TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. gegužės 5 d.
Nr.15
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Ilgą laiką mes, Lietuvos kunigai, laukėme, kad ordinarai pasisakytų aktualiausiais Katalikų Bažnyčios Lietuvoje klausimais. Todėl gerokai nustebome išvydę pirmąjį viešą pareiškimą, parašytą š.m. balandžio 6 d. ir skirtą Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigai. Dėkojame Lietuvos ordinarams už šį viešą žodį, bet kartu jaučiame pareigą pareikšti savo susirūpinimą dėl daugelio keliamų ir apleistų klausimų.
Lietuvos kunigams kelia didelį rūpestį, ar Liturginė komisija pajėgs paruošti tinkamą galutinį Mišiolo lietuvišką tekstą? Pvz., kun. Č. Kavaliausko atliktas Naujojo Testamento vertimas susilaukė nemaža pagrįstų priekaištų. Ar nevertėtų dėti daugiau pastangų, kad mūsų Liturginė komisija galėtų palaikyti kontaktus su šios rūšies specialistais - lietuvių kunigais išeivijoje, pasisavinti, ką anie yra nuveikę, o ne kurti iš naujo?
Ordinarai prašo 500 000 katekizmų, bet visai nieko neužsimena apie maldaknyges, kurių tiek vaikams, tiek suaugusiems labai trūksta. Šiais metais niekur jų neįmanoma gauti. Iš ko melsis apie 40 000 vaikų, kurie šiais metais priims Pirmąją Komuniją? Mūsų nuomone, jau laikas tarybinei valdžiai priminti, kad mums, Lietuvos katalikams, reikia ne tik tikybos pirmamokslių ir maldaknygių, bet ir religinės literatūros, nes mes privalome turėti galimybę dvasiškai kvėpuoti ir maitintis.
Labai gerai, kad ordinarai prašo padidinti seminaristų skaičių, tačiau gaila, kad nereikalauja teisės patiems ordinarams pasirinkti kandidatus į seminariją. Ne paslaptis, kad per visą pokario laikotarpį, o ypač per pastaruosius du dešimtmečius bedieviai tiek kišosi į kandidatų atrinkimą, jog patiems geriausiems būdavo užkertamas kelias patekti į seminariją. Iš tikrųjų reikia ne maldauti padidinti stojančiųjų seminarijon limitą, bet aiškiai reikalauti, kad valdžios pareigūnai laikytųsi savo įstatymų ir nesikištų į seminarijos vidaus reikalus. Bedieviai nuolatos deklaruoja, kad seminariją tvarkanti pati Bažnyčios vyriausybė. Todėl ordinarams ir reikia patiems tvarkyti, o ne pridengti grubų valdžios pareigūnų kišimąsi į seminarijos gyvenimą.
Ordinarai prašo Kauno Švč. Trejybės bažnyčią mokesčių atžvilgiu traktuoti kaip kulto pastatą, o ne kaip sandėlį, t.y. mokesčius sumažinti. Argi tokiam prašymui aptarti reikia ordinarų kolegijos? Nepakeliama mokesčių našta ypač skaudžiai vargina kaimo bažnyčias-joms draudimo mokestis yra trigubai didesnis negu miestų bažnyčioms. Pirmaisiais pokario metais, kai kaimuose nebuvo priešgaisrinės apsaugos punktų, didesni mokesčiai buvo pateisinami, tačiau dabar, kai kiekvienas kolūkis turi priešgaisrines draugijas, trigubai padidinti draudimo mokesčiai yra paprasčiausias valstybinių įstaigų savavaliavimas. Arba kuo pateisinti, kad iki šiol bažnyčios moka po 25 kapeikas už 1 kwh elektros energijos, o privatiems asmenims didžiausias mokestis už 1 kWh tesiekia vos 4 ka -peikas? Šiuos klausimus ordinarams reikėtų kelti viešumon.
Lietuvos ordinarai prašo Religijų reikalų tarybos įgaliotinį tarpininkauti, kad būtų leista atstatyti Kretingos bažnyčios bokštą.
Ar Kretingos bažnyčia bus su bokštu ar be jo, nuo to dėl kunigų kaltės sužlugdyta šioje parapijoje pastoracija nepasikeis. Visų pirma, reikia prašyti ne leidimo bokšto statybai, bet kad ordinarai galėtų savarankiškai skirstyti kunigus į parapijas. O kas šiuo metu darosi? Didžiausiose parapijose bedievių valdžios pareigūnų iniciatyva dirba apsileidę, pasenę, invalidai, o ne kartą ir piktinantį gyvenimą gyvenantys kunigai, o uoliausių ir pajėgiausių kunigų ordinarai negali paskirti į pastoracijos atžvilgiu svarbias parapijas. Pvz., Klaipėdos tikintieji seniai prašo Telšių vyskupijos Valdytojo iškelti jų kleboną ir paskirti naują, bet Valdytojas yra bejėgis šitai padaryti.
Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P.Anilionis reikalauja Telšių katedros vikarą J.Kaunecką iškelti kur nors į vyskupijos užkampį, toliau nuo gerų kelių, kad ten neturėtų ko veikti.
Tas pats įgaliotinis sukliudė Kauno arkivyskupijos Apaštališkajam Administratoriui paskirti didžiulei Viduklės parapijai vikarą - tegul valdžios nemėgstamas klebonas vienas dirbdamas galą gaus!
Mes neneigiame, kad bažnyčioms reikalingi bokštai, bet tvirtiname, jog pagrindinis mūsų visų ordinarų ir kunigų rūpestis šiuo metu privalo būti gyvosios Bažnyčios statymas. Jau atėjo laikas ordinarams garsiai prabilti - duokite mums laisvę tvarkyti Bažnyčios ir kunigų reikalus!
Ordinarai prašo leisti praplėsti Ignalinos bažnyčią ir atkreipti dėmesį į Klaipėdos bažnyčią. Minėtas bažnyčias reikia ne praplėsti, o reikalauti, kad būtų grąžintos neteisėtai užgrobtos bažnyčios Ignalinoje ir Klaipėdoje. Šių parapijų tikintieji jau daug metų reikalauja sugrąžinti paimtas bažnyčias. Todėl ordinarams šią iniciatyvą visokiais būdais reikėtų palaikyti. Taip pat reikalautina, kad būtų sugrąžintos Vilniaus Katedra ir Šv.Kazimiero bažnyčia, paversta bedievišku muziejumi. Juk artėja šv. Kazimiero 500 mirties metų jubiliejus.
Ką reiškia ordinarų prašymas liturginius kalendorius praplėsti „pamokslinę ir kita medžiaga", Lietuvos kunigams tikrai nesuprantama.
Jeigu į kunigams skirtą kalendorių bus įdėta du trys sakiniai apie religijos šventę ar šventąjį, kunigai per pamokslus tuo tikrai nepasinaudos, o bedieviai visam pasauliui trimituos, kad Lietuvoje leidžiama pamokslų medžiaga. Jei jau prašyti, tai prašyti rimtai: leiskite Lietuvos kunigus aprūpinti pamokslinę medžiaga; leiskite kasmet išleisti bent po vieną pamokslų knygą, leiskite, kad mūsų broliai išeivijoje galėtų mums atsiųsti religinės literatūros. Tuo tarpu išeivių religinė literatūra papildo tik spec. fondus, prie kurių su spec. leidimais prieina tik bedievių šulai, pvz., J.Aničas, P.Mišutis ir kiti.
Mes negalime patikrinti, ar teisingos kalbos, lyg šis ordinarų pareiškimas buvo valdžios inspiruotas, bet kiekvienam Lietuvos kunigui yra aišku, jog 9-asis šio pareiškimo punktas: „Ordinarai laiko, jog vyraujančiai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai tiktų turėti iliustruotą leidinį, kuris nušviestų mūsų Bažnyčios gyvenimą ir veiklą" - tikrai ne Dievo Dvasios įkvėptas. Ar toks leidinys nušvies, kaip Lietuvoje smaugiama Bažnyčia, kaip supančiotos ordinarų rankos, kaip kenčia tikintieji inteligentai? Ne, toks leidinys šių klausimų nelies. O gal jame bus talpinamos nuotraukos, kaip pamaldų metu alpsta tikintieji perpildytoje Klaipėdos bažnyčioje, kaip daugelyje Lietuvos vietų, pvz., Sintautuose, Pilviškiuose, Bartninkuose, Alvite ir kitur, riogso sugriautų bažnyčių griuvėsiai ir niekas neleidžia jų atstatyti, kaip nuo vaikų kaklų mokytojai nutrauko medalikėlius ir kryželius? Tad ką tas „iliustruotas leidinys" talpins? Taikos konferencijoje dalyvaujančių ordinarų nuotraukas? Taip, bet tokios nuotraukos gali sukelti tik tikinčiųjų pasipiktinimą. Lietuvos kunigai yra įsitikinę, kad toks „iliustruotas leidinys" būtų tik propagandinis burbulas pasauliui, ypač artėjančios Olimpiados Maskvoje proga. Taigi prašome ordinarus atšaukti „iliustruoto leidinio" prašymą, nes toks leidinys pasitarnautų ne Bažnyčiai, o bedieviams.
***
Tuojau po Velykų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P.Anilionis visose vyskupijose įkalbinėjo dekanus laikytis Religinių susivienijimų nuostatų. Pagal įgaliotinį, dekanai turi padėti, kad visi Lietuvos kunigai laikytųsi šių nuostatų.
Iš įvykusių pokalbių darome tokią išvadą:
a) Religijų reikalų taryba dekanams, o perjuos ir kunigams nori įvaryti baimės, todėl dekanai ir buvo sukviesti ne į kurijas, bet į vykdomuosius komitetus;
b) dekanų rankomis norima smaugti Katalikų bažnyčias;
c) iš kunigų reikalaujama prisidėti prie bedievių vykdomo nusikaltimo, pažeidinėjant tikinčių vaikų teises - jų nekatekizuoti, nuvaryti nuo altoriaus, išvaryti iš procesijų ir t.t.;
d) šiuose pokalbiuose dekanai buvo pažeminti, nes tuo pačiu metu, kai įgaliotinis reikalavo išduoti bažnyčios interesus, jie buvo vaišinami kava;
e) vyskupijų kurijos pažemino save, nes į vykdomuosius komitetus dekanus sukvietė ne valdžios pareigūnai, o pačios kurijos. Pvz., Religijų reikalų tarybos referentas Kožukauskas J.E. vysk. J.Labukui perdavė tokią telefonogramą: „1979 m. balandžio 24 d. Kauno miesto vykdomajam komitete bus pravedamas pokalbis su Jūsų vadovaujamų vyskupijų dekanais. Pokalbio pradžia 14 val. Prašome užtikrinti visų dekanų dalyvavimą. Pageidaujama, kad pokalbyje dalyvautumėte ir Jūs". Visos kurijos, gavusios įsakymą, tuojau paskubėjo jį įvykdyti.
***
Š. m. pradžioje 522 Lietuvos kunigai ir du vyskupai - J.E. Julijonas Steponavičius ir J.E. Vincentas Sladkevičius - pasisakė labai svarbiu Bažnyčios klausimu, kad jie negalėsią laikytis Bažnyčiai primestų Religinių susivienijimų nuostatų, ir reikalavo juos atšaukti. Labai tiktų šiuo klausimu pasisakyti ir pareigas einantiems Lietuvos ordinarams.
Ypatingai ordinarus raginame rūpintis vaikų teisių pažeidimais Lietuvoje ir Vaiko metų proga šį opų, bet labai svarbų klausimą nuolatos ir nuolatos kelti. Mes esame įsitikinę, kad vaikų atžvilgiu ir mes, dvasininkai, nesame be kaltės. Ordinarai galėtų bent privačiai paraginti kunigus daugiau rūpintis vaikais ir jaunimu, o dėl baimės ar apsileidimo nesirūpinantiems vaikų pastoracija pasiūlyti išsikelti į provinciją ir užleisti vietą drąsesniems ir uolesniems kunigams.
Gerbiami ordinarai, Dievo Apvaizda mums leido gyventi ir dirbti labai svarbiu ir lemiamu Bažnyčios gyvenimo momentu, tad garbingai atlikime Dievo skirtą misiją.
TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis
