Dokumento Nr.27 priedas
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Lietuvos visuomeninei grupei Helsinkio susitarimų vykdymui remti
1979 m. gruodžio 11 d. 11 val. penki KGB vyrai išvedė iš namų mano sūnų Julių Sasnauską, gimusį 1959 m. Po to mūsų bute buvo padaryta krata, trukusi apie 7 val. Gruodžio 13 d. gavome pranešimą: „Sutinkamai su LTSR BPK107 str. reikalavimu pranešu, kad Jūsų sūnui J.Sasnauskui š.m. gruodžio 11d. parinkta kardomoji priemonė-suėmimas. Laikomas suimtu pagal adresą - Vilnius, a.d. Nr. 17". Pasirašė LTSR VSK vyr. tardytojas Vilimas.
Daugiau kaip trejus metus mano sūnus buvo persekiojamas už savo pažiūras. Jau 1975 m. KGB atkreipė į jį dėmesį, kai drauge su kitais vai -kais patarnaudavo šv.Mišioms Šv.Mikalojaus bažnyčioje. Efektyviausia perauklėjimo priemonė pasirodė esanti pašalinti iš mokyklos. 1976 m. kartu su kitais trimis panašių pažiūrų bendraklasiais Julius buvo pašalintas iš Vienuolio vidurinės mokyklos. Tada perėjo į vakarinę mokyklą, kurią jam buvo leista baigti. Tačiau KGB dėmesys sūnui nesumažėjo. 1976 m. rytojaus dieną, po Vėlinių, anksti rytą į namus atėjo vyriškis, be jokio raštiško įgaliojimo, nepasisakęs pavardės, išsivedė Julių į Lenino rajono milicijos skyrių. Ten jį išlaikė visą dieną, tyčiojosi, grasino, mušė. Be abejo, smurto buvo imtasi dėl to, kad sūnus su draugais Vėlinių dieną Rasų kapinėse degiojo žvakutes ant garbingiausiųjų lietuvių tautos sūnų kapų.
1977 m. rudenį Julius buvo pašauktas į karinę tarnybą. Karinio komisariato medicininė komisija nekreipė dėmesio į jo sveikatą. Tarnavo Leningrado srityje, statybininkų batalione. Prieš išvykdamas sūnus kreipėsi į LKP CK antrąjį sekretorių prašydamas palikti Lietuvoje, kad galėtų lankyti bažnyčią.
Labai greitai atsiliepė liga - sąnarių, stuburo skausmai, chroniški kelių sąnarių išnirimai. Sesuo, po pusmečio nuvažiavusi Juliaus aplankyti, rado jį vos bepaeinantį. Pagaliau buvo atgabentas į Leningrado karo ligoninę, kurioje išbuvo apie tris mėnesius, po to komisuotas su ligos diagnoze: tarpslankstelinė osteochondrozė, deformuojančios spondiliozės požymiai, abiejų kelių sąnarių kontūrai sulyginti, netipiška girnelių padėtis ir kt. Parašyta, kad susirgimas įgytas atliekant karinę tarnybą. Pasirašė komisijos pirmininkas med. tarnybos pulk. Krutickis. Grįžęs iš armijos sūnus kreipėsi į gydytojus, buvo nusiųstas konsultuotis pas prof. Petkevičių, kuris siūlė tirtis sveikatą ir gydytis neurochirurginiame skyriuje. Tačiau namie kiek geriau pasijutęs delsė, ligoninę atidėliojo vėlesniam laikui, pasiryžęs tuojau po Naujųjų metų gydytis.
KGB sudarė Juliui įtampos ir persekiojimo atmosferą. 1979 m. sausio 9d. rytą į butą įsiveržė milicija ir, pateikusi orderį kratai „su tikslu su -rasti ir paimti akinių rėmus", tų „akinių" ieškojo tarp knygų ir popierių, kai kuriuos iš jų paėmė.
Pavasarį sūnus norėjo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau gavo neigiamą atsakymą su pasiūlymu kreiptis kitais metais.
Kas pažįsta Julių, žino, kad jis labai rimtas ir doras, giliai tikintis, pasirengęs kiekvienam padėti darbais ar geru žodžiu. Jis rašė atvirų laiškų gindamas savo ar draugų pažįstamų žmogiškąjį orumą, protestuodamas prieš persekiojimus ir neteisybę. Reguliariai lankė bažnyčią, patarnavo Šv.Mišioms, o namie, turėdamas laiko skaitė religinę literatūrą, mokėsi lotynų kalbos.
1979 m. spalio 3 d. vėl krata. Buvo paimti atvirų laiškų nuorašai, dokumentai, religinė literatūra, raštai apie blaivystės draugijos įsteigimą, į kurią Julius vasarą iškilmingai įstojo Valkininkų bažnyčioje, tos draugijos programa.
Dėl neleistino KGB įsikišimo Julius buvo paimtas į kariuomenę, kurioje galutinai palaužta jo sveikata. Su tokia sveikata kalėjime ar lageryje žmogus negali išgyventi. Tokios „auklėjimo priemonės" yra sulėtintas žmogaus žudymas. Kaip tokios realybės kontekste atrodo žodžiai, jog „už pažiūras TSRS neteisiama", įrašyti į TSRS įstatymų knygas ir dažnai gyvu žodžiu kartojami?
Tokios žiaurios pasaulėžiūros auklėjimo priemonės mums, Juliaus namiškiams, kelia didelį pasipiktinimą ir susirūpinimą, todėl prašome remti mūsų reikalavimą, kad Julius Sasnauskas būtų nedelsiant išlaisvintas.
L.Sasnauskienė
Vilnius, 1979 m. gruodžio 28 d.
