Priimta
1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Preambulė
Atsižvelgdama į tai, kad visiems žmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;
atsižvelgdama į tai, kad žmogaus teisių visiškas nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, piktinančius žmonijos sąžinę, o sukūrimas pasaulio, kuriame žmonės turės žodžio ir įsitikinimų laisvę ir bus išlaisvinti iš baimės ir skurdo pančių, paskelbtas kaip kilniausias žmogaus siekimas;
atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis, kaip kraštutinės priemonės, sukilimo prieš tironiją ir priespaudą;
atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia remti draugiškų santykių tarp tautų plėtojimą;
atsižvelgdama į tai, kad Jungtinių Tautų įstatuose tautos vėl įtvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertingumu, lygiomis vyrų ir moterų teisėmis ir pareiškė esančios pasiryžusios skatinti visuomenės pažangą ir sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, didesnę laisvę;
atsižvelgdama į tai, kad valstybės-narės, bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis, įsipareigojo garantuoti visuotinį ir tikrą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymąsi;
atsižvelgdama į tai, jog bendras visiems žmonėms šių teisių ir laisvių supratimas turi didžiausią reikšmę, kad būtų visiškai įvykdytas šis įsipareigojimas,
Generalinė Asamblėja
skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės dėl to, kad kiekvienas žmogus ir kiekvienas visuomenės organas, nuolat turėdami galvoj šią Deklaraciją, pasitelkę švietimą ir mokslą, stengtųsi prisidėti prie to, kad šios teisės ir laisvės būtų gerbiamos ir kad būtų garantuota, imantis nacionalinių ir tarptautinių pažangių priemonių, jog jos bus visuotinai ir tikrai pripažįstamos ir taikomos tiek valstybių-narių gyventojams, tiek gyventojams teritorijų, esančių jų jurisdikcijoje.
1 straipsnis
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.
2 straipsnis
Kiekvienas žmogus gali naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, paskelbtomis šioje Deklaracijoje, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, nacionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, jo gimimo ar kokia kitokia padėtis.
Be to, neturi būti daroma jokių skirtumų remiantis šalies ar teritorijos, kuriai priklauso žmogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dėl to, kad ši šalis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip kitaip apribotas jos suverenitetas.
3 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę.
4 straipsnis
Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvoje būklėje; visų formų vergija ir prekyba vergais draudžiama.
5 straipsnis
Niekas negali būti kankinamas arba žiauriai, nežmoniškai žeminant jo orumą su juo elgiamasi, ir jis baudžiamas.
6 straipsnis
Kiekvienas žmogus, kad ir kur jis būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu.
7 straipsnis
Visi lygūs prieš įstatymą ir turi teisę, be jokio skirtumo, į lygią įstaty -mo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.
8 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais teismais savo teisėms atgauti, kai jo pagrindinės teisės, pripažįstamos jam konstitucijos ar įstatymo, buvo pažeistos.
9 straipsnis
Niekas negali būti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištremtas.
10 straipsnis
Kiekvienas žmogus, remdamasis visiška lygybe, turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas viešai ir teisingai, kuris nustatytų jo teises ir pareigas ar jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo pagrįstumą.
11 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nebus nustatytas įstatymo tvarka viešo teismi -nio nagrinėjimo metu, kur jam bus sudaromos visos būtinos gynybos garantijos.
b) Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie jų įvykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė už tą, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu.
12 straipsnis
Niekas negali patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų.
13 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje.
b) Kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį.
14 straipsnis
a) Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis.
b) Šia teise negali būti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrįstas, tai yra kai padarytas kriminalinis nusikaltimas ar veiksmai, prieštaraujantys Jungtinių Tautų tikslams ir principams.
15 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę.
b) Niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė ar teisėją pakeisti.
16 straipsnis
a) Vyrai ir moterys, pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą. Jie turi lygias teises tiek santuoką sudarydami bei joje gyvendami, tiek ją nutraukdami.
b) Santuoka gali būti sudaryta tik tada, kai susituokiantieji duoda laisvą ir visišką sutikimą.
c) Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė, ji turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą.
17 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais.
b) Iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė.
18 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.
19 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos.
20 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę.
b) Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai.
21 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus.
b) Kiekvienas žmogus turi teisę lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybinę tarnybą.
c) Liaudies valia yra valstybinės valdžios pagrindas; ši valia turi būti išreiškiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai, kai yra visuotinė ir lygi rinkimų teisė ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertės procedūros, garantuojančios balsavimo laisvę.
22 straipsnis
Kiekvienas žmogus, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinį aprūpinimą, kuris skirtas būtinoms jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti nacionalinėmis pastangomis ir per tarptautinį bendradarbiavimą pagal kiekvienos šalies vidinę struktūrą bei išteklius.
23 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į apsaugą nuo nedarbo.
b) Visi žmonės, be jokios diskriminacijos, turi teisę į lygų apmokėjimą už lygų darbą.
c) Kiekvienas dirbantysis turi teisę į teisingą ir patenkinamą atlyginimą, garantuojantį žmogaus orumo vertą egzistavimą jam pačiam ir jo šeimai, ir papildomą, kai reikia, visomis kitomis socialinės apsaugos lėšomis.
d) Kiekvienas žmogus turi teisę kartu su kitais steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.
24 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį ir ypač teisę į pagrįs -tą darbo laiko apribojimą ir periodines mokamas atostogas.
25 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris už -tikrintų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę, ir ypač į maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą; jis turi teisę į aprūpinimą nedarbo, ligos, invalidumo, našlystės, senatvės ar kitokio gyvenimo šaltinių netekimo atveju dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių.
b) Motinystė ir kūdikystė turi būti itin globojama ir remiama. Visi vaikai, tiek gimę santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga.
26 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Techninis ir profesinis mokymas turi būti visuotinai prieinamas; aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
b) Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis daugiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių ir religinių grupių, taip pat turi skatinti Jungtinių Tautų vykdomą taikos išsaugojimo veiklą.
c) Tėvai turi pirmenybės teisę parenkant savo vaikų mokymą.
27 straipsnis
a) Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai dalyvauti visuomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalyvauti mokslinėje pažangoje ir naudotis jos gėrybėmis.
b) Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą savo dvasinių ir materialinių interesų, atsirandančių ryšium su mokslo, literatūros ar meno kūrinių, kurių jis yra autorius, sukūrimu.
28 straipsnis
Kiekvienas žmogus turi teisę į tai, kad visuomenėje ir tarp tautų įsiviešpatautų tokia tvarka, kad galėtų būti visiškai įgyvendintos teisės ir laisvės, išdėstytos šioje Deklaracijoje.
29 straipsnis
a) Žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiškai vystytis jo asmenybė.
b) Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatytų vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje.
c) Šios teisės ir laisvės jokiu būdu negali būti įgyvendinamos, jeigu tai prieštarauja Jungtinių Tautų tikslams ir principams.
30 straipsnis
Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti veiklą ar at -likti veiksmus, skirtus joje išdėstytoms teisėms ir laisvėms panaikinti.
