TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. lapkričio 13 d.
Nr. 39
Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybėms
KREIPIMASIS
Prieš penkerius metus 35 valstybės, įskaitant ir Tarybų Sąjungą, pasirašė Helsinkio Baigiamąjį Aktą, kuriame sakoma:
„Valstybės-narės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę. Šia prasme valstybės narės pripažins ir gerbs asmenybės laisvę išpažinti vienasmeniškai arba bendrai su kitais religiją ar tikybą, veikiant pagal savo paties sąžinę" (7 sk.).
Pasirašius Helsinkio Baigiamąjį Aktą, tikinčiųjų padėtis Tarybų Sąjungoje, kaip ir buvo galima laukti, ne pagerėjo, bet pablogėjo. Todėl mes norime atkreipti Baigiamąjį Aktą pasirašiusių vyriausybių dėmesį į tas Lietuvos tikinčiųjų religinio gyvenimo vietas, kur ypatingai jaučiama tikinčiųjų diskriminacija.
Tikintys vaikai ir jaunimas
Visose Lietuvos TSR mokyklose tikintys moksleiviai yra skaudžiai prievartaujami ir dvasiškai luošinami: verčiami stoti į bedieviškas organizacijas, kalbėti, rašyti, piešti ir vaidinti prieš savo įsitikinimus; už aktyvų dalyvavimą religinėse apeigose moksleiviams mažinamas elgesio pažymys įrašant tik patenkinamą. Šių faktų tikrumą ir visuotinumą galėtų paliudyti kiekvienas Lietuvos moksleivis.
Tikinčiųjų moksleivių diskriminaciją tarptautinių Vaiko metų proga esame išsamiai nušvietę UNESCO organizacijai skirtame TTG Katalikų Komiteto dokumente Nr.12.
Religinė literatūra
Lietuvos tikintieji neturi religinės literatūros, tuo tarpu ateistiniais leidiniais užverstos knygynų ir bibliotekų lentynos. Per 35-erius pokario metus buvo išleistas „Apeigynas", 3 dalys - po 1 egz. kunigui ir bažnyčiai, „II Vatikano Susirinkimo nutarimai" - po 1 egz. kunigui, „Naujasis Testamentas" ir „Psalmynas" -11500 egz., iš kurių nemaža dalis propagandiniais tikslais išgabenta į užsienį. Katalikams reikalingiausia knyga „Katekizmas" išleistas tik vieną kartą (1979 m.) 65 000 egz. tiražu. Eilinės parapijos gavo po 20-30 egz., o didelės - po 150-200 egz., tuo tarpu Religijų reikalų tarybos įgaliotinis valdiškų ateistų reikalams pasisavino 1500 egz.
Per visą tarybinį laikotarpį išleista mažu tiražu vos keturios prastos kokybės maldaknygių laidos, todėl tikintieji yra priversti gaminti maldaknyges savilaidos būdu ir kiekvieną kartą rizikuoti savo laisve.
Tarybinė valdžia, suteikdama teisę išsileisti aukščiau minėtus leidinius, siekė daugiausia propagandinių tikslų - parodyti, kad Lietuvoje esanti visiška sąžinės laisvė.
Per kratas Valstybinio saugumo ir milicijos pareigūnai atiminėja iš tikinčiųjų savilaidos religinę literatūrą. Pavyzdžiui, 1980 m. rugpjūčio 12 d. kratos metu iš Aldonos Raižytės buvo paimtos religinės knygos „Pasaulėžiūros klausimai", „Vienuolė visa siela" ir kt. Religinės knygos kartais paimamos net iš kunigų.
1980 m. balandžio 17 d. per kratą Kybartuose buvo paimtos iš kun. Virgilijaus Jaugelio bibliotekos religinės knygos: Frank. „Duša čelovieka", Bulgachov. „Tichije dumy" ir kt.
Kunigų seminarija
Nuo tarybinės valdžios ypač kenčia vienintelė Kauno kunigų seminarija (trys seminarijos pirmaisiais pokario metais buvo uždarytos). Nors deklaruojama, kad Tarybų Sąjungoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet praktiškai stengiamasi ją pajungti valdžios tikslams. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis ne tik limitavo į seminariją priimamų kandidatų skaičių, bet ir uzurpavo ordinarų teisę atrinkti tinkamus kandidatus.
1980 m. iš 36 seminarijos vadovybės atrinktų kandidatų Religijų reikalų įgaliotinis 14 jaunuolių neleido seminarijoje mokytis.
Laikas nuo laiko valdžios pareigūnai verčia seminarijos vadovybę pa -šalinti pavyzdingus klierikus. 1980 m. rudenį, civilinei valdžiai reikalaujant, iš seminarijos buvo pašalintas IV kurso klierikas Aloyzas Volskis.
Dėl valdžios nustatyto mažo seminarijos klierikų skaičiaus labai nukentėjo Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Prieš karą Lietuvoje buvo apie 1500 kunigų, dabar likę tik 735; be to, pusė dirbančių kunigų yra vyresni negu 60 m. amžiaus, o 122 parapijos neturi klebonų ir yra aptarnaujamos kaimyninių parapijų kunigų.
Bažnyčios vyriausybė savo nuožiūra negali paskirti net seminarijos vadovybės ir dėstytojų.
Labiausiai skaudu dėl to, kad bedieviškos valdžios šeimininkavimas seminarijoje pasiekė net tokį laipsnį, kad Valstybinio saugumo organai šantažuoja klierikus versdami juos tapti saugumo kolaborantais. įvairiu laiku dirbti saugumo naudai buvo verčiami kunigai: Mykolas Petravičius, Jonas Alesius, Sigitas Tamkevičius, Vaclovas Stakėnas ir daugelis kitų kunigų.
Bažnyčios hierarchija
Tuojau po Antrojo pasaulinio karo tarybinė valdžia represavo keturis Lietuvos vyskupus. Vyskupas Vincentas Borisevičius 1947 m. sušaudytas, arkivyskupas Mečislovas Reinys 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime, arkivyskupas Teofilius Matulionis ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas grįžę iš lagerio negalėjo eiti savo pareigų ir mirė tremtyje.
Šiuo metu Vilniaus vyskupijos Apaštališkasis Administratorius vysk. Julijonas Steponavičius ir Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius beveik 20 metų be teismo laikomi tremtyje.
Pareigas einą du vyskupai -apaštališkieji administratoriai ir vyskupijų valdytojai-kapituliniai vikarai yra taip suvaržyti, kad be civilinės valdžios žinios negali paskirti kunigo į parapiją, perkelti jo į naują darbo vietą, negali kada nori ir kur nori teikti Sutvirtinimo Sakramento, nesuderinę su Religijų reikalų taryba parašyti kunigams ganytojiško laiško ir t.t.
Bažnyčios
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo uždaryta daug bažnyčių; dauguma jų skaudžiai išniekintos. Šv. Kazimiero bažnyčia paversta ateizmo muziejumi, Vilniaus Katedra - paveikslų galerija, Kauno Prisikėlimo bažnyčia - radijo fabriku, Kauno Jėzuitų bažnyčia - sporto sale, Studentų bažnyčia - kino teatru, Švč. Trejybės, Šv. Jurgio ir daugelis kitų bažnyčių buvo išniekintos ir paverstos sandėliais.
Tarybų Sąjungos sekretorius N.Chruščiovas leido Klaipėdos tikintiesiems pasistatyti didelę bažnyčią, bet prieš pat pašventinimą ji buvo atimta ir paversta filharmonijos sale. Pastaruoju metu Klaipėdos tikintieji surinko apie 148 000 parašų, kad būtų jiems grąžinta atimtoji bažnyčia, tačiau valdžia į šį prašymą nekreipia dėmesio.
Kučiūnų, Truskavos, Gaurės, Batakių, Juodupės, Sangrūdos ir kitų parapijų tikintieji prašė leidimo pasistatyti bažnyčias, bet jo negavo. Bažnyčiai sudegus geriausiu atveju leidžiama paprastame name įsirengti laikinus maldos namus. Nauji miestai Elektrėnai ir Naujoji Akmenė visai neturi bažnyčių.
Kryžių naikinimas
Valdžios nurodymu, tikintiesiems draudžiama statyti kryžius ne tik pakelėse, prie sodybų, kaip nuo amžių buvo daroma, bet ir kapinėse. Pastatyti kryžiai būna barbariškai nugriaunami ir sunaikinami. Istorinis Kryžių kalnas tris kartus buvo nusiaubtas - sunaikinta tūkstančiai kryžių: daugelis jų pastatyti dar prieš karą. Kryžius statą tikintieji yra tardomi ir persekiojami.
Tikinčių inteligentų padėtis
Tikintys inteligentai turi slėpti savo religinius įsitikinimus ir tik slapta atlikinėti savo religines pareigas, nes kitaip jiems gresia atleidi darbo arba nuolatiniai nemalonumai darbe - barimai, svarstymai, premijų nubraukimas ir pan. Už savo religinius įsitikinimus iš darbo buvo atleistos mokytojos Stasė Jasiūnaitė, Ona Brilienė, Aldona Kezytė ir kiti.
Į tikintį inteligentą valdžia žiūri kaip į nepatikimą pilietį, ir jis negali užimti jokio atsakingesnio vadovaujančio posto.
Įstatymais paremta tikinčiųjų diskriminacija
Tikinčiuosius diskriminuoja ne tik paskiri valdžios asmenys - fanatiškai nusiteikę ateistai, bet ir pati tarybinė valdžia. Šitai gali paliudyti keli Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos išleisti įsakai:
a) 1966 m. gegužės 12 d. įsakas, kuriuo remiantis gali būti nuteistas kiekvienas, kuris bažnyčios remontui renka iš tikinčiųjų lėšas, kuris vadovauja religinei eisenai, pvz., iš bažnyčios į kapines (tokioms eisenoms leidimai beveik niekada neduodami), kuris moko vaikus tikėjimo tiesų, kuris pamoko vaikus giedoti religinių giesmių ir t.t. Remiantis šiuo įsaku, už vaikų ruošimą Pirmajai Komunijai kalėjimo bausme buvo nubausti kunigai Antanas Šeškevičius, Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys. Daugelis kunigų už vaikų mokymą tikėjimo tiesų, už religines eisenas buvo baudžiami piniginėmis baudomis.
Šiuo metu Vilniaus kalėjime už jaunimo religinę eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą teismo laukia Jadvyga Stanelytė.
b) 1976 m. liepos 28 d. LTSR AT įsakas griežtai reglamentuoja parapijų ir kunigų veiklą. Iš parapijų atimamas visas turtas (net kielikai, mišiolai ir arnotai!), jos verčiamos sudarinėti su valdžios vykdomaisiais komitetais vadinamąsias sutartis, dar baisesnes už tas, kurios parapijoms buvo primestos Stalino teroro laikais - 1948 metais. Naujoje sutartyje kalbama apie tai, kad parapijos atstovai turi pasižadėti leisti uždaryti bažnyčią, kai tik šito panorės ateistinės valdžios atstovai.
1976 m. liepos 28 d. Lietuvos TSR AT priimti Religinių susivienijimų nuostatai griauna hierarchinę Bažnyčios struktūrą, nes pagal juos kunigas yra tik samdomas kulto tarnas, o ne Bažnyčios siunčiamas sielų ganytojas.
Represijos už pogrindžio spaudą
Lietuvos tikintieji neturi nevieno oficialiai valdžios leidžiamo religinio leidinio, o bandantys savo jėgomis leisti ar dauginti religinės bei tautinės krypties leidinius yra griežtai baudžiami. Septynerių metų laikotar -piu sunkiomis lagerių bausmėmis buvo nuteisti Petras Plumpa, Virgilijus Jaugelis, Povilas Petronis, Juozas Gražys, Nijolė Sadūnaitė, Ona Pranskūnaitė, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas; už spaudą teismo laukia Vytautas Skuodis, Povilas Pečeliūnas, Povilas Buzas, Anastazas Janulis, Ona Vitkauskaitė, Genovaitė Navickaitė.
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas jau daug kartų yra kreipęsis į įvairias tarybinės valdžios instancijas prašydamas sustabdyti tikinčiųjų diskriminaciją Lietuvoje, tačiau valdžia nė į vieną pareiškimą neatsakė, panašiais atvejais atsakymo nesulaukia visi Lietuvos tikintieji, kurie skundžiasi dėl jų teisių pažeidinėjimo.
Šiuo raštu mes kreipiamės į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybes prašydami Madrido konferencijoje ir kitomis progomis iškelti sunkią Bažnyčios padėtį tarybinėje Lietuvoje.
TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,
Algimantas Keina,
Vaclovas Stakėnas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius
