamą balų kiekį, į VVU Matematikos - mechanikos fakultetą nebuvo priimtas. Priežastys oficialiai nebuvo nurodytos, tačiau rektorius drg. Kubilius prasitarė: "Informacija iš aukščiau". V. Bogušiui ir J. Sasnauskui, baigusiems VIII vakarinę mokyklą, buvo duotos tokios charakteristikos, su kuriomis jokia aukštoji mokykla nepriimtų studijuoti. Štai ištrauka iš vienos jų: "Mokiniui trūksta politinio sąmoningumo (...), pažiūros į daugelį mūsų visuomenės reiškinių yra nesveikos, nepagrįstos". O Masiulionio charakteristika teigė, kad "mokinys neišsivadavęs nuo religinių prietarų". Tučkus vėliau bandė mokytis 31-moje technikos mokykloje, tačiau ir čia atkeliavo visagalinti "informacija iš aukščiau" — po poros dienų jis buvo pašalintas. Priežastis, anot direktoriaus pavaduotojo, — pamestas Tučkaus pareiškimas. Komentarai, kaip sakoma, nereikalingi...
Mes tapome tarybiniais piliečiais ne savo valia ir noru, o tik todėl, kad gimėme Lietuvoje. Tarybinė spauda tvirtina, kad tarnavimas tarybinėje armijoje yra garbės dalykas, teikiąs kiekvienam jaunuoliui pasididžiavimo jausmą. Mes, deja, panašaus pasididžiavimo nejaučiame, nes tiek saugumas, tiek milicija įtikinėjo mus, kad kariuomenė bus bausmė už mūsų įsitikinimus. Nežiūrint to, mes neatsisakome tarnauti tarybinėje armijoje. Mes tik prašome, kad paliktumėte mus tarnauti Lietuvoje. Tam yra priežasčių:
1. Esame praktikuojantys katalikai. Tarnaudami Lietuvoje, tikimės galėsią šventadieniais dalyvauti šv. Mišiose ir naudotis šv. Sakramentais. Turime pilną teisę reikalauti, kad šios sąlygos būtų mums sudarytos.
2. Buvome tikinami, kad karinę tarnybą atliksime Špicbergene ar prie Kinijos sienos. Yra pavyzdžių, kai jaunuoliai grįžta iš kariuomenės dvasiškai ir fiziškai sužaloti. Lietuvoje mus galės aplankyti tėvai ir sekti, kokiose sąlygose mes gyvename.
Liaudies rašytojas J. Baltušis su pasididžiavimu teigia, kad Lietuva šiandien "laisva, nepriklausoma". Kiekvienam aišku, kad laisvos valstybės piliečiai karinę tarnybą atlieka savo tėvynėje. Net fašistinė Lietuva, visapusiškai priklausiusi nuo užsienio imperialistų, savo karių nesiųsdavo atlikti tarnybą į Vokietiją ar Angliją. Patenkinę mūsų prašymą, Jūs patvirtintumėte į, Baltušio ir kitų propagandistų žodžius.
Tad dar kartą prašome Tamstą, kaip suverenios Lietuvos valdovą, nesiųsti mūsų tarnauti į svetimą Rusiją, bet palikti tarnauti Lietuvoje.
Vytautas Bogušis, Viln., Savičiaus 13-8
Algirdas Masiulionis, "Ramunių 29a
Julius Sasnauskas, "Garelio 15 - 15
Andrius Tučkus, " Šaltkalvių 68 6
Vilnius, 1977 m. lapkričio 8 d.
***
