Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams 
Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui

Kauno arkivyskupijos kunigų

PAREIŠKIMAS

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 34 valstybės, tarp jų TSRS ir Vatikanas, pasirašė Baigiamąjį Aktą, kuriame skaitome:

- dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ir religijos...

- šia prasme dalyvaujančios valstybės pripažins ir gerbs asmenybės laisvę išpažinti, vienasmeniškai ar bendrai su kitais, religiją arba tikybą, veikiant pagal savo sąžinę...


- dalyvaujančios valstybės pripažįsta visuotinę žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių reikšmę...

- žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje dalyvaujančios valstybės veiks pagal Jungtinių Tautų įstatų tikslus ir pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją taikos, saugumo ir bendradarbiavimo labui (Vilnius, „Mintis", 1975, p. 22-23).

- Įgyvendindamos savo suverenias teises, įskaitant teisę leisti savo įstatymus ir nustatinėti administracines taisykles, jos derins tai su savo juridiniais įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę: jos, be to, deramai atsižvelgs į Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Baigiamojo Akto nuostatus ir juos vykdys. (Ten pat, p. 26)

Lietuvos katalikai ir kiti tikintieji manė, kad, pasirašius šį svarbų dokumentą aukščiausiu lygiu, atėjo galas religinei diskriminacijai, kad visi potvarkiai, nukreipti prieš tikinčiuosius, bus atšaukti arba paskelbti ne -galiojančiais. Deja, išėjo priešingai. 1976 m. liepos 28 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido naują įsaką, kuriuo norima kuo greičiau sunaikinti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ir taip visi TSRS tarptautiniai susitarimai mums nieko nedavė...

Susipažinę su minėtu įsaku - Religinių susivienijimų nuostatais, mes, kunigai, kaip kanoniškai tikri parapijų vadovai, teisėti jų atstovai, visos arkivyskupijos tikinčiųjų giliausių sielvartų, rūpesčių ir reikalų reiškėjai, sąžinės esame verčiami pareikšti, kad šis įstatymas yra antikonstitucinis, antihumaniškas ir priešingas tarptautiniams TSRS susitarimams. Todėl jų laikytis mes negalime! Be to, norime priminti, kad Katalikų Bažnyčia savo prigimtimi nėra kokia politinė organizacija, bet grynai religinė bendruomenė. Ir savo viduje ji tvarkosi pagal kanonų teisę savarankiškai. Šitai pripažįsta ir tarybinės valdžios atstovai tvirtindami: „Tarybinė valstybė ir jos valdžios organai nesikiša į Bažnyčios vidaus reikalus, t.y. į jos kanoninę ir dogmatinę veiklą" (J.Rugienis. „Tarybos ir religinių kultų įstatai". „Tarybų darbas", 1972, Nr. 9, p.17). Bet praktiškai yra kitaip. Iliustracijai pateiksime bent porą pavyzdžių. Vadinamosios sutarties, kuri jėga primetama Bažnyčiai ir jau visą dešimtmetį vargina kunigus bei tikinčiuosius, 4 skyriuje rašoma: „Ši sutartis gali būti nutraukta nustatyta tvarka, nutarus uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo naudotis buvo leista šia sutartimi".

Sutarties ir nuostatų paragrafai suformuluoti miglotai, be teisinio aiškumo, paliekant galimybę tarybiniams pareigūnams ir ateistams juos aiškinti savavališkai savo naudai ir Bažnyčios pražūčiai. Pagal Religinių susivienijimų nuostatus esame atiduoti ateistų ir įvairaus rango vykdomųjų komitetų atstovų malonei.

Dar kartą norime priminti, kad Lietuvos katalikai 600 metų bažnyčias statė savo prakaitu ir lėšomis! Ir mes negalime leisti net minties, kad kažkieno nutarimu būtų uždarinėjamos mūsų šventovės, iš kurių daugelis yra sąjunginės ar respublikinės reikšmės paminklai (Stalino ir Chruščiovo uždarytos bažnyčios yra gyva, kraujuojanti žaizda tikinčiųjų širdyse). Ir priešingai, remdamiesi Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Helsinkio Baigiamuoju Aktu, esame įsitikinę, kad tikintiesiems reikia naujų bažnyčių Klaipėdoje, Elektrėnuose, Akmenėje ir kitų didesnių miestų mikrorajonuose.

Religinių susivienijimų nuostatų 3 straipsnis leidžia būti religinės bendruomenės nariu tik sulaukus 18 metų. Pagal Bažnyčios mokslą ir kanonų teisę žmogus po krikšto tampa pilnateisiu nariu.

Mes, Kauno arkivyskupijos kunigai, esame susipažinę su Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto dokumentu Nr.5, visiškai jam pritariame ir prašome Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą paskelbti 1976 m. liepos 28 d. įsaką Apie religinių susivienijimų nuostatus negaliojančiu.

Kaunas,
1979 m. sausio 25 d.

Šv. Pauliaus atsivertimo šventė

Pasirašė 102 Kauno arkivyskupijos kunigai:
Gustavas Gudanavičius, Liudvikas Mažonavičius, Leonardas Jagminas, Juozas Vaicekauskas, Vysk. Julijonas Steponavičius, Antanas Ylius, Juozas Dobilaitis, Jonas Survila, Bronius Nemeikšis, Leonas Kalinauskas, Julijonas Kazlauskas, Eugenijus Jokubauskas, Vaclovas Polikaitis, Jurgis Užusienis, Aleksandras Počiulpis, Pranciškus Matulaitis, Jonas Alesius, Valentinas Beržinis, Vladas Luzgauskas, Romualdas Mizaras, Jonas Bujokas, Kleopas Jakaitis, Lionginas Vaičiulionis, Antanas Imbras, Jonas Babonas, Jurgis Birbilas, Zigmas Grinevičius, Steponas Pilka, Jonas Račaitis, Mykolas Dobrovolskis, Vladas Valavičius, Antanas Kazlauskas, Vaclovas Ramanauskas, Liudvikas Semaška, Pranciškus Ščepavičius, Juozapas Matulevičius, Antanas Jokubauskas, Eduardas Simaška, Vytautas Radzevičius, Kęstutis Diknevičius, Feliksas Baliūnas, Petras Meilus, Antanas Lileika, Antanas Danyla, Vaclovas Tamoševičius, Petras Liubonas, Bronius Gimžauskas, Gerardas Dunda, Jonas Povilaitis, Jonas Voveris, Prosperas Bubnys, Jonas Albavičius, Mykolas Buožius, Albertas Perminąs, Petras Mikutis, Valerijonas Kekys, Bronius Gaižutis, Klemensas Valančius, Jonas Jakubonis, Boleslovas Vairą, Stasys Kadys, Vladas Petkevičius, Kazimieras Simnas, Jonas Girdzevičius, Jonas Aleksiūnas, Vytautas Pesliakas, Vincentas Pranskietis, Juozas Vaičialiūnas, Juozas Indriūnas, Jonas Tamonis, Alfonsas Svarinskas, Jonas Kazlauskas, Juozapas Razmantas, Alfonsas Bulota, Petras Našlėnas, Aleksandras Markaitis, Romualdas Macevičius, Pijus Žiugžda, Petras Tavoraitis, Vytautas Griganavičius, Pranas Gimžauskas, Antanas Urbanavičius, Jonas Rakauskas, Vladas Simaška, Pranciškus Bastys, Boleslovas Radavičius, Ričardas Mikutavičius, Jonas Gudas, Jonas Fabijanskas, Viktoras Šauklys, Antanas Slavinskas, Juozapas Armonas, Povilas Pranskūnas, Jonas Buliauskas, Algirdas Močius, Kan. Juozapas Želvys, Jonas Augustauskas, Jonas Maleckis, Eugenijus Bartulis, Petras Marcinkus, Vladas Požėla, Pranciškus Tuminas.

Adresas: 235467 Žagarė, Joniškio raj.
Kun. Gustavas Gudanavičius